Kaip nuotolinis mokymas sekasi iš užsienio atvykusiems vaikams?

Nuotolinis mokymas tapo įveikiamu iššūkiu beveik tūkstančiui į Lietuvą grįžusių emigrantų, iš užsienio atvykusių mokinių ir jų mokytojų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija apklausė mokytojus, mokančius iš užsienio atvykusius vaikus, kaip jiems sekasi mokytis nuotoliniu būdu, su kokiomis problemomis susiduriama, ar nenutrūko bendravimas su tėvais. Daugelyje mokyklų nuotolinis mokymas nesukėlė didelių nesklandumų. Beveik visi apklaustieji pažymėjo, kad vaikai jaučiasi labai pasiilgę mokyklos, gyvo bendravimo.

 

Mokinius iš užsienio ugdo ir Jonavos r. Ruklos Jono Stanislausko mokykloja-daugiafunkcis centras. Mokantis nuotoliniu būdu Ruklos mokiniams užsieniečiams skiriama daugiau individualių konsultacijų, kuriose mokiniai noriai dalyvauja. Konsultacijos kiekvieną dieną po pamokų vyksta su visos klasės mokiniais, grupelėmis arba individualiai tik su vienu mokiniu. Mokykloje naudojama vieninga virtuali aplinka – „Google G Suite“, specialiai švietimui pritaikyta „Classroom“, vaizdo pamokoms – komunikacijos platforma „Meet“. Bendraujama uždaroje „Facebook“ grupėje ir „Messenger“, o įprastinę lentą pakeičia virtuali – tai „Chrome canvas“ platforma. Pasak pradinių klasių mokytojos Jurgitos Žaliabarštytės, mokiniai užsieniečiai su visa klase puikiai dalyvauja nuotolinėse pamokose, taip pat atlieka diferencijuotas užduotis, gaunamas greitas grįžtamasis ryšys.

J. Žaliabarštytės teigimu, nuotolinis mokymosi būdas jos mokiniams visiškai naujas, bet įdomus. Tačiau dažnai tenka išgirsti klausimų: kada jau grįšime į mokyklą? Mokiniai pasiilgę bendravimo, draugų, mokytojos.

 

To paties centro lietuvių kalbos mokytoja Rita Jaruševičienė sako, kad pakeisti įprastą klasę į mokymą kompiuteriu ir kitomis elektroninėmis priemonėmis nebuvo sudėtinga, nes ir pamokose nuolat naudojamasi kompiuteriu. Bendravimas vyksta visomis įmanomomis priemonėmis: el. paštu, pokalbiais ir vaizdo pokalbiais telefonu, pasitelkiant į pagalbą centro socialinę darbuotoją ir pan.

 

Tauragės Jovarų pagrindinėje mokykloje, šiais mokslo metais atvykus 10 mokinių, įsteigta  išlyginamoji klasė. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Ritonija Galkauskienė šiuo metu šioje klasėje moko tik 5 mokinius, nes kiti jau pervesti į bendraamžių klases.

Pasak mokytojos, susijungiama kiekvieną dieną tiek kartų, kiek reikia, vaikai visada gali paskambinti ar parašyti. Mokytoja sako, kad mokiniai yra kaip jos šeima, visus gerai pažįstanti, skirianti daug laiko ir dėmesio. Pačių mokinių nuomonės apie nuotolinį įvairios: vienas teigia, kad jam patinka taip mokytis, kitam nėra skirtumo, o likusieji labai nori kuo greičiau grįžti į mokyklą.

 

Tarp Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos lietuvių kalbos mokytojos Vilmos Vaitkevičienės mokinių – ir mokiniai iš Filipinų, Venesuelos, Irano. Mokytoja, pati buvusi emigrantė Vokietijoje ir patyrusi, ką reiškia nemokėti kalbos, moko panardinimo į lietuvių kalbą metodu: kalba tik lietuviškai, kol mokiniai pamažu ima pajusti kalbą. Nuotoliniu būdu dėl to mokyti sudėtingiau, tenka daugiau dirbti individualiai, būtina kiekvieną mokinį pakalbinti lietuviškai. Mokytoja pastebėjusi, kad dabar vaikų lietuvių kalbos įgūdžiai suprastėjo, kadangi jie mažiau girdi lietuviškai, o namuose kalba tik gimtąja kalba. Tačiau, kaip pažymi mokytoja, tėvai dėkoja, kad mokymas nenutrūko, dėkoja už paskolintus kompiuterius, nusiskundimų nėra.

 

Kauno Jurgio Dobkevičiaus gimnazijoje šiemet mokosi 29 vaikai, atvykę iš užsienio. Lina Kilčiauskaitė, gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, kuruojanti iš užsienio atvykstančių mokinių ugdymą ir dirbanti socialinio emocinio ugdymo mokytoja, sako, kad mokymas gana lengvai be didelių iššūkių perkeltas į virtualią erdvę. „Su ministerijos skirtais įrenginiais aprūpinome šeimas, kurioms stigo įrangos pradėti nuotolinį mokymąsi. Nuotolinio mokymo laikas leido daug atrasti ir įsitikinti, kokią stiprią bendruomenę turime ir kaip vieni kitiems padėdami per tokį trumpą laiką galime pasiekti neįtikėtinų dalykų, apie kuriuos net nedrįsome pasvajoti arba svajojome atsargiai. Tačiau kaip ir daugelis Lietuvos ugdymo įstaigose dirbančių mokytojų ar besimokančių vaikų jau norime susitikti, nusišypsoti ir pasimatyti gyvai“, – prisipažįsta mokytoja.

Klasių vadovai su tėvais nuolat bendrauja telefonu, el. paštu ar per el. dienyną. Jie domisi ir tuo, kaip sekasi nuotolinis, kaip komunikuojama  su mokytojais. Taip mokykla sužino pirminius signalus, ar kažkam reikalinga pagalba, ar reikia įsitraukti kitiems komandos nariams: psichologui, socialiniam pedagogui, pavaduotojui ir pan. Kiekvieną savaitę aptariamos visų mokinių ir užsieniečių mokymosi aktualijos, pagalbos specialistai teikia konsultacijas.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, Lietuvos mokyklose kasmet mokosi apie 900 į Lietuvą sugrįžusių vaikų. Šiuo metu apie 40 mokyklų savarankiškai įsitraukusios į sugrįžtančius mokinius priimančių mokyklų tinklą, koordinuojamą Vilniaus lietuvių namų. Planuojama, kad kiekvienoje savivaldybėje turėtų atsirasti bent po vieną tokią mokyklą, galinčią sudaryti visas sąlygas tinkamai ugdytis atvykstantiems vaikams, pasidalinti savo patirtimi su kitomis.

 

Grįžusiam iš užsienio mokiniui ugdyti valstybė skiria 30 proc. daugiau lėšų. Jos gali būti skiriamos papildomoms lietuvių kalbos pamokoms, švietimo pagalbai ir kitiems individualiems vaiko ugdymosi poreikiams. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 2020 m. biudžete švietimo pagalbai papildomai skyrė 10,3 mln. eurų, tad savivaldybės, disponuodamos šiomis lėšomis, gali įsteigti ir daugiau mokytojo padėjėjų pareigybių.

 

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atnaujintuose Bendrojo ugdymo planuose nuo šių mokslo metų yra nustačiusi, kad atvykusiam iš užsienio mokiniui gali būti perskirstytas mokymosi laikas. Pvz., jei mokinys gerai moka užsienio kalbą, jai skiriama mažiau pamokų, o daugiau – lietuvių kalbai ar kitiems dalykams mokytis.

Ministerija taip pat yra parengusi metodinės medžiagos, skirtos mokykloms ir mokytojams, pavyzdžiui, rekomendacijas mokykloms dėl sugrįžtančių vaikų integracijos į Lietuvos švietimo sistemą. Mokyklos, norėdamos sklandžiau integruoti atvykusius vaikus, gali naudotis švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta integruota lituanistinio švietimo programa, kurioje aprašoma, ko ir kaip mokyti įvairaus amžiaus vaikus, kaip juos sudominti, pateikiama daug įvairių edukacinių žaidimų, užduočių pavyzdžių.

Įgyvendinant ES lėšomis iš dalies finansuojamą projektą „Bendrojo ugdymo turinio ir organizavimo modelių sukūrimas ir išbandymas bendrajame ugdyme“ 2021 m. bus parengta metodinė medžiaga su praktinėmis užduotimis, taip pat atvykusių ir sugrįžusių iš užsienio vaikų ugdymo organizavimo modeliai, skaitmeninės mokymo priemonės.

 

ŠMSM inf.