Kaip nepaklysti paauglystės labirintuose

Paauglystė – svarbus ir neretai sudėtingas amžiaus tarpsnis, kai su iššūkiais susiduria paaugliai, jų tėvai ir mokytojai. Suaugusiųjų užduotis – padėti paaugliams tapti suaugusiais žmonėmis. „Švietimo naujienos“ pasidomėjo, ką apie paauglystę kalba ir pataria specialistai, kokia veikla vyksta ugdymo įstaigose.

Progimnazijos projektas

 

Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijoje beveik visus metus vyko projektas „Paauglystės iššūkiai“. Jo tikslas – įgyvendinti įvairias veiklas, kurios padėtų paaugliams geriau suprasti save, šiuo amžiaus tarpsniu vykstančius pokyčius, atrasti silpnąsias ir stipriąsias savo asmenybės puses, stiprinti savivertę ir kurti savą vertybių sistemą.

Su mokiniais bendravo įvairių sričių specialistai: „Telia“ projekto mokytojas, saugaus interneto specialistas Kęstutis Zabulis, visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Rūta Zacharovienė, progimnazijos psichologė Oksana Apanavičienė (šio projekto vadovė). Vyko integruotos psichologijos ir biologijos, anglų kalbos, žmogaus saugos pamokos, kurias vedė mokytojos Kristina Stankevičienė, Lina Alimienė, Aldona Kučinskienė, Vaida Barščevičienė.

 

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė mokiniams vedė užsiėmimus apie tai, kaip prisižiūrėti save paauglystėje, tinkamai maitintis ir kokį pavojų kelia dietų laikymasis. Kalbėta ir apie miego svarbą, poilsį. Psichologė aiškino depresijos atsiradimo priežastis, lytinės brandos požymius, streso įveikimą ir kt. Mokiniai per savęs pažinimo testus, meno terapijos užsiėmimus, diskusijas analizavo savo stipriąsias ir silpnąsias puses. Per integruotas biologijos ir psichologijos pamokas paaugliai atliko eksperimentus, tobulino savęs įtvirtinimo įgūdžius, mokėsi vaidindami įvairias situacijas. Per žmogaus saugos ir psichologijos pamokas jie žiūrėjo ir aptarė filmą „Tabakas“, sužinojo, kaip manipuliuojama žmogaus sąmone ir kaip priprantama prie rūkymo. „Telia“ projekto „Augu internete“ mokytojas, saugaus interneto specialistas vedė užsiėmimus apie įrenginių saugumą ir pagarbų bei atsakingą elgesį internete, mokė, kaip atpažinti virusu užkrėstą elektroninį laišką arba SMS, kuo gresia prisijungimas prie nesaugaus „Wi-Fi“ tinklo ir kt.

 

Per projektą tėvams vyko paskaitos apie tai, kaip suprasti paauglio elgesio priežastis, psichologinius poreikius, kaip su juo kurti gerą ryšį, padėti tapti brandžia asmenybe. Tėvų susitikime su pareigūnais aptarti grėsmės vaikui vertinimo lygiai, supažindinta su paslaugų šeimai organizavimu, ką svarbu žinoti išsiskyrusiems tėvams dėl nepilnamečio vaiko laikino išvykimo į užsienį ar pan. Policijos pareigūnės atkreipė dėmesį į įstatyminius aktus dėl tėvų atsakomybės, jei paauglys rūko, vartoja alkoholį, narkotines medžiagas.

Psichologės O. Apanavičienės teigimu, tėvai kreipiasi psichologinės pagalbos vaikų auklėjimo klausimais dėl paauglio bendravimo ar elgesio problemų mokykloje, dėl nesutarimų. „Dažnai ne visos problemos greitai išsprendžiamos, todėl rekomenduoju pradėti nuo ryšio atkūrimo su savo paaugliu… Taip pat mokau juos būdų, kaip išlaikyti vidinę ramybę, kai paauglys elgiasi destruktyviai, kaip kalbėti, nuraminti, kaip nustatyti priimtino elgesio ribas ir kurti pozityvius santykius“, – pasakoja progimnazijos psichologė.

 

Mokytojo, gydytojo ir psichologo įžvalgos

 

Ugdymo plėtotės centro „Mokytojo TV“ šia tema parengė tiesioginę vaizdo transliaciją „Paauglystės iššūkiai mokykloje: mokytojo, gydytojo ir psichologo įžvalgos“, kurioje dalyvavo Vilniaus „Židinio“ suaugusiųjų gimnazijos psichologė ir mokytoja Alina Martinkutė-Vorobej, Paramos vaikams centro psichologė Ieva Dulinskaitė ir gydytojas urologas dr. Robertas Adomaitis.

R. Adomaitis priminė, kad paauglystėje greitai keičiasi vaiko kūnas, o tėvai ir pedagogai kartais tuos pokyčius būna pamiršę. Pasak I. Dulinskaitės, paaugliui kyla noras atsiskirti, atrasti savo tapatumą, jis dažnai nori pasipriešinti tėvų ar įprastų autoritetų vertybėms, sparčiai ima kisti jo smegenys, vyksta lytinė branda. Paauglių impulsyvumas susijęs su fiziologiniais dalykais – svarbu tą žinoti ir priimti, nes dažnai tai būna tik natūrali kūno reakcija. Tėvams nereikėtų išsigąsti tam tikrų paauglio sprendimų, jų drausti, bet leisti mokytis atsakomybės, numatyti pasekmes – paaugliui reikia duoti erdvės pamąstyti apie savo planus ir sprendimus.

 

„Kadangi paauglys kartais pats nebežino, kas su juo vyksta, todėl jam reikia palaikymo, paaiškinimo, kad tai natūralūs pokyčiai. Jam atsiveria daugybė pasirinkimo variantų, tai kelia iššūkį rinktis, – pasakojo A. Martinkutė-Vorobej. – Jis gali domėtis viena veikla, vėliau visiškai nuo jos atriboti ir imtis kitos, abejoti savo gabumais – tai irgi natūralu. Suaugusieji turi būti saugus uostas, į kurį paaugliai gali atplaukti, kai jaučiasi nesaugūs.“

Psichologė I. Dulinskaitė kalbėjo, kad paaugliui tėvų buvimas šalia yra svarbus ir būtinas (nors kartais atrodo priešingai), tiesiog turi pakisti to buvimo forma. Anot A. Martinkutės-Vorobej, tėvai turi mokytis emocinio raštingumo – mokymasis būti tėčiu ar mama vaikui tapus paaugliu nesustoja, o šios žinios palengvintų gyvenimą šeimoje ir padėtų vaikui.

 

„Paauglio užduotis – tapti savarankiškam, išmokti rūpintis savo kūnu – išsiugdyti mitybos (skubančioje visuomenėje tai sudėtinga), higienos įpročius. Iki atsirandant kūno pokyčiams vaikai jau turėtų žinoti apie mėnesinės, lytinius santykius (kaip tai vyksta, kokios gali būti pasekmės), apie žalingus įpročius ir rizikingą elgesį. Geriausia mokyti pavyzdžiu, nes turėję sveiką pavyzdį vaikystėje paprastai pas gydytojus ateina rečiau“, – pasakoja R. Adomaitis.

I. Dulinskaitė pabrėžė, kad paaugliai nori naujų laisvių, bet dar neturi susiformavusių įgūdžių numatyti pasekmes, prisiimti atsakomybę už savo sprendimus, mokosi bandymų ir klaidų metodu, todėl reikia šiek tiek leisti klysti, suaugusiesiems patarti ir palaikyti, jei nepasiseka. Paaugliams svarbu turėti grupę, prie kurios jie galėtų pritapti, iš kurios gautų patvirtinimą, pagarbą. Kuo labiau nesijaučia priimamas šeimoje, tuo daugiau paaugliui norisi būti grupėje. Jei ji turi nusistovėjusias tradicijas, paauglys stengsis jų laikytis, net jei jos neigiamos (pavyzdžiui, žalingi įpročiai), nes jam labai svarbu būti priimtam toje grupėje. Tai patvirtina jo vertės jausmą. Suaugusieji gali padėti pasverti, skatinti susimąstyti, ar toje grupėje jis tikrai gerai jaučiasi, ar jam tenka peržengti ribas.

 

Jei tėvams neramu dėl galbūt neigiamos draugų įtakos jų vaikui, svarbu su paaugliu eiti į kompromisus, nepulti itin kritikuoti ar pykti, bet įvardyti savo emocijas (pavyzdžiui, „Matau, kad vėl grįžai išgėręs, man tai kelia nerimą, suprantu, kad tave traukia, pasikalbėkime apie tai, gal galime tau padėti“). Svarbiausia suprasti, kodėl paaugliai taip elgiasi. Draudimais galima sugadinti santykius, kovoti nėra veiksminga – sulaukęs pilnametystės ir išvykęs iš namų studijuoti jis pas tėvus grįžti nebenorės.

 

Mokyklos vaidmuo

 

Gydytojo nuomone, tėvai nori apsaugoti vaikus nuo žalingų įpročių, pavojingų veiklų, bet šiandien vaikai kitokie nei prieš 30 metų. Internete jie turi lengvą prieigą prie seksualinio turinio informacijos, bet dar nemoka jos vertinti kritiškai. Abiem pusėms – ir tėvams, ir vaikams – reikia šiuolaikiškos informacijos. Mokykla turi būti objektyvios informacijos šaltinis. Kaip šiuolaikinių pavojų pavyzdį I. Dulinskaitė įvardijo sekstingą (virtualus seksas naudojant tik žodžius ir nuotraukas), jai dažnai tenka kalbėtis apie tai su paauglėmis – kas yra (ne)saugu, kad reikia saugoti informaciją apie save, numatyti, kam ją siunti, kokiu tikslu, kas nutiks, jei ta informacija bus išplatinta – tokiu atveju mokyklose kartais prasideda patyčios. Apie galimus pavojus internete vaikams ir paaugliams filmukus yra sukūrusios Lietuvos policija ir „Vaikų linija“*. A. Martinkutė-Vorobej kalbėjo apie tai, kad dažnai paaugliai imasi rizikingų veiksmų ar išbando žalingus įpročius norėdami įrodyti savo vertę: „Vaikas nuo mažų dienų turi žinoti ir jausti, kad yra mylimas toks, koks yra, jam nereikia atlikti kažkokių ypatingų ar rizikingų veiksmų, kad jį mylėtų tėvai ar priimtų draugai, kad jis pats viduje jaustųsi vertingas.“

 

Kalbėdamos apie mokyklos vaidmenį, abi psichologės sakė, kad reikia stiprinti paauglių kritinį vertinimą – to galėtų būti mokoma per visų dalykų pamokas. Nepalankiose situacijose pedagogai turėtų ne kaltinti tėvus, o ieškoti kontakto, suteikti reikiamą informaciją, socialinę pagalbą, jei reikia, nukreipti pas specialistus. Tėvai privalo žinoti, kad turi į ką kreiptis atsidūrę sudėtingesnėje situacijoje. „Jei mokinio gyvenime nutiko taip, kad mokytojas yra brandesnė asmenybė ir stipresnis žmogus nei tėvai, jis gali daug duoti – tyrimais įrodyta, kad jei nėra palaikymo vaiko šeimoje, mokytojo vaidmuo tampa labai reikšmingas“, – teigė I. Dulinskaitė.

Paaugliui svarbus suaugusiųjų palaikymas, pagalba ir parama, todėl šeimoje reikia nuolat bendrauti, susigalvoti bendros veiklos. Tėvai ir mokytojai turėtų būti pakankamai lankstūs ir supratingi, kad paauglys jaustų, jog juo pasitikima.

 

*Lietuvos policijos ir „Vaikų linijos“ filmai apie pavojus virtualioje erdvėje:

www.youtube.com/watch?v=Hf_4YNxoZmY

www.youtube.com/watch?v=JdSS51C08Fo

 

„Švietimo naujienos“

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.