Kaip mokyklose sustabdyti smurtą ir patyčias

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Spalį Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje vyko ministro Algirdo Monkevičiaus inicijuotas susitikimas su Vidaus reikalų ministerijos, Policijos departamento, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos moksleivių sąjungos ir kitų institucijų atstovais. Per susitikimą aptarta, kaip geriau koordinuoti veiksmus, labiau apsaugoti vaikus mokyklose ir jų prieigose, stiprinti smurto ir patyčių prevenciją.

„Mūsų užduotis – kartu su kitomis ministerijomis rasti naujų būdų, kaip į neformalųjį ugdymą, kuris vyksta mokykloje arba mieste, įtraukti daugiau vaikų, paauglių – nors toks užimtumas didėja, bet skaičius galėtų būti didesnis. Planuojame į neformalųjį švietimą įtraukti ir profesinių mokyklų veiklas, naujas modelis leidžia vaikams po pamokų lankant profesinių mokyklų modulius įgyti vairavimo ir bet kurių kitų sričių modulių kompetencijas, gal net kvalifikacijas. Tema, į kurią reikėtų pasigilinti, – tėvų atsakomybė. Šį klausimą kelia visos mokyklos“, – pradėdamas susitikimą kalbėjo ministras.

 

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad maždaug nuo 2017 m. visose mokyklose yra vykdomos pasirinktos patyčių prevencijos programos. Norint sužinoti, kiek jos veiksmingos, dar reikia surasti metodiką, kaip patikrinti rezultatus. Svarbu ne tik tėvų, bet ir bendruomenės įtraukimas, viešoji erdvė, kurioje patyčių taip pat daug. Ministras pridūrė, kad prevencines programas reikia įgyvendinti ne formaliai, o veiksmingai.

Ne vienas susitikimo dalyvis išsakė mintį, kad agresyvus elgesys, smurtas neatsiranda staiga, o išsivysto palaipsniui. Dažniausiai prieš tai buvo daug problemų – neidentifikuotų arba netinkamai spręstų. „LIONS Quest Lietuva“ psichologė Joviltė Beržanskytė taip pat pritarė šiai minčiai. Dėl to jau ikimokykliniame ugdyme svarbi ne tik patyčių ir smurto prevencija, bet ir socialinių, emocinių kompetencijų ugdymas. O jų, kaip pastebėjo psichologė, trūksta ir vaikams, ir suaugusiesiems: kartais ugdymo įstaigoje vaiko elgesys jau ima darytis pozityvesnis, bet kai jis grįžta iš namų po ilgesnio atostogų laiko, vėl viską reikia pradėti iš pradžių.

 

Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Evelina Firaitė papasakojo apie su kolegomis parengtą atmintinę švietimo įstaigų darbuotojams, kaip elgtis, kada pranešti vaiko teisių apsaugos skyriui apie atvejus, kai vaikas nelanko mokyklos: „Galėtų būti bendras sutarimas, kokiais atvejais kreiptis, nes nėra aišku, kada pranešti vaiko teisėms, kas vyksta su vaiku. Kai kuriais atvejais gali padėti mokykla. Bet reikia pagalbos ir iš savivaldybės – atvejo vadybininko. Pagalba turi būti teikiama ir vaikui, ir šeimai. Svarbu pabrėžti ne tik fizinę, bet ir emocinę nepriežiūrą. Pritariu ministro minčiai dėl užimtumo, tą rodo užsienio šalių patirtis, pavyzdžiui, neseniai lankiausi Islandijoje, ten bent vienas šeimos vaikas dalyvauja neformaliojo švietimo (ypač sporto) veiklose, tai didelė alkoholio ir tabako gaminių vartojimo prevencinė priemonė.“ Pasak E. Firaitės, ne visada reaguojama laiku – kartais Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gauna pranešimą po mėnesio arba sužino apie įvykius iš žiniasklaidos. Visuomenėje dar gyva nuostata, kad „truputis smurto nieko tokio“ – po truputį ją reikia keisti, suteikti tėvams žinių, kaip kitaip auklėti vaikus. A. Monkevičius papildė, kad, įtraukiant vaikus ir jaunimą į sportą, būtina kalbėti apie sporto etiką, ypač kovos menų sporto atstovams – tam, kad įgytus įgūdžius naudotų protingai.

 

Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos vyresnioji patarėja Ieva Braškienė kalbėjo, kad vis daugiau mokyklų pačios nusistato reagavimo į smurtą algoritmus, bet dar nesupranta, kas yra smurtas, kaip jį vertinti. Neseniai įstaiga susidūrė su atveju, kai specialiųjų poreikių vaiko smurtiniai veiksmai nebuvo traktuojami kaip smurtas: neįtrauktos institucijos, galėjusios suteikti vaikui reikiamą pagalbą. Todėl problema vis gilėjo. Verta galvoti apie privalomojo ugdymo ankstinimą – kartais specialiųjų poreikių vaikų problemos pastebimos pernelyg vėlai. Jas galima pastebėti tik įsiliejus į kolektyvą, nes šeimose tėvams, auklėms vaiko raidos trūkumai kartais atrodo lyg normalūs dalykai.

 

Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos vadovas Egidijus Milešinas teigė, kad keičiantis finansavimui kartais lėšų pritrūksta pagalbos mokiniui specialistams, todėl jų stinga. Nacionalinės švietimo agentūros Švietimo pagalbos departamentui atstovavęs Remigijus Auškelis pastebėjo, kad anksčiau mokyklos patyčių prevencijos programas įgyvendindavo entuziastingai, o dabar, kai tai daryti privaloma, – nebe. Priemonės nepakankamai sistemingos, pavyzdžiui, daugiau pagalbos galėtų teikti dienos centrai, neformalusis ugdymas, profesinis informavimas. Yra daug atvejų, kai vaikai netinkama veikla užsiima iš neturėjimo ką veikti. Į socializacijos centrus vieni vaikai patenka teismo sprendimu, padarę rimtus nusikaltimus, o kitiems tereikia minimalios priežiūros (tokių turbūt du trečdaliai). Pirmieji antriesiems perduos savo patirtį ir bus tik blogiau. Elgesio ir emocijų sutrikimų turintiems vaikams skirtose įstaigose dažnai nėra laisvų vietų arba jie netinka pagal amžių, klasę. Tuomet vienintelė išeitis yra siųsti juos į socializacijos centrą, kurio specialistai nenori tokių vaikų priimti, nėra pasirengę kokybiškai su jais dirbti. Trūksta diferenciacijos. Ministras siūlė savivaldybėse į vieną administraciją jungti daugiau seniūnijoje veikiančių įstaigų ir sutaupytas administracijos lėšas panaudoti švietimo pagalbai, ypač mokytojų padėjėjams.

 

Mažėja nepilnamečių vykdomų nusikaltimų

 

Lietuvos mokinių sąjungos prezidentė Sara Aškinytė pabrėžė bendruomenės svarbą – tik ji mokykloje gali sukurti gerą aplinką, kurioje nebūtų smurto ir patyčių. Dauguma mokinių, jei iškyla problemų, kreipiasi ne į psichologus, o į mokytojus, kuriuos mato kasdien, juos pažįsta ir jais pasitiki, bet mokytojams tokiais atvejais pritrūksta kompetencijų, kaip reaguoti ir pan. Be to, 50 proc. mokyklų neturi psichologų arba turi tik vieną, o mokinių daug, todėl paslaugos gali būti nekokybiškos. Mokiniai nežino ir apie Pedagogines psichologines tarnybas, į kurias gali kreiptis pagalbos, – reikėtų šią informaciją skleisti.

Ministras pasakojo pavyzdį, kad Utenoje 2001 m., kai buvo didelis nedarbas, vyresnio amžiaus budėtoją mokykloje pakeitė jaunas žmogus, tuo metu neturėjęs darbo ir įsidarbinęs saugos tarnyboje, kurią pasisamdė mokykla. Ugdymo įstaiga mokėjo pusantro karto didesnį atlyginimą nei ankstesnei budėtojai ir suteikė darbuotojui daugiau funkcijų. Sprendimas pasiteisino: saugos tarnybos darbuotojas vaikams tapo pavyzdžiu, po mokyklos teritoriją vaikščiodavo pasitempęs, su uniforma, kalbėdavosi su išdykaujančiais mokiniais, nebeliko rūkančių. Kitas vienos mokyklos priimtas sprendimas, suteikiantis saugumo, – permatomos klasių durys. Vaikai žino, kad bet kas, praeidamas koridoriumi, gali matyti, kas vyksta klasėje.

 

Policijos departamento vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas pastebėjo, kad per dešimtmetį drastiškai sumažėjo nepilnamečių nusikaltimų, bet reikia galvoti apie geresnį veiksmų koordinavimą, atidžiau reaguoti į pirminius ženklus, pavyzdžiui, gal vaikas visą laiką paniuręs, praleidinėja pamokas, nesimoko, daug laiko praleidžia kažkur su bendraamžiais ir pan. Kad vaikui, paaugliui kažkas negerai, dažnai pirmiausia pastebi ne tėvai, o mokytojai. Pasak policijos atstovo, Vakarų šalyse tėvai dažniau kreipiasi pagalbos į specialistus, prisipažindami, kad nesusitvarko su vaiku, o Lietuvoje, deja, tėvai gina net sunkius nusikaltimus padariusius nepilnamečius, bijo kalbėti apie problemas.

 

Mokyklos šiuo metu gali rinktis iš 22 prevencinių patyčių ir smurto programų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija yra parengusi rekomendacijų, praktinių patarimų mokytojams, mokyklų vadovams, tėvams, kaip atpažinti ir stabdyti patyčias. Sukurta patyčių registravimo ir pranešimo platforma „Patyčių dėžutė“ – įrankis mokykloms, padedantis greitai reaguoti į patyčių atvejus, suteikti pagalbą. Numatoma, kad šį mėnesį pradės veikti nauja internetinė mokymų platforma mokytojams „Reaguok.lt“: čia mokytojai suras atsakymus į dažniausiai kylančius klausimus, vyks diskusijų forumas, atvejų analizės, bus skelbiami pamokų planai, naudinga literatūra.

 

Mokytojai gali dalyvauti ir kvalifikacijos tobulinimo programoje apie mokinių socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą. Taip pat šiais mokslo metais organizuojami mokymai mokyklų vaiko gerovės komisijų nariams smurto atpažinimo ir krizių valdymo srityse. Iš viso bus apmokyta tūkstantis komisijų narių.

Patyčių prevencija svarbi ne tik mokykloje. Kaip nustato Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, tėvai turi mokyti vaiką nesmurtinio elgesio, paaiškinti, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.