Kaip kinta vaiko individualios pažangos stebėjimas ir vertinimas?

Dovilė Šileikytė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Baigiantis metams Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje (ŠMSM) pristatytas tyrimas apie vaiko individualios pažangos (VIP) stebėsenos ir vertinimo praktiką ir kaitos tendencijas Lietuvos mokyklose. „Pasiekimų vertinimas visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, yra vienas opiausių klausimų. Ką reikia daryti, kad jis būtų prasmingas mokiniui, skatintų mokytis, nesusiaurintų ugdymo tikslų, neribotų mokytojo veiklos ir kūrybiškumo? Šie klausimai rūpi visiems, ypač tai aktualu, kai pradedame kalbėti apie atnaujinamą ugdymo turinį, plėtojamą kompetencijomis grįstą ugdymo paradigmą. Pereinant prie kompetencijomis grįsto ugdymo turinio svarbu ne tik peržvelgti patį ugdymo procesą, bet ir atkreipti dėmesį į pasiekimų vertinimo kaitą. Lietuvoje nuo pat nepriklausomybės atkūrimo pradžios buvo akcentuojama mokinių veikla, visos jos formos, mokytojo ir mokinio bendradarbiavimas, kūrybinė sąveika, orientacija į savarankiškos, atsakingos asmenybės ir jos kūrybiškumo ugdymą. Atliepiant šią nuostatą strateginiuose švietimo dokumentuose buvo planuojama vertinimo paradigmų kaita, transformuojant pernelyg orientuotą į galutinius sprendimus apie mokinio žinias ir jų fiksavimo pažymiu sistemą į mokytis padedantį vertinimą, per kurį sukaupta informacija apie mokinio mokymąsi gali būti panaudota ugdymo procesui tobulinti“, – kalbėjo ŠMSM Bendrojo ugdymo departamento Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Raudienė.

 

Geros mokyklos koncepcijoje yra sąvoka „asmenybės ūgtis“, kurią sudaro asmenybės branda, pažanga, pasiekimai. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašas taip pat pabrėžia būtinybę skatinti asmeninę ūgtį, ugdymo procese stiprinti formuojamąjį, ugdymuisi padedantį grįžtamąjį ryšį ir pagalbą teikiantį vertinimą. Bet praktika mokyklose, pasak I. Raudienės, keičiasi labai lėtai ir formuojamasis vertinimas sunkiai skinasi kelią ugdymo įstaigose. Ar mes matome vertinimą kaip bausmių ir apdovanojimų šaltinį, ar siekiame kurti socialiai prasmingo vertinimo kultūrą mūsų mokyklose?

 

VIP veikia nuo 2016 m. ir apima visas šalies mokyklas, tačiau vienas didžiausių Lietuvos švietimo sistemos skaudulių yra žemi mokinių pasiekimai. Duomenys rodo, kad šiuo metu susiformavusi pasiekimų vertinimo praktika mokyklose dar nepakankamai atliepia dabarties mokyklai keliamus uždavinius, todėl ieškoma būdų, kaip ją tobulinti. Įdiegiama idėja, kad kiekviena mokykla yra įpareigota sukurti ir įgyvendinti savo individualios mokinio pažangos vertinimo sistemą. Tyrimą atliko UAB „Eurointegracijos projektai“, prisidėjo mokslininkai iš Kauno technologijos universiteto – Ginas Čižauskas, Irena Klizienė, Aldona Augustaitienė, duomenis tyrėjams teikė tuometinės Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Įsivertinimo skyrius. Atliktą tyrimą ir jo rezultatus pristatė Mykolo Romerio universiteto Edukologijos ir socialinio darbo instituto docentas dr. Tomas Butvilas.

 

Atsižvelgiant į Lietuvos švietimo sistemos ir VIP stebėsenos bei vertinimo kaitą, atliekant tyrimą buvo kelti tokie probleminiai klausimai: kokia mokyklų dalis vertina individualią mokinių pažangą, taikydamos VIP stebėsenos tvarkas / sistemas, kokios formuojamojo vertinimo strategijos yra išreikštos mokykloms apibūdinant VIP stebėjimo ir vertinimo praktiką ir kokie VIP stebėsenos bei vertinimo pokyčiai pastebimi analizuojant 2016 ir 2018 m. duomenis? Tyrimo duomenų šaltinį sudarė apibendrinti atsakymai apie mokyklos situaciją: 2016 m. gauti atsakymai iš 873 mokyklų, 2018 m. – iš 667.

Kas paaiškėjo?

 

Visų klasių koncentrų mokinių individualios pažangos vertinamojo laikotarpio aktualumo pokytis 2018 m., palyginti su 2016 m. duomenimis, ryškiausias dviejuose VIP vertinimo laikotarpiuose: didžiausias nuosmukis visų švietimo dalyvių (mokinių, tėvų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų…) atžvilgiu stebimas VIP kiekvienos pamokos laikotarpiu, tačiau išaugo metų pradžios / pabaigos laikotarpio aktualumas. Mažiausiai VIP pamokos laikotarpio aktualumas sumažėjo 1–4 klasių mokiniams, mokinių suinteresuotumas savo VIP kiekvienoje pamokoje 2018 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo 11,51 proc. Labiausiai išaugo domėjimasis VIP metų pradžios / pabaigos laikotarpiu: jis tapo daug aktualesnis administracijai (24,05 proc.), tėvams (17,15 proc.) ir pagalbos mokiniams specialistams (15,39 proc.), mažiausiai šio laikotarpio aktualumas padidėjo 1–4 klasių mokiniams (5,54 proc.).

 

Siekiant nustatyti vaiko individualios pažangos stebėsenos ir vertinimo mokyklose sistemingumą, buvo analizuotas vertinimo periodų aktualumas ugdymo proceso subjektams. Galima teigti, kad visos tyrime dalyvavusios mokyklos yra parengusios individualios mokinio pažangos vertinimo sistemą mokykloje, atskirais vertinimo periodais suinteresuotųjų grupės dalyvauja skirtingai, atlieka įvairius vaidmenis. Tai jau 2016 m. sudarė 75,7 proc.

Kiekybinė ir kokybinė 2016 ir 2018 m. duomenų analizė atskleidė, kad tyrime dalyvavusių mokyklų ugdymo procese vertinant ir stebint mokinio individualią pažangą mažiau dėmesio skiriama formuojamajam vertinimui, išryškėjo diagnostinio ir apibendrinamojo vertinimo sąlyginis dominavimas.

 

Lyginant 2016 ir 2018 m. individualios pažangos stebėsenos ir vertinimo rezultatus, atskleista tendencija, kad, visų suinteresuotųjų grupių požiūriu, ryškiai sumažėjo dėmesys pamokos periodui, o atitinkamai panašiu stiprumu išaugo dėmesys pusmečio ir metų pradžios bei pabaigos laikotarpiams, tai rodo sumažėjusį formuojamojo vertinimo aktualumą visiems švietimo subjektams, atitinkamai padidėjusį suminio vertinimo aktualumą.

Ką siūloma daryti?

 

Mokyklų vadovams, administracijai tyrėjai siūlo tartis ir priimti bendrus mokyklos bendruomenės sprendimus, kaip, kokiu nuoseklumu ir dažnumu mokykloje turėtų būti vertinami ir stebimi mokinių pasiekimai, kaip turėtų būti teikiama grįžtamoji informacija mokiniams ir tėvams apie mokinio ugdymą ir mokymąsi, periodiškai peržiūrėti susitarimus ir juos atnaujinti.

Mokytojams rekomenduojama per pamokas kas savaitę ar dvi sukauptą formuojamojo vertinimo informaciją apie mokymosi pažangą (t. y. kaip mokinys išmoko tai, kas buvo numatyta, kokių yra galimybių siekti daugiau, ar liko mokymosi spragų, kur reikia daugiau pastangų) mokiniui pateikti kuo greičiau, laiku ir tinkamai, pozityviai, kad būtų kuriamos prielaidos pasitikėti mokytoju, geranoriškai bendradarbiauti įveikiant mokymosi sunkumus. Taip pat – įtraukti mokinius į individualios pažangos į(si)vertinimą ir ugdyti kritinio mąstymo savivertės gebėjimus: analizuoti mokymosi veiklą ir rezultatus, dalyvavimą neformalioje veikloje, turimus socialinius įgūdžius, nustatyti sėkmių ir nesėkmių priežastis, planuoti veiklą, pavyzdžiui, numatyti, ką kitą mėnesį, atlikdamas formaliojo ir neformaliojo ugdymo veiklas, mokinys darys kitaip, mokyti priimti sprendimus – remiantis turima patirtimi keltis naujus asmenybės ugdymo(si) uždavinius, ugdytis mokymosi visą gyvenimą kompetencijas, siekiant geriau mokytis išnaudoti įvairias mokymosi galimybes (bendraklasių mokymąsi kartu, pagalbą vienas kitam, grupinį darbą, metamokymosi strategijų įvaldymą).

 

Seminarų rengėjams patariama su dalyviais nagrinėti pripažintų mokslininkų radinius ir lavinti gebėjimą juos suprasti ir taikyti, pavyzdžiui, P. Blacko ir D. Williamo (2012) formuojamojo vertinimo strategijų ir J. Haittie įvardytų veiksnių, darančių stipriausią įtaką siekiant geresnių mokymosi rezultatų, sąryšį ir kuriant praktinius savo veiklos pokyčius.

Mokyklų bendruomenėms rekomenduojama pasiūlyti mokymuose išbandyti įvairių kaupiamojo, formuojamojo vertinimo instrumentų, įvertinant jų edukacinę vertę atskirų klasių mokiniams, siekiant spręsti mokinių žemų pasiekimų problemą ir mažinant skirtinguose socialiniuose ekonominiuose kontekstuose gyvenančių mokinių pasiekimų skirtumus.

Formuojamasis vertinimas leidžia mokiniui suprasti, kad jis yra atsakingas už savo mokymąsi, o pedagogai turėtų mokytis subtilios komunikacijos – kaip išsakyti vaikui formuojamąjį vertinimą, paklausti, kaip sukurti entuziazmą, motyvaciją eiti pirmyn, nes po grubaus mokytojo komentaro vaikas gali nebenorėti keltis ryte į mokyklą. Be abejo, visur svarbu išlaikyti saiką: kalbant apie formuojamąjį, nepamiršti ir apibendrinamojo vertinimo.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Komentarai (3)

  • Pingback: Kaip kinta vaiko individualios pažangos stebėjimas ir vertinimas? | Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyba

  • Violeta

    Abejoju : „Įdiegiama idėja, kad kiekviena mokykla yra įpareigota sukurti ir įgyvendinti savo individualios mokinio pažangos vertinimo sistemą“.

    Ar nereikėtų sukurti BENDRĄ skaitmeninę mokymo/si platformą, kuri sektų KIEKVIENO progresą (Khan akademijos pavyzdys) įvairių diagramų pagalba. Suskaitmeninus VISĄ mokymo/si medžiagą ( pamokas, užduotis, testus, t.t.), būtų garantuotas individualizuotas mokymas/is.

    Kiekvienas tokioje platformoje galėtų mokytis savo lygyje, turėtų galimybę pakartoti mokomąją medžiagą. Mokytojai turėtų puikų įrankį, kuris leistų organizuoti mokymosi procese, atsižvelgiant į kiekvieno mokinio pasiekimus.

    Tokio įrankio sukūrimas turėtų būti daromas centralizuotai. Ar buvo svarstoma galimybė sukurti tokią platformą?

    • Mokytoja

      Puikus komentaras. Ačiū Violetai!
      „Mokykla yra į p a r e i g o t a s u k u r t i – sistemą“ – net juokas nebeima….

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *