Kaip karoliai vasaros vėrinyje

Pabaigtuvėms lietuvaičiai pindavo vainikus. Šiemet mūsų mokslo metų pabaigtuvės keistokos – vis dar per nuotolį. Tačiau drįstu pasakyti, jog įspūdingos, kūrybingos, spalvingos. Anot direktoriaus pavaduotojos ugdymui Vytos Šiugždinienės, paskutinių dviejų savaičių Alytaus Putinų gimnazijos mokinių ir pedagogų balsai skambėjo ir darniai, ir garsiai, ir plačiai – kiekviena diena priminė vasaros pradžios karoliuką (kartais ir ne vieną), kūrybingai jaunų rankų veriamą ant smilgos, ant lino, ant rugio ar ko kito. Ir taip (atsitik tu man!) – puikiausias vėrinys pavyko. Skaitytojų dėmesiui pateikiame įdomiausius mūsų vėrinio „karoliukus“.

 

Birželio 1 d. – MIR (medijos ir informacinis raštingumas)

Jau trejus metus gimnazijoje, direktoriaus pavaduotojos ugdymui V. Šiugždinienės iniciatyva į mokomuosius ugdymo dalykus integruojama MIR programa. Bibliotekos vedėja Marytė Žuromskienė, programos koordinatorė, nuotoliniu būdu aktualizavo MIR temas „Ką man reiškia pilietiškumas?“ (I–II kl.) ir „Manipuliacijos medijose“ (III kl.) gimnazistams. Paskaitose mokiniai noriai diskutavo, atsakinėjo į pateiktus klausimus.

Štai Id kl. gimnazistas Simas Bražinskas sako: „Pilietiškumas man – tai pagarba valstybei, jos istorijai, kultūrai, tradicijoms, gerų darbų atlikimas savo šaliai, teisių gynimas“.

 

Birželio 2 d. – Valanda emocijoms

Socialinė pedagogė Rimtautė Marčiulionienė ir psichologė Akvilė Venciūtė pakvietė gimnazistus pasikalbėti apie įvairius emocinius išgyvenimus karantino laikotarpiu, jų įtaką savijautai ir gyvenimo kokybei po jo. Kartu su mokiniais specialistės tyrinėjo jausmus, mokėsi juos atpažinti, įvardyti ir išreikšti. Taip pat skirta dėmesio lavinti fizinės, psichologinės ir emocinės sveikatos įgūdžius. Mokiniai pripažino, kad per šį laiką prisikaupė įvairiausių jausmų – nerimo, įtampos, o pokyčių baimė sumišo su dėkingumo jausmu mokytojams ir bendraklasiams bei pasididžiavimu, kad nuotolinio mokymosi iššūkį įveikė. Dažnam, susikaupusios emocijos, prasiveržė pykčiu, bejėgiškumu, nuovargiu, mokymosi motyvacijos stoka.

 

Kalbamės…

Dažnai manoma, kad emocijų pasireiškimas – silpnumo išraiška, kad galbūt kai kurie jausmai „nesveiki“, geriau jų atsikratyti arba nepastebėti. Kaip yra iš tiesų?

Rimtautė: „Reikia atminti, kad nėra nei „gerų“, nei „blogų“ jausmų. Visi emociniai išgyvenimai mūsų vidinio gyvenimo dalis. Blogi gali būti tik veiksmai, elgesys. Žinoma, vieni išgyvenimai mums būna malonūs, kiti nemalonūs. Tyrinėti savo jausmus – sunki užduotis, nes nesame pratę to daryti. Pirmasis žingsnis savęs supratimo link ir įvardijimo, kas mumyse vyksta – jausmų pažinimas. Apie juos praneša kūno signalai (ašaros, įtempti raumenys, drebulys) ir mintys. Kitas žingsnis – jausmus įvardyti, kitaip tariant, „išleist į išorę“. Ypač svarbu įvardyti slegiančius jausmus – pyktį, baimę, liūdesį – tuomet jie turi savybę prarasti intensyvumą ir „praeina“ greičiau“.

Yra žmonių, manančių, kad rodyti jausmus – nesaugu, nes kiti gali pasišaipyti. Ar visada verta dalintis jausmais ir atskleisti emocijas?

Akvilė: „Asmeninių jausmų įvardijimas bei kitų žmonių išgyvenimų suvokimas turi didelės reikšmės bendraujant. Pasidalijimas jausmais grupėje, padeda jaustis artimesniais, kuria saugią aplinką, padeda geriau pažinti vienas kitą. Reiškiant jausmus, visuomet reikia vartoti tokius teiginius: „aš pykstu“, „man skauda“, „jaučiuosi sutrikęs“. Psichologai pastebi, kad vaikai, neslepiantys emocijų, greičiau susitvardo, yra ramesni. Užsiėmimo metu padrąsinome mokinius įvardinti egzistuojančias emocijas ir praktikavomės – padėjome plėsti „jausmų žodyną“.

 

Su gimnazistais kalbėjotės apie 3 D sveikatą. Kas tai?

Rimtautė: „Gimnazistams pristatėme rekomendacijas, kaip išgyventi pokyčius ir išsaugoti ne tik fizinę, bet ir psichinę bei dvasinę sveikatą (3 D sveikata). Žinome, kaip svarbu rūpintis fizine sveikata ir higiena – sportuoti, išsimiegoti, laiku pavalgyti, išlaikyti balansą tarp darbo ir poilsio režimo. Ne mažiau svarbu atkreipti dėmesį į psichinę higieną – į tai, ką matome, ką girdime, ką sakome, kokios mūsų mintys. Rūpintis kūno švara esame įpratę, tik gaila, kad neretai apleidžiame minčių, regos, kalbos, klausos švarą.

Raginome gimnazistus atsisakyti negatyvių minčių – „negaliu, nemoku, man nepavyks“ , pastebėti ir įvardinti teigiamus, pozityvius veiksmus, apsaugoti ausis nuo apkalbų, tuščių kalbų, toksiškos informacijos žiniasklaidoje, o kasdienę kalbą saugoti nuo patyčių ir keiksmažodžių“.

 

Akvilė: „Dažna blogos psichologinės savijautos priežastis – noras kontroliuoti tai, kas ne mūsų kontrolės zonoje (kitų žmonių mintys, veiksmai, nuomonė apie mane). Šis įprotis dažnai trukdo gyventi kokybišką gyvenimą. Kontroliuodami kitus žmones ar tai, kam apskritai įtakos nedarome, išnaudojame daug energijos, kyla didelis nerimas, o nepavykus to padaryti – apima pyktis, nusivylimas kitais, kaltės jausmas, kad per mažai stengiausi. Jei skirtume asmeninę energiją dalykams, kuriuos galime kontroliuoti, kurie yra MANO kontrolės zona, pasiektume daug sėkmingesnių rezultatų. Taigi, rūpinkimės savimi!“

 

Dėkojame mokiniams už įsiklausymą ir gražius atsiliepimus, vienu iš jų dalijamės.

Gerdos Pakrosnytės, Id kl. mokinės nuomonė: „Ši pamoka tikrai labai patiko. Labai ačiū. Manau, kiekvienas mokinys išgirdo daug naudingos informacijos, taip pat ir aš. Ištiktuku garsiai pasakyti, kaip jautiesi – geriau, nei ištarti tai tyliai ar mintyse. Lengviau sudėlioti mintis, veiklas, pagerėja bendravimas su aplinkiniais. Tampa lengviau suteikti pagalbos kitiems“.

 

Birželio 3 d. – „Lietuvai nepriklausomybės nereikia“, – išrėžė Vincas Krėvė-Mickevičius.

Ar žinote tokią XX a. vidurio rašytojo, neoromantiko, sukūrusio garsią dramą „Skirgaila“, poziciją? Šį mįslingą klausimą, gimnazijos II klasės mokiniams, pateikė IIIb klasės gimnazistai, ugdymosi veiklų, užsiėmimo „Vincas Krėvė. Kontekstai.“, metu.

Ignas Skestenis ir Vilius Pauža komentavo pasirinktas, „Žinių radijo“ paruoštos laidos „Vardan tos Lietuvos“ 2 dalies – „Vincas Krėvė-Mickevičius – vienas iš Lietuvos valstybės duobkasių“, ištraukas, pasiūlydami mokiniams išteisinti arba pasmerkti išdidų, o kartais vienišą rašytoją. Juk asmenine tragedija tapo jo pasitikėjimas sovietais, kai 1941 m. birželio 14 d. negalėjo išgelbėti savo sesers Veronikos šeimos, trėmimas į Sibirą gyvuliniuose vagonuose su kitais lietuviais, nors 1940 metais pasirašė ne vieną marionetinės Liaudies vyriausybės dokumentą, naikinantį Lietuvos valstybės nepriklausomybę.

 

Suprasti argumentus, padedančius išteisinti arba pasmerkti rašytoją-politiką, padėjo Emilijos Strakauskaitės, Justo Gebrausko, Miglės Sabaitytės, Mortos Kocimaitės paruoštas pranešimas „V. Krėvės kontekstai fotografijose“.

„Fiksuoti faktus lengva, o kalbėti apie žmogų – sunku“, – perfrazuodamas Just. Marcinkevičiaus dramos „Mindaugas“ Juodojo ir Baltojo metraštininkų pokalbį, sakė Domantas Aleksynas, sujungdamas pamokos struktūrines dalis ir siūlydamas informaciją pasitikrinti „Kvize“ ar „Padlet“ aplinkose, o reflektuoti programėle „Reflectus“. Tokia savarankiška trečiokų veikla gali būti įvardinta kaip kelio pradžia mokytojo profesijos link. Kas žino…

Tai prasmingas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos metodininkės Irenos Sakalauskienės „karoliukas“.

 

Kita lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Laima Bautronienė, organizuodama „Protų mūšį“ visoms keturioms gimnazijos trečiokų klasėms, siekė, kad mokiniai ne tik pasikartotų literatūros kurso žinias ir jas gilintų, bet ir ugdytųsi atidumą, turtintų žodyną, visa komanda bendradarbiautų nuotoliniu būdu.

Net kolegės pastebėjo, kad tikslai pasiekti, nes būta labai įdomių klausimų. Štai mokinių refleksijos.

Marius ir jo komanda: „Ši veikla mus sutelkė į komandą, kuri buvo išsibarsčiusi per karantiną. Informacija reikėjo pasidalinti greitai, ją užfiksuoti, pateikti klausimai nelabai lengvi, bet buvo smagu, įdomu, norėjome laimėti“.

Paula: „Klausimai apie rašytojus padėjo daug ką prisiminti iš literatūros kurso“.

Greta: „Man labai patiko šis protų mūšis. Klausimai buvo labai įvairūs, skirtingo sudėtingumo. Darbas komandoje vyko sklandžiai, nustebino bendraklasių susidomėjimas šia užduotimi ir noras pasivaržyti su kitomis klasėmis“.

Kasparas: „Labai patiko protmūšis ir bendradarbiavimas su grupe nuotoliniu būdu. Atrodo, viskas pavyko. Man įdomiausia užduotis, kai reikėjo sudėlioti eilėraščio posmus. Tokio pobūdžio protmūšyje dalyvavome pirmą kartą, buvo įdomu ir prasminga“.

 

Birželio 4 d. – Meilės tema

Lituanistės Algidos Sabonienės teigimu, birželio 1–4 d. pristatomi I kl. kūrybiškumo ugdymo valandos (KUV) „Meilės“ temos darbai, o IIa klasės mokiniai gynėsi kūrybinius tiriamuosius darbus.

KUV lankantys mokiniai su „Meilės“ tema susiejo bent tris, lietuvių, anglų kalbų, matematikos, biologijos, chemijos, istorijos ir dailės, dalykus. Iš visų pristatytų darbų pažymėtinas Ia klasės mokinės Editos Kazlauskaitės vizualus nuotraukų, iliustracijų koliažas, lydimas muzikos ir Editos sukurto teksto, kuriame subtiliai pasakojama jausmų istorija. Taip pat verta paminėti ir Ic klasės mokinių Urtės Jakutytės ir Adolio Malijonio sukurtą linksmą dinozauro Malerčiko istoriją, kurioje išmoningai panaudotos biologijos žinios.

 

IIa klasės mokiniai pristatė darbus, atliktus per mokslo metus. Šiemet išgirdome net trijų mokinių poeziją. Viktorija Stankevičiūtė subtiliai atskleidė „Jausmų evoliuciją“, Miglė Tumynaitė leido pajausti laiko slinktį gamtos ir žmogaus pasaulyje (eilėraščių rinkinys „Bėgant metams“; darbų vadovė lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Algida Sabonienė). Beata Jarmalavičiūtė nustebino poetiniais tekstais anglų kalba, kuriuose jautriai atskleistas savęs suvokimas trapiame spalvų žaismo pasaulyje (darbo vadovė anglų kalbos mokytoja metodininkė Vida Brindzienė).

Moksliškumu ir kruopštumu išsiskyrė Ivetos Filipauskaitės darbas „Natrio alginato gavyba ir sorbcinės savybės“ (vadovė vyresnioji biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė) bei Gretos Aleksynaitės ir Gretos Navickaitės darbas „Klimato kaita ir „kontrabandinis kompostas“ (vadovė chemijos mokytoja metodininkė Joalita Jurkevičienė). Moksliškai ir kūrybingai į ekologinę problemą darbe „Kokią įtaką žmonių pasirinkimams ir pirkimams daro reklama“ pažvelgė Kotryna Ališauskaitė (darbo vadovė geografijos, ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė Jolita Noruvienė), o socialinę problemą gvildeno Meda Matačinskaitė ir Meda Zapereckaitė tiriamajame darbe „Aš ne daunas – aš žmogus“ (vadovė vyresnioji biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė).

 

„Gamtamoksliniam ugdymui būdinga mokymo ir mokymosi turinio formų ir metodų veiklos įvairovė, kuri efektyvina ugdymo procesą, plėtoja mokinių intelektinius gebėjimus, sudaro sąlygas aktyviai veiklai, lavina mąstymą, ugdo estetinius jausmus, formuoja glaudesnius ryšius su mokiniu. Vienoje iš bendrojo ugdymo kaitos krypčių teigiama, jog būtina skatinti patirtinį, tiriamąjį, kūrybinį, interpretacinį mokymąsi, kuriantį giluminius teorijos ir praktikos ryšius, susietus su realiu gyvenimu“, – teigia vyresnioji biologijos mokytoja Vaida Sakalauskienė.

 

Teatro mokytoja metodininkė Žiedūnė Maldonienė: „Labai smagu, kad mokiniai renkasi ne tik pagrindinių mokomųjų dalykų (kalbų, tiksliųjų bei socialinių mokslų), bet ir menų tiriamuosius darbus. Tai puiki galimybė pasižvalgyti ir sužinoti kažką naujo pasaulinės kultūros srityje ir taip praplėsti savo pasaulėžiūrą.“

 

Geografijos, ekonomikos ir verslumo mokytoja metodininkė Jolita Noruvienė: „Buvo labai įdomu išgirsti mokinių tiriamųjų darbų pristatymą. Vieni labai rimtai pažvelgė į šį darbą, todėl jų rezultatai prilygo mažųjų mokslininkų darbams, kitiems dar reikia tobulėti ir pasistengti labiau išgvildenti temą. Veikla įrodė, kad nė vienas darbas nebus puikus, jei mokiniai nebus atsakingi, neįsitrauks, nepasiners „stačia galva“ ir neskirs jam daug laiko.“

 

Tą pačią dieną nuotolines pamokas „Pasivaikščiojimas po gimtąjį miestą Alytų“ I–III klasių gimnazistams vedė užsienio kalbų mokytojai ir mokiniai. Mokinių darbai (vaizdo medžiaga) buvo susiję su laisvalaikio praleidimu Alytuje (anglų kalbos mokytoja metodininkė Danutė Krušnienė).

 

Birželio 5 d. – Tiksliųjų mokslų diena

I–II klasių mokiniai atliko projektą „Geometrija aplink mus“. Ieškojo ir fotografavo geometrines figūras mus supančioje aplinkoje.

III klasės mokiniai dalyvavo paskaitoje-užsiėmime, kurį vedė Eimantas Budrys iš „Turing School“. Užsiėmimo „CS4ALL (Kompiuterių mokslas visiems)“ metu pristatė moksleiviams „Esports“, dirbtinio intelekto, programavimo teikiamas galimybes bei darbo rinkos pokyčius šiose srityse, įdarbinimo įsivaizduojamoje įmonėje galimybes.

Tiksliųjų mokslų dieną parengė šie pedagogai: direktoriaus pavaduotoja ugdymui Virginija Kerevičienė, Česė Banišauskienė, Jūratė Nenartavičienė, Danguolė Jaruševičienė, Nijolė Bytautienė ir Vygandas Banišauskas.

 

Birželio 8 d. – Gamtos mokslų diena

Integruotos veiklos metu I ir II klasių gimnazistai, vadovaujami vyresniosios biologijos mokytojos Vaidos Sakalauskienės, biologijos mokytojos metodininkės Vilmos Gumenikovienės ir chemijos mokytojos metodininkės Joalitos Jurkevičienės, žaidė su aplinkosauga susijusį žaidimą „Spalvotu takeliu į vasarą“.

 

Pedagogėms rūpėjo ugdyti mokinių gamtamokslines kompetencijas, kurios padėtų suprasti žmogaus veiklos sukeltus gamtos pokyčius ir imtis asmeninės atsakomybės už aplinkos išsaugojimą, tausoti savo ir kitų žmonių sveikatą. Jiems pavyko. Bendradarbiaudami ir dirbdami komandomis, mokėsi atpažinti ir spręsti ekologines, sveikatos ir darnios raidos problemas.

 

Žingsniuodami žaidimo takeliu, vaikai atsakė į klausimus, susijusius su aplinkosauga, „Jomboard“ lentoje atliko komandai skirtą užduotį, smagiai leido laiką ruošdamiesi ekologiškai atsakingoms atostogoms. Mokiniai, bendradarbiaudami komandoje, dalyvavo žaidime tarp klasių, „Zoom“ aplinkoje: gavo užduotį sugalvoti klausimų, sukurti komiksą, ketureilį, akrostichą ir šūkį gamtosaugos tema. Įgyvendindami pamokos uždavinius, jie ne tik susipažino, bet puikiai įtvirtino gebėjimus dirbti „Jamboard“ aplinkoje, o kūrybiniams darbams – pasinaudoti „Comica“ programėle. Apibendrindami pamoką mokiniai pristatė vienas kitam asmeninius įsipareigojimus, kuriuos žada atlikti vasarą: atsakingai rūšiuoti šiukšles, mažinti maisto atliekų kiekį, tvariai dėvėti drabužius, nenaudoti vienkartinių indų. Prisidėkite prie mūsų.

 

Birželio 9 diena – Atgaiva kūnui ir sielai

Neformalioje aplinkoje, vidiniame gimnazijos kiemelyje, su buvusiu Nacionalinio dramos teatro, o dabar Alytaus miesto teatro garso režisieriumi Justinu Raudoniu susitiko Putinų gimnazijos mokiniai. Jų pokalbių tema: „Teatras ir kūryba garsais jame. O kiek ir kokios muzikos yra jūsų gyvenime?“ Susitikimo metu mokiniai gilino žinias, susijusias su muzikos aktualumu teatre, kokią įtaką muzikinis spektaklio fonas daro žiūrovui emocionaliai, pokalbį pratęsė diskusija „O kiek ir kokios muzikos yra jūsų gyvenime?“

Po pašnekesio mokiniai rašė žodžių asociacijas ant popierinių debesų sienos, nes visa, kas mus supa, susideda iš jausmų ir žodžių…

Ačiū visiems už šiltą, jaukų ir nuoširdų bendravimą.

Gedimino bokšto statymo varžybos

Mūsų svečias Robertas Ožalinskas, „Žaiskime lietuviškai“ idėjos propaguotojas, inicijavo „Gedimino bokšto dėlionės“ varžybas. Dalyvavo I–III klasių mokiniai. Nugalėtojai: I vieta – Gytis Katalynas (Ic klasė), II vieta – Erikas Sabaitis (IIb klasė), III vieta – Dominykas Soročan (IIc klasė). Nugalėtojams iškilmingai įteikti dėlionės autoriaus sukurti medaliai.

Dalis mokinių dalyvavo sporto varžybose. Panorėjusieji galėjo statyti Trakų pilį, kuri net ir visai mokinių komandai buvo labai rimtas iššūkis. Sukurtas atvirukas Alytaus miesto gimtadieniui (vadovė Eglė Juodžiukynienė). Puikiai veikė piešimo dirbtuvės (vadovė Virginija Vasiliūnienė, dailės ir technologijų mokytoja metodininkė).

Birželio 10 d. – Gedulo ir vilties dienos minėjimas

Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti inicijuoja Birželio 14-osios – Gedulo ir vilties dienos – minėjimą Lietuvos bendrojo ugdymo įstaigose ir kitose švietimo institucijose. Šiemet minime 79-ąsias pirmųjų trėmimų metines, kai per vieną savaitę iš Lietuvos ištremta iki 17 500 žmonių.

 

Šiemet, minint Gedulo ir vilties dieną, mūsų gimnazija dalyvauja pilietinėje akcijoje „Vilties aitvaras“. Aitvaras – simbolis, žmonių sąmonėje turintis teigiamą prasmę – jis kaip ir žmonių svajonės – laisvas ir plazdenantis ore. Žmonės, kurie buvo ištremti, neteko visko: Tėvynės, namų, artimųjų, laisvės ir galimybės rinktis. Tačiau svajones, viltį galėjo atkakliai saugoti neišduodami, savo širdyse.

Gimnazistai nupiešė aitvarus, kuriuos galėjo pasidaryti ir vaikai, patekę į Sibiro platybes.

Labai smagu, kad prie šios akcijos, kurią surengė Putinų gimnazijos Tolerancijos ugdymo centras, prisidėjo nemažai I–III klasių gimnazistų.

 

Birželio 11 d. – Putinų balsai

Tai diena, skirta kultūriniam sambūriui „Putinų balsai“. Gimnazijos svetainėje grupelė mokytojų ir mokinių (svečiavosi Rūta Jasionienė, „Alytaus naujienų“ redaktoriaus pavaduotoja) apžvelgė nueitą ir nuvažiuotą kelią per 2019–2020 m. m. Taip pat susitikta su aktoriais, rašytojais, kitais žymiais žmonėmis. Laikraščio rubrika „Putinų balsai“ – spalvingai, išsamiai, profesionaliai atspindėjo metų veiklą. Gimnazijos direktorė Daiva Sabaliauskienė pasidžiaugė, įteikė padėkos raštus biliotekininkei Eglei Juodžiukynienei, bibliotekos vedėjai Marytei Žuromskienei, neformaliojo ugdymo mokytojui Vytautui Bigailai – už kultūrinės veiklos puoselėjimą, o Gretai Vaškevičiūtei (IIIb kl.), Junitai Dabušinskaitei (IIIa kl.), Rokui Urbonavičiui (IId kl.) – aktyviausiems jauniesiems korespondentams – už turiningus tekstus. Gražių žodžių bei tinkamo įvertinimo sulaukė ir viešnia Rūta iš „Alytaus naujienų“ redakcijos. Susitikimas buvo šiltas, visi patenkinti, nes tikriausiai pamatė ar pajutė koronaviruso baigtį.

Birželio 12 d. – Stovyklų naujienos

Birželio 10–13 d. trisdešimt Alytaus miesto mokyklų mokinių atsidūrė vasaros verslumo stovykloje „Verslus 2020“, Skraičionių kaime (Pivašiūnų sen., Alytaus r.), kaimo turizmo sodyboje „Viktorijos sodyba“. Stovyklai vadovavo Jolita Noruvienė, ekonomikos ir verslumo bei verslo vadybos mokytoja metodininkė ir III klasių kuratorė Eglė Bunzienė. Gausiausia I, III gimnazijos klasių aštuonių mokinių grupė atstovavo Putinų gimnazijai.

 

Be praktinių užsiėmimų „Viešojo kalbėjimo paslaptys“ stovyklautojai aktyviai poilsiavo žaisdami įvairius sporto žaidimus.

Teko išklausyti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) lektorių paskaitą „Mokesčiai mano gyvenime“. Su jaunaisiais verslininkais taip pat atvyko susitikti SEB banko, Valstybinio socialinio draudimo fondo „Sodra“ atstovai. Iš veiklos projekto „Verslus 2020“ programos matyti, jog jaunimas laiko veltui neleido, kūrė verslo idėjas, jas pristatė. Tos keturios karštos dienos Skraičionyse gimnazistams lėkte pralėkė.

 

Skubos tvarka Ieva Stankaitytė informavo, jog visą savaitę Putinų gimnazijoje aidėjo jaunųjų šaulių balsai: „Pirmadienį pradėjome nuo paties svarbiausio dalyko – rikiuotės, o šią lydėjo būrio skanduotės. Kitą stovyklos dieną jaunieji šauliai galėjo susipažinti su policijos veikla ir į ją pažvelgti iš arčiau. Šauliukai savo jėgas galėjo įsivertinti trumpame žygyje po miestą, o žinias įtvirtinti praktiškai bei gerai praleisti laiką. Priešpaskutinę stovyklos dieną jaunieji šauliai galėjo parodyti ir įtvirtinti orientavimosi vietovėje, radijo ryšio bei taktikos įgūdžius.

Po ilgų ir aktyviai įtemptų dienų, penktadienį, stovykloje surengtos šaudymo pratybos, jauniesiems šauliams suteikta I ugdymo pakopa.“

Stovykloje su namiškiais dalyvavo ir kaimynai iš Šaltinių progimnazijos bei Likiškėlių progimnazijos mokiniai.

 

Neformaliojo ugdymo mokytojas Vytautas Bigaila ir bibliotekininkė Eglė Juodžiukynienė nuoširdžiai dėkoja „Vėrinio“ autoriams bei metraštininkams.

 

Alytaus Putinų gimnazijos inf.