Kaip gyveni, vadove?

Daugiau nei pusantro šimto įvairių mokyklų vadovų trečiadienį sugužėjo į Klaipėdos Hermano Zudermano gimnaziją, kur vyko konferencija „Kaip gyveni, vadove?“, organizuota Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos. Gausiai susirinkusius dalyvius pasveikino Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos steigėja, pirmininkė, Klaipėdos H. Zudermano gimnazijos direktorė Jolita Andrijauskienė. Kviesdama švietimo politikus ir mokyklų vadovus į dialogą ji kalbėjo: „Žmogus gyvena apie 75 metus, t. y. 657 tūkst. valandų, pusę to laiko jis pramiega, 40 proc. – tiesiog iššvaisto (apie 131 200 valandų), taigi lieka apie 197 800 valandų pilnavertei veiklai, tad padarykime kaip galima daugiau. Kad ir nuo šiandien.“

 

„Tokio darbo dirbti nenorėčiau ir su Jumis, gerbiami mokyklų vadovai, vietomis nesikeisčiau“, –sveikindamas konferencijos dalyvius ir linkėdamas gražaus dialogo su savo darbdaviais kalbėjo Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas. Mokyklų vadovai su nekantrumu laukė švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus pranešimo „Keisti Negalima Leisti keistis“, tikėdamiesi išgirsti naujausių žinių dėl mokytojų etatinio apmokėjimo. Deja, gerbiamas viceministras nebuvo linkęs teikti informacijos šiuo klausimu ir pasiūlė mokyklų vadovams palaukti dar savaitę iki galutinio sprendimo. G. Kazakevičius kalbėjo mokytojų prestižo kėlimo, specialiųjų mokinių įtraukties didinimo, ugdymo turinio, mokyklų finansavimo temomis bei kvietė mokyklų vadovus teikti pasiūlymus, pastabas ir pamąstymus visais šiais klausimais. Švietimo ir mokslo ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento Pedagogų veiklos skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Razmantienė pristatė Lietuvos švietimo įstatymo 2017 m. birželio 30 d. pataisas ir naujas normas įgyvendinančius teisės aktus, vadovo konkurso organizavimo tvarką, kvalifikacinius reikalavimus, vadovų veiklos vertinimo nuostatus, kalbėjo apie naikinamą vadovų atestaciją, pedagogų etikos kodeksą, švietimo įstaigų veiklos kokybės ir priežiūros tvarkos aprašą, švietimo įstaigų vadovų rezervą. Mokyklų tobulinimo centro direktorė Eglė Pranckūnienė pabrėžė pasitikėjimo vieni kitais būtinybę, pagarbą ieškant bendrų sprendimų aktualiais mokyklų vadovams klausimais.

 

Ar gali kas nors suteikti mokytojo profesijai prestižą, koks mūsų pačių vaidmuo jį kuriant ir ar Lietuvos 100-mečio uždavinys pakelti mokytojo profesijos prestižą nėra tik iliuzijos iliuzija, analizavo Klaipėdos Vydūno gimnazijos direktorius Arvydas Girdzijauskas. Pradedančios veikti tarptautinius standartus atitinkančios mokytojų rengimo programos, trys mokytojus rengsiantys centrai, jau šiemet atsirasianti galimybė 900 mokytojų įgyti antro dalyko specializaciją, mokytojų etatinis apmokėjimas ir atlyginimų didėjimas, mokyklos bendruomenės laisvė ir galimybė planuoti ugdymo procesą, konkrečioje mokykloje taikomi mokymo būdai ir metodai… Ar visa tai pakels mokytojo prestižą, ar suteiks mokytojui, mokyklos vadovui saugumo, kai netinkamam mokinių ir tėvų elgesiui nenumatytos adekvačios pasekmės ir atsakomybė, kai mokytojas laikomas paslaugos teikėju, o ne ugdytoju, kai mokyklą kuriantis, dirbantis ir besistengiantis atitikti nuolat keliamus iššūkius mokyklai jos vadovas yra atleidžiamas, nes dirba per ilgai?

 

Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros Švietimo politikos analizės skyriaus vedėjas Evaldas Bakonis kalbėjo apie tai, kad nėra aišku, kokia mokykla yra „gera“: ta, kurioje daug vaikų ir jie netelpa, ar ta, kurioje mažiau mokinių ir yra erdvės ne tik mokytis, kurti, bet ir palakstyti. Jis kvietė pamąstyti: ar tai jau reiškia, kad vieną mokyklą labiau renkasi mokiniai ir jų tėvai, o kitos ne? O gal kaip tik atvirkščiai – mokykloje, kurioje yra mažiau vaikų, suteikiamos geresnės paslaugos ir galimybės. Dar daugiau diskusijų kėlė kiti pranešėjo klausimai: „Ar gali būti blogas geros mokyklos vadovas?“ arba „Ar gali būti geras blogos mokyklos vadovas?“, „Kokia mokykla yra bloga?“

 

Paklausę apie pokyčių vėjus, pasvarstę, kas yra gera mokykla ir mokytojo prestižas, sutarę aktyviai kviesti mokyklų vadovus jungtis į Lietuvos švietimo įstaigų mokyklų vadovų profesinę sąjungą, konferencijos dalyviais skirstydamiesi kalbėjo, jog keistis reikia ir kaip svarbu suremti pečius, kad pokyčių vėjams siautėjant nebūtų nunešti jie patys.

 

Lietuvos švietimo įstaigų vadovų profesinės sąjungos inf.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.