Kai širdį užlieja šviesa

Asta Turskienė
,
Grigiškių „Šviesos“ g-jos direktorė

(Straipsnio „Trys imperatoriaus klausimai, arba apie ką svajoja mokyklos direktorius“ tęsinys)

Vėlyvą vakarą užrakinusi kabineto duris ir eidama tuščiais koridoriais mokyklos direktorė galvojo apie rytą laukiančius susitikimus su tėvais ir mokytojais, mintyse rikiavo darbus, problemas ir jų sprendimo būdus. Jau seniai jos galvoje ir širdyje nebuvo užgimusi svajonė. Ji tiesiog žinojo, kad dirba daug ir dėsningai, kantriai, ignoruodama visas kliūtis kuria mokyklą, kurioje gera būti, kurioje svarbiausias yra ŽMOGUS. Ir tai pagalvojus šviesa užliejo jos širdį.

 

ŠVIESA. Gamtoje pagrindinis šviesos šaltinis yra saulė. Įvairių organizmų šviesos poreikis skirtingas. Šviesa veikia augalų lapų formą ir sandarą, jie ją naudoja fotosintezei. Labiausiai ir daugiausia šviesos augalams reikia būtent žydėjimo metu. Bakterijoms nereikia šviesos – ji jas veikia pražūtingai. Žmogaus gyvenimo ritmas visą laiką priklausė nuo šviesos: ji daro įtaką mūsų nuotaikai, sveikatai ir net pasąmonei. Elementariausiai šviesą galime panaudoti orientacijai, kai prireikia surasti kelią ar spręsti, kuria kryptimi eiti, kaip judėti ir kuriuo taku geriau nesekti. Tad kokius kelius nušviečia, kokia kryptimi eina ir paskui save veda mokinius bei mokytojus Grigiškių „Šviesos“ gimnazija?

 

Idėja įkurti lietuvišką mokyklą Grigiškėse kilo daugiau nei prieš pusę šimtmečio. Pirmosios lietuviškos pradinės klasės buvo įsteigtos 1956 m. gruodį, o 1958 m. atsirado galimybė tęsti mokslą savo gimtąja kalba penktoje ir kitose klasėse. 1967–1968 m. m. mokyklą baigė pirmoji lietuviška abiturientų laida. Kiekvienais metais lietuviškose klasėse mokėsi vis daugiau mokinių, o Persitvarkymo sąjūdžio dvasia įkvėpė Grigiškių bendruomenę kurti lietuvišką mokyklą. Pagaliau 1989 m. pavasarį Grigiškėse ji buvo įkurta. Nuo tada mokykla kuria savo istoriją. Nors lietuviško žodžio šviesą mokykla jau skleidė nuo 1956-ųjų, tačiau „Šviesos“ vardas suteiktas tik 1998 m.

 

Dažna mokykla turi išskirtinį bruožą – vienur tai aukšti mokinių pasiekimai, kitur užsienio kalbos, dar kitur matematinės klasės. Grigiškių „Šviesos“ gimnazija išsiskiria projektine veikla. Šiuo metu gimnazijoje vykdoma trylika projektų, iš kurių aštuoni tarptautiniai: „Erasmus+“ K2, „Nordplus“, „eTwinning“, Britų tarybos finansuojamas „Tyrinėjimo menas“, ne mažiau svarbūs ir penki šalies bei instituciniai projektai. Projektai sudaro galimybę mokiniams ir mokytojams daug keliauti, gimnazijoje nuolat pilna svečių iš pačių įvairiausių Europos šalių: Prancūzijos, Suomijos, Italijos, Kroatijos, Estijos, Lenkijos, Bulgarijos švietimo sistemos ne tik pristatytos mokyklos pedagogams, bet ir išbandytos savu kailiu, parsivežta geroji patirtis diegiama gimnazijoje. Dalyvaujant projektinėje veikloje ugdomos, plėtojamos svarbiausios šiandienos pasaulyje kompetencijos: atsakomybės ir įsipareigojimo vertybės, mokomasi taikyti žinias konkrečioje situacijoje, ugdomas sisteminis ir kritinis mąstymas, medijų raštingumas, gilinamos užsienio kalbos žinios, mokomasi kurti tarptautines komandas, plėtojami partnerystės tinklai. Dalyvavimas projektinėje veikloje mokiniams ir mokytojams yra didelė investicija į savo intelektinį kapitalą, emocinį intelektą. Tokie mokytojai įdomūs vaikams, nes jiems nesvetimos naujovės, patys yra įdomios asmenybės, turi drąsos eksperimentuoti, neskaičiuoja darbo laiko, nuolat kupini idėjų ir kuria. O juk kuriantys žmonės skleidžia šviesą!

 

Aurelijos Slapikaitės-Jurkonės nuotraukos

 

Projektas „Tyrinėjimo menas“ (finansuoja Britų taryba) – Mokytojų klubas. Svečiuose: Britų tarybos generalinis direktorius Ciáranas Devane’as, generalinio direktoriaus biuro vadovė Amy Hickson, Britų tarybos Lenkijos biuro direktorius ir Baltijos šalių grupės vadovas Simonas Gammellas, Britų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Artūras Vasiliauskas

 

Pamenate, kad „šviesa veikia augalų lapų formą ir sandarą“. Vaikai lyg augalai skleidžiasi, auga, kai pamokas veda Mokytojų klubui priklausantys mokytojai. Mokytojų klubas susikūrė atsiradus projektui „Tyrinėjimo menas“. Jame dalyvauja trečdalis gimnazijos pedagogų, kasmet prisijungia vis naujų narių. Labiausiai džiugina šių mokytojų indėlis modernizuojant ugdymo procesą. Mokykla be sienų, ugdymas kitaip, pamokos netradicinėse erdvėse – tai Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos mokinių kasdienybė. Integruotos anglų, istorijos, matematikos ir teatro pamokos trunka tris, o kartais ir keturias valandas. Įraudę veidai, aprasojusios kaktos, dingusi laiko nuovoka – tokį vaizdą tenka stebėti labai dažnai. Pamokose dalyvauja ir mokinių tėvai. Jie nėra tik stebėtojai, o tokie pat dalyviai, kurie patiria sėkmę įsisavindami medžiagą ir kartu su vaikais namo nešasi užduotis, kurių neįveikė per pamoką. Tyrinėja, analizuoja, aiškinasi. Juk šiandieniame pasaulyje svarbu domėtis ir įgyti naujų žinių, įgūdžių, nesustoti tobulėti. Dalyvaudami projektinėse veiklose, atvirose ar integruotose pamokose, gimnazijos renginiuose tėvai patys pajunta, kaip keičiasi mokykla, mokymo(si) procesas, geriau supranta šiandienos švietimo aktualijas, vertina mokyklą ir joje dirbančius pedagogus. Visi žinome, kad iš šeimos atsineštos vertybės ir pagarba yra tik sustiprinama mokykloje. Tad kokį požiūrį į mokyklą, į joje dirbančius pedagogus turi tėvai, taip mokykloje elgiasi ir jų vaikai, tokia yra ir mokyklos bendruomenė.

 

Visais laikais mokiniai žavėjosi tais mokytojais, kurie patys degė aistra kokiai nors veiklai: menui, muzikai, kelionėms, sportui. Toks mokytojas geba ta aistra uždegti ir vaikus. Negali mokyti būti patriotu ir skiepyti meilės Lietuvai, jei pats toks nesi, nebrangini nei lietuvių kalbos, nei istorijos, papročių, tradicijų. Dar viena stipri Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos veikla, vykstanti ne tik per istorijos, lietuvių kalbos, įvairių dalykų pamokas ar švenčiant valstybines šventes, – tautiškumo ir patriotizmo ugdymas. Dzūkiškas dainas dainuoja ir Lietuvos vardą užjūriuose garsina mokytojų folklorinis ansamblis „Spalgena“. Suktinį trypia merginų tautinių šokių ansamblis, o kur dar visas Grigiškes sujungiantis „Šviesos“ krepšinio turnyras ar futbolo aistruolius iš kėdžių verčianti gimnazijos merginų futbolo komanda. Gimnazija turi gerą sportinę bazę ir yra pelnytai gavusi sportiškiausios mokyklos vardą, tačiau bendruomenė nėra linkusi sustoti, svajoja tapti Grigiškių kultūros ir švietimo centru. Šią idėją palaiko Grigiškių bendruomenė ir kaimyninės mokyklos. Juk tik kartu, tik vienas kitą parėmę galime įgyvendinti visas svajones, tik mūsų visų skleidžiama šviesa gali šildyti ir nulemti mūsų visų augimą.

 

Straipsnio pradžioje rašiau, kad „labiausiai ir daugiausia šviesos augalams reikia būtent žydėjimo metu“. Svarbiausia gimnazijos bendruomenės dalis – mokiniai, kuriuos prilyginčiau augalams. Jiems reikia ne tik saulės šviesos, bet jie gerte geria jau minėtą edukacinę-kultūrinę šviesą. O tas, kas gėrį sugeria, gėrį ir grąžina: didėja mokymosi motyvacija, ugdomasi dirbti komandoje, stiprėja bendruomeniškumas, formuojasi savita gimnazijos kultūra. Visi vaikai turi vidinės, prigimtinės šviesos, kuriai mes, suaugusieji, turime sudaryti sąlygas sklisti. Taip, jie kitokie nei mes, juos sunku sudominti, jie greitai praranda dėmesį. Bet tai tikrai ne minusai, o, sakyčiau, vis aukštesni reikalavimai mokytojams. Tai priežastys, kurios skatina mokytojus augti. Mokiniai irgi rengia integruotas pamokas, kuriose dalyvauja visa bendruomenė. Juos žavi mokytojai, dalyvaujantys savo mokinių pamokose, drįstantys mokytis iš jų, kuriantys kartu su jais pamokų planus ir užduotis. Tai sunkus ir ilgai trunkantis darbas, juk pasiruošti integruotai pamokai nėra paprasta. Tarpusavio pagarba kartu dirbant nedingsta, atvirkščiai – ji didėja, mažėja kartų nesusikalbėjimas, atsiranda tarpusavio pasitikėjimas. Malonu, kai mokytojų kambaryje išgirsti sakant: „Geri mūsų vaikai“, o mokiniai atranda „mokytoją-žmogų“, kuris mėgsta keliauti, šoka, dainuoja, klausosi muzikos ar vakarais žiūri mėgstamus filmus. Dažnai paaiškėja, kad ir pomėgiai, ir požiūris sutampa, tada atsiranda bendri tikslai, bendra veikla ir vis dažniau minimas žodis „mūsų“: mūsų gimnazija, mūsų mokytojai, mūsų vaikai, mūsų bendruomenė. Ir vis mažiau aplink lieka tų, kuriuos kolegų, mokinių, mokytojų ir tėvų skleidžiama šviesa veikia panašiai kaip bakterijas.

 

Užrakinusi kabineto duris ir eidama namo vėlų vakarą direktorė galvojo, ar teisingai pasirinkta gimnazijos vystymosi kryptis, kokios šios krypties perspektyvos, ką reikia tobulinti, o ką plėtoti, nes juk šviesą galima panaudoti orientacijai, siekiant surasti kelią ar spręsti, kuria kryptimi eiti, kaip judėti ir kuriuo taku geriau nesekti. Ir visos šviesos rūšys – saulės, širdies, proto, prigimtinė, edukacinė ar kultūrinė – tam yra tinkamos, nes juk šviesa apšviečia KELIĄ, kuriuo einame.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Dalia

    Tik žmogus, spinduliuojantis vidine šviesa ir drąsa gali sutelkti bendraminčius ir kūrybingai kartu keliauti link bendros svajonės.
    Tokia yra gerb. direktorė Asta Turskienė. Sėkmės Grigiškių „Šviesos“ gimnazijos bendruomenei.