Kai kurios mokyklos nuotoliniu būdu dirba jau trečia savaitė – kokie įspūdžiai?

Lietuvai toliau gyvenant karantino sąlygomis, šią savaitę šalyje visos mokyklos įsijungė į nuotolinio ugdymo procesą. Nemažai daliai švietimo įstaigų, kurioms iki šiol su tuo mažai teko susidurti, tai buvo didelis iššūkis. Tačiau dalis mokyklų pamokas nuotoliniu būdu tęsia jau trečia savaitė ir spėjo prie naujų sąlygų sėkmingai prisitaikyti.

 

Viena tokių – Vilniuje esantis „Šiaurės licėjus“. Mokyklos ugdymo vadovas ir pedagogas dr. Simonas Šabanovas sako, kad nuotolinis mokymas turi ir privalumų, ir trūkumų. Jo manymu, dirbant su vaikais nuotoliniu būdu, formuojasi tikrasis suasmenintas mokymas. Tiesa, tai turi savo kainą – mokytojams ruoštis pamokoms tenka gerokai ilgiau nei įprastai.

 

Pasak Šiaulių „Sandoros“ progimnazijos direktoriaus pavaduotojo ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo metodininko Mindaugo Malcevičiaus, nuotolinis mokymasis jų kolektyvui jau seniau – įprasta praktika. Ši progimnazija jau beveik 10 metų teikia nuotolinio mokymo paslaugas į užsienį išvykusių lietuvių vaikams.

 

Pereinamojo laikotarpio neprireikė

 

„Šiaurės licėjaus“ privati mokykla – viena iš nedaugelio Lietuvoje, pradėjusių nuotolinį švietimo procesą be pereinamųjų poros savaičių. Pasak „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovo dr. S. Šabanovo, jų įstaiga nuotolinį mokymąsi ėmėsi taikyti iškart po žiemos atostogų, kai dalis mokinių grįžo po viešnagės Šiaurės Italijoje ir turėjo likti saviizoliacijoje.

„Tai buvo proga panaudoti asinchroninio mokymosi modelį, kai mokytojai užduotis paruošdavo „Eduka klasėje“, siųsdavo aiškų planą, ką reikia padaryti per visą savaitę, konsultuodavo vaizdo skambučiais arba susirašinėdami. Taip įgijome patirties bei supratome, kad galime ir turime noro tobulėti toliau“, – pasakoja dr. S. Šabanovas.

 

Anot pedagogo, „Šiaurės licėjuje“ dirbantys mokytojai jau priprato prie nuotolinio ugdymo. S. Šabanovas pabrėžė, kad to pasiekti pavyko tik todėl, kad įgyvendinant permainas buvo pasitikima mokytojais, neprarandamas pozityvumas. Tiesa, reikėjo numatyti galimus techninius nesklandumus ir kiekvienos pamokos scenarijui suplanuoti planą B.

Informacinių sistemų iššūkis

 

Šį pirmadienį nuotolinio ugdymu būdu ėmė dirbti visos šalies mokyklos, todėl visos lietuviškos skaitmeninės mokymosi platformos patyrė sunkumų, dėl išaugusio vartotojų srauto. Vien „Eduka klasė“ ir „Eduka dienyno“ aplinkoje prisijungimų srautas per dieną išaugo 20 kartų. Dr. S. Šabanovas pripažįsta, kad ir ugdymo procesą „Šiaurės licėjuje“ reikėjo šiek tiek koreguoti.

„Mūsų pasirinkta virtualaus bendradarbiavimo erdvė „Microsoft Teams“ nestrigo, tad galėjome užtikrinti nuoseklų ir kokybišką ugdymą. Nujausdami, kad srautai „Eduka klasėje“ gerokai išaugs, pirmomis dienomis šią sistemą pakeitėme kitomis užduotimis, o vakarais iš ten atsisiųsdavome papildomus praktikos darbus. Savaitės viduryje el. sistemos jau spėjo prisitaikyti ir dirbti didesniu pajėgumu“, – patirtimi dalijasi „Šiaurės licėjaus“ pedagogas.

Jo teigimu, mokyklai padėjo tai, kad mokytojai pusę veiklų mokiniams numatė, kaip savarankišką darbą, kuris, prireikus, papildomas nuotolinėmis konsultacijomis. Tokiu būdu, tik pusę užsiėmimų sudaro veiklos realiu laiku, su vaizdo konferencijoms.

Kaip įveikti sunkumus?

 

M. Malcevičiaus teigimu, net ir be karantino, mokykla privalo žinoti situaciją, kiek kiekvienoje klasėje vaikų, neturinčių kompiuterio ar interneto ryšio, arba kiek šeimų, kuriose vienu įrenginiu dalijasi keli mokyklinio amžiaus vaikai. Todėl, Šiaulių „Sandoros“ progimnazija, vaikams, neturintiems galimybės prisijungti prie tiesioginių pamokų, laikinai į namus išdavė nešiojamuosius mokyklos įrenginius – planšetes, kompiuterius. Tokias pastangas deda ir kitos mokyklos.

 

Pasiteiravus dr. S. Šabanovo, su kokiais iššūkiais susiduria mokytojai, šis pirmiausia nurodė ne technologines priemones, bet pasitikėjimo savimi stoką ir emocinio klimato apribojimus.

„Manau, mums, mokytojams, reikia daugiau pasitikėjimo savo sugebėjimais. Privalome drąsiai vykdyti nuotolines veiklas ir panaudoti įvairių metodų, kaip darbą grupėse ir net debatus“, – vardija „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovas.

 

M. Malcevičius tai pat pažymi būtinybę teikti pedagogams metodinę ir psichologinę pagalbą. Šiuo laikotarpiu palaikymas mokytojams – itin svarbus.

„Aš ir pats savanoriauju – vedu vaizdo mokymus. Ruošiantis tokiam didžiuliam iššūkiui ir norint per itin trumpą laiką pakeisti suvokimą, kas yra pamoka bei paleisti didžiulį ir gana sudėtingą nuotolinio mokymo(si) mechanizmą – labai svarbios priekinės šios fronto linijos – mokytojai. Tikrai ne visi dar ir šiandien pasirengę, jiems tikrai būtinas palaikymas, nuoseklūs mokymai ir teigiamas pavyzdys. Kai matai, kad kiti kolegos gali, pačiam tampa kur kas lengviau tobulėti ir siekti viršukalnės“, – teigia mokytojas metodininkas M. Malcevičius.

Svarbiausia – aiški dienotvarkė

 

Dirbant su klase nuotoliniu būdu, mokytojams išties sunkiau pajusti klasės atmosferą ir kiekvieno mokinio emocinę būklę, bet tokiu atveju pagelbėti derėtų pasitelkti psichologus. Kad būtų lengviau suvaldyti mokinių drausmę ir išlaikytų dėmesį. Pasak dr. S. Šabanovo, mokiniams labai svarbi – aiški darbotvarkė.

„Viskas turi būti aišku savaitei į priekį: ką darysime, kas bus, kada bus? Būtina labai dažnai teikti grįžtamąjį ryšį ir tėvams, ir mokiniui, ypač nuotolinio mokymosi pradžioje. Be to, mokytojas turi būti pasiruošęs įvairiems scenarijams. Būtent taip gimsta tikrasis personalizuotas mokymas“, – pataria pedagogas ir Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas.

Mokinių reakcijos

 

Nuotolinis mokymas Lietuvoje – naujovė ne tik mokytojams, bet ir vaikams. Viešojoje erdvėje jau sklando nemažai istorijų apie atvejus, kai virtualios pamokos buvo trukdomos nedrausmingų mokinių ir prašalaičių. Dr. S. Šabanovo teigimu, jų įstaigoje mokymasis vyksta sklandžiai. Mokiniai reaguoja teigiamai ir labai įsitraukia, tačiau yra dalykų, kurių jie jau ilgisi.

„Vaikams nuotolinis mokymas labai patinka – juk tai skaitmenos karta. Vis dėlto, kalbant su jais, klasės vadovais, mentoriais, girdime, kad vaikai jau pasiilgo mokytojų, mokyklos aplinkos ir draugų. Pasirodo, kad tik netekę viso to, suprato, kaip tai svarbu“, – pasakoja Šiaurės licėjaus ugdymo vadovas ir pedagogas dr. S. Šabanovas.

 

Šiaulietis M. Malcevičius įsitikinęs – pasibaigus koronaviruso epidemijai, į pasikeitusias mokyklas visi mes sugrįšime įgiję naujų kompetencijų, patirčių.

„Pastaruoju metu buvo labai madinga kalbėti apie mokyklą „be sienų“, tačiau iki paslaptingojo viruso krizės dar nebuvo aišku, kas tai yra – ar išvyka į lauką, o gal pamoka muziejuje, parke? Dabartinė situacija leis į(si)vertinti, kaip iš tikrųjų gebame dirbti kitaip. Tikiu, kad ne tik įveiksime viruso baimę, bet ir baimę išeiti iš klasės, iš savo įprastos komforto zonos“, – teigia pedagogas.

 

 „Šiaurės licėjaus“ inf.