Kai gimnazijos bendruomenė suremia pečius…

Jei rugsėjo 21-ąją susimąstęs eseistas būtų užklydęs į Joniškio „Aušros“ gimnazijoje organizuotą renginį, jis, greičiausiai, būtų giliai įkvėpęs ir susižavėjimo kupinu balsu ištaręs: „Verta!“ Verta, kad suvoktum, jog ištverme esi pranašesnis net už legendinį Heraklį. Verta, kad pajustum, jog tavo stiprybės šaltinis trykšta iš neišmatuojamo mūsų visų bendrumo. Verta, kad suprastum, jog esi gyvas istorijos liudytojas ir jos tęsėjas.

Tokios mintys aplanko „Aušros“ gimnazijai su nekantrumu laukiant artėjančio mokyklos šimtmečio ir Europai jau dvidešimtą kartą minint Europos judumo savaitę. Tad šių metų judumo savaitės tema „Pasirink ir judėk“ gimnazijos bendruomenei tapo ne tik galimybe išbandyti savo jėgas komandiniame 25 kilometrų pėsčiųjų žygyje, bet ir pradėti gimnazijos šimtmečiui skirtų renginių ciklą.

 

O jis prasidėjo saulėtą ir vasariškai šiltą rugsėjo 21 d., kada daugiau nei 300 „Aušros“ gimnazijos bendruomenės žygeivių keturiais skirtingais maršrutais, Kriukų ir Pašvitinio kryptimis, kuriomis kadaise tikriausiai ir didikai mecenatai Goesai, apie 1909 m. dovanoję sklypą mokyklos statybai, keliavo į savo dvarus, judėjo link Saugėlaukio seniūnijos Mišeikių kaimo. Per žygį kiekvienos klasės nariai nekantriai ieškojo pusiaukelės posto, kuriame laukė ne tik žaismingos užduotys (dainos, kryžiažodžiai, bandymas iššifruoti tarmiškus žodžius ir kitokie linksmi išbandymai), bet ir galimybė mokiniams bei juos lydintiems tėvams, mokytojams šiek tiek pailsėti, įsiamžinti nuotraukoje ar vaizdo įraše, kuris iš karto buvo siunčiamas į gimnaziją, ir judėti toliau. Visą pėsčiųjų žygį nuotraukose fiksavo, filmavo, dalyvius kalbino mokiniai korespondentai: Gabija, Goda, Fausta, Karolis.

 

Godos Paulikaitės nuotraukos

Smagiausia dalis pavargusių, bet entuziazmo ir gerų emocijų pilnų žygeivių laukė pasiekus pusiaukelės tašką – Mišeikių kaimą. Čia įsikūrusių svetingų I. ir S. Cholomskių sodybos parkelyje tėvelių iniciatyva Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pakrančių apsaugos Pasienio rinktinės atstovai ir buvęs pareigūnas kinologas Raimondas Gurskis karo lauko virtuvėje ruošė žirnių košę, tėveliai virė karštą arbatą. Visi norintys galėjo dalyvauti Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgų Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės seržanto R. Lesučio vadovaujamų savanorių organizuotose šaudymo varžybose, maskavimosi pratybose. Šį įsimintiną žygį direktoriaus Vidmanto Sutniko iniciatyva organizavo, rengė ir patys aktyviai dalyvavo gimnazijos tėvų komiteto atstovai bei mokytojų organizacinis komitetas. Nuoširdi padėka visiems, padėjusiems generuoti šio žygio idėją bei tiems, kurie prisidėjo prie renginio įgyvendinimo.

Pailsėję, paskanavę kareiviškos košės, mokyklos bendruomenės nariai pajudėjo gimnazijos link. Bet ir šis kelionės etapas nebuvo betikslis: tyrinėdami žemėlapį žygeiviai ieškojo pakelės postų, vėl įveikė postuose laukiančius išbandymus ir vis dar vasariško vėjo genami skaičiavo paskutinius kilometrus, likusius iki tą dieną taip išsiilgto, gaiviai vėsaus ir, kaip tąkart atrodė, tokio didingo mokyklos, nekantriai laukiančios artėjančio šimtmečio, pastato. Čia sukaupę paskutines jėgas dalyviai iš paruoštų medžiagų gaminosi Lietuvos ir „Aušros“ gimnazijos 100-mečiams skirtą ženkliuką, kiekviena grupė nusifotografavo paskirtoje gimnazijos ar jos teritorijos vietoje ir, pasilaistę vandeniu, pasivolioję ant žolės, o kai kas ir pažongliravę, laimingi iškeliavo namo.

 

Kažkada prancūzų tapytojas Polis Gogenas sakė: „Didžiausias iššūkis gyvenime yra įveikti savo paties nusistatytas ribas ir eiti taip toli, kaip niekada nebūtum nė svajojęs.“ Šie žodžiai ne vienam žygeiviui tądien galėjo tapti ne tik ekstremalios, tikėjimo savimi suteikiančios kelionės šūkiu, bet ir stiprios, įkvepiančios bendruomenės įprasminimo idėja. Tokios, kokia ir yra šimtmetį pasitinkanti Joniškio „Aušros“ gimnazija.