Kad mokinys pamokoje nenuobodžiautų

Rita Masiliūnienė
,
Jonavos Raimundo Samulevičiaus prog-jos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja

Mes, mokytojai, privalome mokymą keisti interaktyviu mokymusi, suteikdami kuo daugiau autonomijos mokiniams. Idėja suprantama, bet ją nėra paprasta įgyvendinti praktiškai. Labai aiškias tokio mokymosi direktyvas perteikia atvirkštinio mokymosi (angl. Flipped Classroom) metodika, su kuria išsamiai susipažinti ir ją išbandyti galėjau „Erasmus+“ mokytojų kvalifikacijos kursuose, rengiamuose „EuroPass Teacher Academy“.

 

Kas yra atvirkštinis mokymasis?

Tai vienas naujausių veiksmingo mokymo(si) būdų. Įprastinėje pamokoje mokytojas yra žinių šaltinis, o atvirkštinis mokymasis eliminuoja jo didaktinį vaidmenį, nes mokiniai pagrindines temos žinias įgyja savarankiškai. Pamokos laiku mokytojas, skyręs praktines užduotis temai įtvirtinti, gilinti, atlieka konsultanto, mentoriaus vaidmenį.

 

Kaip organizuoti atvirkštinį mokymąsi?

Pirmiausia mokiniai turi paruošti mokytojo skirtus namų darbus, nes kitaip jie negalės aktyviai dalyvauti pamokos veiklose. Namų darbų esmė, anot Bloomo taksonomijos (2011) mokymosi sekos, – pirmiausia savarankiškai susipažinti su pamokos tema ir išmokti pagrindinius dalykus (paviršinis mokymasis). Tada svarbu pasitikrinti supratimą, atliekant mokytojo paskirtą apklausos užduotį. Jos rezultatai teiks atgalinį ryšį mokiniui ir mokytojui. Įgytus žinių pagrindus ir supratimą mokinys „atsineša“ į klasę, kur mokytojas organizuoja klasės veiklas taip, kad pradinės žinios būtų taikomos, analizuojamos, t. y. pereinama prie giliojo mokymosi, įjungiami aukštesnieji mąstymo gebėjimai.

 

Kaip įtraukti mokinius į atvirkštinį mokymąsi?

Kad mokiniai ruoštųsi pamokai, mokytojas turi sugalvoti, kaip juos motyvuoti atlikti išankstines užduotis. Pirmas kabliukas, galintis sudominti mokinį, – namų darbas, susietas su informacinių technologijų naudojimu. Tai galėtų būti vaizdo pamoka, vaizdo įrašas, skaidrių peržiūra, netgi virtualus tekstas ir kt. Kad mokiniai jaustųsi įsipareigoję atlikti užduotį, būtinai reikia skirti patikrinimą, galintį turėti žaidimo elementų – tai gali būti nedidelė viktorina, atsiliepimo, atsakymo rašymas ir pan., kas taip pat atliekama virtualioje aplinkoje.

Jei namų darbai bus glausti, aiškūs, tikėtina, kad mokiniai juos noriai atliks. Toliau, žinoma, visą šį parengtą turinį būtina sieti su pamokos veikla, kas irgi motyvuoja mokinį ruošti namų darbus.

 

Kokie atvirkštinio mokymosi privalumai?

Pirma, mokiniai mokydamiesi virtualioje aplinkoje ir pasitikrindami, ką ir kaip išmoko, įsiveiklina, jų neužgožia lyderiauti mėgstantys bendraklasiai. Jie jaučiasi patogiai dirbdami savo tempu tiek namuose, tiek klasėje, nes ateina su pamokos temos pagrindais, todėl noriai dalyvauja žinių įtvirtinimo ir gilinimo procese, daugiau gauna dėmesio iš mokytojo, kuris neišeikvoja laiko aiškindamas pamoką.

Antra, šis mokymosi modelis siejamas su informacinių technologijų naudojimu, kas yra labai svarbus elementas šiandieninei kartai. Nors mokykla negali kiekvienos klasės aprūpinti pakankamu kiekiu kompiuterių, to nereikėtų laikyti didele problema, užkertančia kelią jais naudotis mokymosi tikslais. Informacinės technologijos puikiai gali būti prieinamos dirbant individualiai namuose ar mokyklos, miesto bibliotekos internetinėse skaityklose.

 

Kokia geriausia mokinio ir mokytojo virtualaus susitikimo vieta?

Kad mokytojas sklandžiai skirtų užduotis, kontroliuotų, kaip jas pavyko atlikti, o mokiniai visada rastų visas nuorodas į užduotis, puikiai gali tarnauti „Edmodo“ (www.edmodo.com) mokymosi aplinka, kur vyksta pagrindinė mokytojo komunikacija su mokiniais. Kuo ji pranašesnė nei elektroninis dienynas? „Edmodo“ panaši į socialinio tinklo bendravimo aplinką, pavyzdžiui, feisbuką, interaktyvi, sukurtoje klasėje galima bendrauti rašant ir skaitant pranešimus realiu laiku. Čia patogiai galima kurti ir trumpąsias apklausas, viktorinas mokinių žinioms patikrinti. Mokytojui nereikės jų taisyti, tai padarys sistema, kuri suklasifikuos atsakymų rezultatus.

 

Kokios virtualios platformos populiariausios organizuojant atvirkštinį mokymąsi?

Taigi atvirkštinio mokymosi viena sudėtinių dalių yra veiklos, atliekamos virtualioje aplinkoje, tam reikalingi geri mokymosi įrankiai.

 

edpuzzle.com – interaktyvi mokymosi ir įsivertinimo programa (mokiniams prieinama ir programėlė). Šiame puslapyje galima susikurti klases ir naudotis integruotais vaizdo medžiagos kanalais „Youtube“, „Ted Talks“ ir kt. Pasirinkęs vaizdo medžiagą, mokytojas ją gali trumpinti, įterpti atvirojo arba uždarojo tipo klausimus, į kuriuos mokiniai turės atsakyti stebėdami vaizdo pamoką.

 

sophia.org – tai mokymo(si) platforma, leidžianti mokytojui įkelti esamą ar savo paruoštą daugiau nei vieną vaizdo medžiagą ir iškart šalia sukurti viktoriną mokinių įgytoms žinioms įvertinti.

 

quizizz.com – viktorinų kūrimo puslapis. Galima sukurtą viktoriną paskirti kaip namų darbą, atliekamą individualiai savo tempu, galima ją žaisti kaip komandinį žaidimą pasirinktu režimu klasėje. Tai padeda pamatuoti mokinių sėkmę.

 

quizlet.com – leidžia mokytojui sukurti korteles, padedančias mokytis temos, antroji dalis – žaidimas – smagus būdas mokiniams pasitikrinti žinias.

 

screencast-o-matic.com – įrankis savo sukurtai pamokai įrašyti. Dar tiksliau – šis įrankis įrašo ekrano vaizdą ir mokytojo balsą.

 

popplet.com – priemonė minčių žemėlapiams sudaryti.

 

TED-ED.com – mokytojai gali sukurti užduočių kompleksą (užduočių tipai pateikiami prie kiekvieno vaizdo įrašo), susijusį su peržiūrai skirta vaizdo medžiaga. Ji gali būti imama iš „Youtube“ ar kito kanalo. Mokymosi platforma patogi dėl to, kad mokiniai nebūtinai turi prisijungti norėdami atlikti užduotis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *