Ką šiandien reiškia būti žmogumi iš Lietuvos?

Kai visas pasaulis ranka pasiekiamas, kai maišosi kalbos, išsitrina bendravimo ribos, kyla kausimas, kas lietuvius išskiria iš kitų tautų. Kas sudaro mūsų tapatybę, ką reiškia būti Lietuvos žmogumi šiuolaikiniame pasaulyje, koks yra lietuvio savasties kodas – atsakymai į šiuos klausimus skleidėsi per Klaipėdos „Varpo“ gimnazijoje kovo 6 d. vykusį patyriminį projektą „Lietuvio kodas“, skirtą Pasaulio lietuvių metams ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dienai. Būtinybė apie tai kalbėti kyla stebint kasdienes situacijas mokykloje: vaikai vis dažniau susiduria su emigracijos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, jaunimas svarsto apie emigraciją ir įsivaizduoja galįs atsisakyti lietuviškos tapatybės. Reflektuoti apie tautinę tapatybe – svarbu. Mokslininkai teigia, jei lietuviška tapatybė silpna dar būnant Lietuvoje, ateityje emigravęs žmogus patenka į savivokos „smegduobę“ – yra pasmerktas nesuprasti nei savęs, nei savo aplinkos.

Istorijos ir literatūros mokytojai neretai paliekami vieni spręsti sudėtingas mokiniams kylančias savasties dilemas, tad nuspręsta į tapatybės ugdymo procesą, dažnai vykstantį tyliai ir nepastebimai, įtraukti visų dalykų mokytojus, siūlyti patyrimines veiklas, per mokinių patirtį bandyti atskleisti lietuvio tapatybės savastį, per kūrybines, pažintines veiklas ugdyti savivoką. Projektu „Lietuvio kodas“ siekta sutelkti mokinius ir mokytojus švęsti Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną ir paminėti Pasaulio lietuvių metus, geriau pažįstant gimtąjį kraštą ir jo žmones. Patyriminės veiklos kryptis pasirinkta neatsitiktinai – gimnazija dalyvauja nacionaliniame projekte „Lyderių laikas 3“ ir siekia atrasti paveikiausią patyriminio mokymo taikymo modelį.

Projektą sudarė 3 dalys: pirmų klasių mokiniams vyko kūrybinės dirbtuvės „Atrandame kultūros ženklus“, antrų klasių ugdytiniai dalyvavo protų mūšyje ir atliko kūrybines užduotis, trečiokams buvo organizuota patyriminė-pažintinė veikla kaip galimybė ruoštis rašiniui. Į projekto veiklas aktyviai įsitraukė ir ketvirtų klasių mokiniai, tapę ekspertais ir mokytojų pagalbininkais. Tądien į vieną pynę susijungė pažinimas tyrinėjant Lietuvoje augančias vaistažoles, susipažįstant su kultūros ženklais – akrostichu, gamtos paveldu, dainomis, valgiais, kuriant plakatus, kviečiančius į Lietuvą, prisimenant ryškiausias istorines asmenybes. Vienas renginių – sporto varžybos. Juk sportas – lietuvio tapatybės dalis. Varžybose dalyvavo ir 3 šalia esančių progimnazijų komandos – svečiai susipažino su gimnazija, joje vykdoma veikla.

Projekto veiklas papildė susitikimai: savo grįžimo į Lietuvą istoriją papasakojo ispanų kalbos mokytojas Aleksas Kulvietis; Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas dr. Giedrius Janauskas skaitė paskaitą apie lietuvių išeiviją nuo XIX a. iki šių dienų „Lietuvių pasaulis: herojai, istorija, pasakojimai“.

Projektu buvo siekiama ugdyti mokinių pasididžiavimą savo krašto istorijos, kultūros paveldu, stiprinti mokytojų bendradarbiavimą ir dalykų integracijos ryšius, per kūrybines veiklas, mokinių patirtį atskleisti lietuvio tapatybės savastį. Yra daugybė būdų ir galimybių suvienyti žmones, leisti jiems pajusti bendrumą, bendruomenę. Kiekvienas savo lietuvybę atranda ir puoselėja skirtingai – klausdamas, tyrinėdamas, didžiuodamasis gimtąja kalba, krašto istorija ir žmonėmis. Mokykloje vykusios „lietuvio kodo“ paieškos skelbė žinią, kad gera būti lietuviu – augti ir kurti, šviestis ir šviesti – Lietuvai ir pasauliui.

+135

-208