Ką daryti, kad mokykloje mokytųsi sėkmės lydimi mokiniai?

Norūna Grybienė
,
Kaišiadorių r. Paparčių mokyklos-daugiafunkcio centro direktorės pavaduotoja ugdymui, priešmokyklinio ugdymo pedagogė

Pagrindinis švietimo reformos tikslas – savarankiška, atsakinga, jau mokykloje save kūrybiškai atskleidžianti asmenybė. Mūsų mokytojui būtina mokytis ir prisitaikyti dirbti naujomis sąlygomis. Svarbiausia mokytojo paskirtis – atskleisti žmogaus prigimtyje glūdintį kūrybinį nusiteikimą, padėti kiekvienam mokiniui pažinti save, apmąstyti ir valdyti savo mokymąsi, suprasti savo silpnybes ir stiprybes, kelti mokymosi tikslus, atskleisti mokinių, jų tėvų (globėjų) lūkesčius, laiku nustatyti iškylančius ugdymosi sunkumus ir numatyti jų šalinimo būdus.

 

Paparčių mokykla-daugiafunkcis centras (Paparčių MDC) ir mūsų visa bendruomenė jau ne vienerius metus žingsnelis po žingsnelio keičiasi, telkdamiesi į mokinį, jo savijautą, asmeninę pažangą ir pasiekimus. Mokiniams kuriamos ugdomajai veiklai ir poilsiui pritaikytos erdvės, vykdomi įvairūs kryptingi projektai, tiriamieji darbai, konkursai, edukacinės ir pramoginės ekskursijos, integruotos ir netradicinės veiklos, organizuojami renginiai, akcijos, šventės, kuriais siekiama telkti mokinius, jų šeimas į vieningą mokyklos bendruomenę, norint kurti stiprius bendradarbiavimu ir atsakomybe paremtus tarpusavio santykius. Skatiname įsitraukti į prasmingą veiklą, sudarome sąlygas vaikams formuotis pagrindinius sveikos gyvensenos įgūdžius, saugų ir sveiką požiūrį į gyvenimą be žalingų įpročių, žadiname jaunų žmonių pilietiškumą, ugdome bendradarbiavimo gebėjimus bei gebėjimą padėti kitiems, stipriname jaunimo įsipareigojimus jų šeimoms, bendraamžiams, mokyklai ir bendruomenei.

 

Nuo šių mokslo metų pradžios mokykloje pakeista pagrindinė ugdymo proceso organizavimo forma – pamoka į integruotą veiklą blokais. Laikas neskirstomas 35–45 min, nėra skambučio. Veiklos blokų trukmė priklauso nuo veiklos turinio bei formų ir gali tęstis nuo 45 iki 90 min., galima 10 min. pertrauka pagal kiekvieno mokinio individualius poreikius. Darbo ir poilsio periodų kaitą pamokoje lemia vaikų aktyvumas, susidomėjimo ar susikaupimo fazės, veiklų pobūdis, intensyvumas, vieta ir pan. Kitaip tariant, ugdymo procesas skirstomas į įvairios nepertraukiamos trukmės ugdymo periodus, kur remiamės dalykinėmis, tarpdalykinėmis (integruotos veiklos), projektinio mokymosi veiklomis, derindami Bendrųjų programų ugdymo dalykų ir neformaliojo švietimo programų turinį.

 

Sparčiai keičiasi ir Paparčių MDC mokytojo vaidmuo pamokoje. Anksčiau jis buvo pagrindinis žinių teikėjas, dabar – mokinių ugdymosi proceso partneris, padėjėjas, kurio misija – padėti suvokti save ir savo aplinką, išgauti iš viso informacijos srauto tinkamą pagal gebėjimus informaciją ir paversti ją vertingomis žiniomis.

Priešingai nei akademiniai pasiekimai, asmenybės branda ir pažanga sunkiai atpažįstami, todėl kalbėti ir nagrinėti šią temą verta, būtina, prasminga ir aktualu. Mokinių asmeninę pažangą kiekvienas iš mūsų suvokiame ir matome skirtingai, kita vertus, mūsų rajono savivaldybės 2015–2019 m. švietimo prioritetas yra pagalbos mokiniui tobulinimas, atsižvelgiant į jo individualius gebėjimus ir poreikius, kiekvieno mokinio individualios pažangos stebėjimas. Kaišiadorių r. savivaldybė, dalyvaudama 2017 m. pavasarį prasidėjusiame nacionaliniame švietimo projekte „Lyderių laikas 3“, kurį įgyvendina Švietimo ir mokslo ministerijos Švietimo aprūpinimo centras kartu su partneriais (Mokyklų tobulinimo centru ir ISM Vadybos ir ekonomikos universitetu), inicijuoja pokyčio projektą, sutelkiantį švietimo bendruomenę lyderystei ir siekiantį besimokančiųjų sėkmės.

 

2017 m. spalio 30 d., sveikindamas susirinkusią švietimo bendruomenę į konferenciją „Kaip padėti mokiniui siekti pažangos?“, vykusią Žasliuose, mero patarėjas Romualdas Kubiakas teigė: „Tai tema, kurią jau nagrinėjome prieš 12 metų, nagrinėjame šiandien ir kuri po 10 metų vis dar bus aktuali, nes gyvenimas keičiasi, o mokiniams turime padėti tapti sėkmingomis, brandžiomis asmenybėmis dabar.“ Paparčių MDC mokytojų bendruomenė dalyvavo įvairiuose mokymuose ir seminaruose apie mokinių pasiekimų vertinimą, įsivertinimą ir individualios pažangos matavimą, mokymosi pažangos planavimą ir mokinio pasiekimų vertinimą pamokoje.

 

Taip pat jau ne vienerius metus, remdamiesi įsivertinimo, nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo (NMPP) testų, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) rezultatų bei kitų stebėjimų duomenimis, kuriame ir diegiame asmeninės mokinio pažangos stebėjimo ir fiksavimo sistemą. Esame sukūrę naują Mokinio pažangos ir pasiekimų knygelę, Mokinio asmeninės pažangos stebėjimo lapą, kurį pildo mokinys kartu su savo tėvais (globėjais) ir auklėtoju, dalykų mokytojais, mokinių pasiekimus ir pažangą fiksuojame lentelėse. 2017–2018 m. m. pradėjome vykdyti kreditinį vertinimą ir projektinį ugdymą.

 

Projektinis ugdymas yra labai vertingas. Tai viena iš galimybių mokymą pakeisti į mokymąsi, siekti atsakomybės ir savarankiškumo. Projektinis ugdymas mūsų mokykloje vykdomas nuo 1 iki 10 klasės, skiriasi tik projektų atlikimo, pateikimo, pristatymo reikalavimai (pradinių klasių mokiniai projektus rengia ir pristato savo klasėse). Projekto metodas skatina patyriminį mokymąsi (iš patirties, per patirtį), ragina sieti mokymąsi su tikrove, ieškant sąsajų tarp daiktų ir reiškinių bei žinių, pratinantis dirbti su kitais, sprendžiant visiems aktualias problemas, padeda vaikams prisiimti daugiau atsakomybės už savo mokymąsi, skatina iniciatyvumą ir kūrybiškumą, ugdo pasitikėjimą savimi, savo galiomis, padeda įveikti baimes.

 

2018 m. pradžioje mokykloje vyko pirmasis viešas 5–10 klasių mokinių projektinių darbų pristatymas. Buvo ir nerimo, ir baimių, nes vaikams sunku kalbėti viešai. Patys mokiniai teigia, kad jiems tai buvo įdomu ir naudinga, nes praplėtė savo žinias, išmoko parengti pristatymus pagal reikalavimus, taikė arba mokėsi taikyti savo informacinių ir komunikacinių technologijų gebėjimus, dalytis patirtimi, bendradarbiauti, argumentuotai vertinti save ir kitus, viešai kalbėti. Trumpai tariant, vienu metu buvo tobulinamos tiek bendrosios (mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, socialinė bei asmeninė), tiek dalykinės kompetencijos: temos paremtos ugdomųjų dalykų turiniu, mokinių patirtimi, žiniomis, surinktomis iš įvairių šaltinių, atliktais tyrimais (kokybiniais ir kiekybiniais), dirbama daugiau savarankiškai, bendradarbiaujant su mokytoju ir kitais Paparčių MDC bendruomenės nariais, mokomasi perteikti informaciją koncentruotai, apibendrintai, naujai pritaikant turimą informaciją ir pan. Mokinių susidomėjimas projektiniu mokymusi padeda suvokti, kad žinios yra pirmutinis ir svarbiausias dalykas, kurį patys sukonstruojame iš informacijos dalelių, ankstesnių žinių, įsitikinimų ir savosios patirties.

 

Tobulinama vertinimo sistema. Vertindami siekiame nustatyti, kur šiuo metu yra mokinys, įžvelgti, kokį kitą laiptelį būtų pajėgus įveikti, kad jį lydėtų sėkmė, t. y. darytų pažangą. Pažanga – tai judėjimas į tobulesnį būvį, aukštesnę pakopą. Pažanga žymi ASMENYBĖS ŪGTĮ. Tai – tarsi pridėtinė vertė: mokinys į pamoką ateina nemokėdamas, o išeina šį tą išmokęs, t. y. padaręs pažangą, nes mokytojas sudaro tam tinkamas sąlygas, suteikia galimybes.

 

Kad vyktų pokytis, reikia keistis pačiam… Mokykloje veikla privalo būti įprasminta. Mokinius būtina skatinti fiksuojant kiekvieno individualią sėkmę, dirbant tobulėti skatinančioje aplinkoje, kurioje tampame svarbūs visi, o ne kai kurie, net ir valytojai, staliai, kiemsargiai, vairuotojai… Visiems bendruomenės nariams (mokiniams, tėvams (globėjams, rūpintojams), mokytojams, personalui) svarbu tartis, kalbėtis, diskutuoti, priimti bendrus sprendimus. Susitarimai čia – svarbiausi. Turi atsirasti ryšys, sąveika tarp visų. Tarpusavio dialogu ugdome santykį, išsiaiškiname vieni kitų lūkesčius. Tik taip suprasime, ką kiekvienas iš bendruomenės narių atskirai ir drauge privalo daryti, kad būtų nenukrypstama nuo mokyklos filosofijos, misijos ir užsibrėžtų tikslų. Dirbdami visi kartu, turime galimybę dalytis įžvalgomis, kiekvieno mokinio asmeninės pažangos klausimais, ką turi daryti mokykla, mokytojas, tėvai (globėjai, rūpintojai), kad vaikas taptų atsakingesnis, savarankiškesnis, kitaip tariant, KAD MOKYKLOJE MOKYTŲSI SĖKMĖS LYDIMI MOKINIAI.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.