Ką atnešė pokyčiai

Pastarieji metai kai kurioms aukštosioms mokykloms sukėlė stiprių permainų. Vykdant švietimo reformą, prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) prijungtas Lietuvos edukologijos universitetas (LEU), nuo šiol vadinamas VDU Švietimo akademija. Pedagogikos pirmakursiai jau studijuoja Kaune, ten vesti užsiėmimų vyksta ir dėstytojai. O kas iš tikrųjų pasikeitė? Apie ikimokyklinio ir pradinio ugdymo pokyčius kalbėjomės su profesore, lietuvių kalbos vadovėlių autore, mokslininke, tyrėja, dėstytoja Daiva Jakavonyte-Staškuviene.

Pratinamasi prie naujovių

 

Pašnekovė tikino, kad šios reformos vykdymas pateikė klausimų, nes pradinio ugdymo bakalauro studijų programa, akredituota 2016 m., buvo 6 metams įvertinta kaip pati geriausia šalyje pagal visą Tarptautinės ekspertizės reglamentą. Taip pat specialistai gerai įvertino ir ikimokyklinio ugdymo programą buvusiame LEU. Vis dėlto 2018 m. į visas LEU bakalauro studijų programas pirmakursių priėmimas buvo sustabdytas.

Profesorės teigimu, tokie pokyčiai privertė situaciją įvertinti iš naujo, o dėstytojams – priprasti prie naujovių: „Naujos VDU Švietimo akademijos pradinio ugdymo ir užsienio kalbos programos studijose kol kas mokosi labai panašus studentų skaičius, palyginti su buvusio universiteto studentais praėjusiais metais. Taigi būklė, susidomėjimas lyg ir toks pats. Tačiau stengiamės įsitraukti į pokyčius ir tikimės, kad mūsų daryti darbai bei pastangos ir toliau neš gerą rezultatą.“

Šiuo metu pirmo kurso edukologijos mokslo bakalauro studijų studentai mokosi Kaune, kur paskaitų skaityti atvyksta dėstytojai iš Vilniaus, jie dėsto kartu su VDU edukologijos srities mokslininkais ir praktikais. Kitų kursų studentai, įstoję į LEU, studijas baigs Vilniuje.

Pokyčiai mokymo programoje

 

Šis susijungimas, pasak VDU Švietimo akademijos prof. D. Jakavonytės-Staškuvienės, atnešė daug pasikeitimų mokymo programose. Tam daro įtakos VDU universitete išplėtotas Artes liberales principas – studentai turės galimybę mokytis bendrųjų universitetinių dalykų, o užsienio kalbų mokymasis nuolat stiprinamas visose studijų programose.

Gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus.

Pavyzdžiui, pradinio ugdymo studentai nuo šiol kartu su pagrindine studijų programa mokosi ir užsienio kalbos (dažniausiai anglų kalbos), todėl baigę studijas turės ir pradinio ugdymo pedagogikos, ir užsienio kalbos specialybes. Profesorė pasakoja, kad jau girdėjo atsiliepimų iš studentų, besidžiaugiančių pagerintais užsienio kalbos įgūdžiais. „Toks pokytis tikrai labai naudingas, nes gilus kalbos išmanymas yra raktas atsirakinti visus kitus kelius profesiniame gyvenime – domėtis, skaityti, analizuoti, drąsiai tapti partneriu, kuriant kelių šalių bendradarbiavimo projektus“, – apie platesnes universitetų absolventams atsiveriančias galimybes sakė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

 

Taip pat, pasak profesorės, ikimokyklinio ugdymo programose sustiprinta įtraukiojo ugdymo dalis, apimanti visų vaikų pažinimą ir ugdymą – plačiai taikomas įtraukusis ugdymas, kai kiekvienam vaikui parodomas ypatingas dėmesys. „Bus skiriama daugiau dėmesio kiekvieno vaiko pažinimo situacijoms, nes ypač ikimokykliniame amžiuje svarbu atsižvelgti į individualius vaikų poreikius, gebėjimus, kad jie būtų laiku pastebėti ir kokybiškai ugdomi“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Be to, pagilintas praktikų turinys. Nuo šiol studentai galės pritaikyti savo teorines žinias praktinėje veikloje net trijose erdvėse – universitete, mokymo ir mokslinių tyrimų bazėje bei praktikos darbo vietoje. Būsimi pedagogai savo jėgas praktikoje išbandys, kaip ir buvo įprasta anksčiau, jau nuo 1 kurso.

 

Prof. Daiva Jakavonytė-Staškuvienė pasidalijo dar vienu geru ir pozityviu sprendimu – studijų dalykų aprašymus rengia keli asmenys: mokslininkas ir šios srities pedagogas praktikas. Jos nuomone, absolventai, baigę šias studijas, į darbo vietas pretenduos kaip inovatyvūs ir turintys gerus gebėjimus žmonės, pasiruošę kurti būtent tas inovacijas, kurių ir reikia.

Lietuvos pradinių klasių ugdymo praktikos – tarp geriausių Europoje

 

Kaip teigė pedagogikos srities tyrėja ir specialistė D. Jakavonytė-Staškuvienė, Lietuvos pradinis ugdymas Europoje vertinamas kaip vienas pažangiausių: „Aš tai girdėjau 2018 m. rudenį būdama Prancūzijos Monpeljė universitete, kai kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai, nes, pavyzdžiui, tarptautiniame 4 klasės mokinių skaitymo gebėjimų PIRLS (angl. Progress in International Reading Literacy Study) tyrime Lietuvos rezultatai yra labai geri, 4 klasės mokiniai užima 12 vietą iš daugiau nei 60 tyrimo dalyvių.“

Kolega profesorius Fredericas Torterat, pristatydamas mane magistrantams, įvardijo, kad esu iš 5 pažangiausių Šiaurės Europos valstybių ir vienai jų atstovauju. Mus įvardijo kartu su estais, norvegais, švedais ir suomiais. Apskritai, švietimo srityje esame pakankamai aukštai vertinami. Ir tai daroma visiškai pagrįstai.

 

Vienas iš aukšto edukacijos lygio palaikymo rezultatų – pradinio ugdymo bendradarbiavimo projektas, pasirašytas tarp Lietuvos ir kitų 7 valstybių. Laimėtas mokslu grįstos praktikos ugdymo projektas, kuriam vadovauja Prancūzija, o kartu dalyvauja Šveicarija, Olandija, Italija, Ispanija, Vengrija, Rumunija ir Lietuva. Pasak pedagogės, projektas parengtas pagal labai aktualią temą – bendradarbiavimą kaip įtrauktį, gerinančią pradinių klasių mokinių pasiekimus. Komandą sudarys studentai, mokslininkai, pedagogai praktikai, kuriantys ugdymo turinį kartu, o paskui jį išbandys klasėse ir gerąsias patirtis ne tik aprašys, bet ir filmuos. Vaizdo įrašais bus dalijamasi internetinėje erdvėje visoje Europoje.

Prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu.

 

O štai magistro studijų studentai, jau ketvirtus metus atvykstantys iš Prancūzijos atlikti praktikos į Lietuvos mokyklas, pasak dėstytojos, žavisi geru inovatyvių metodų taikymu praktikoje, parenkant tinkamas aplinkas, sukuriant palankias situacijas, prisitaikant prie individualių mokinio poreikių, skatinant refleksyvųjį mokymąsi. Kaip pasakojo Daiva Jakavonytė-Staškuvienė, atvykę užsienio pedagogai stebisi trečiokų ir ketvirtokų gebėjimu diskutuoti tiek prancūziškai, tiek angliškai. „Noriu pabrėžti, kad prancūzų magistrantūros studentai stažuotei gali rinktis iš daugiau nei 60 šalių. Jie renkasi Lietuvą ir tokias šalis kaip Australija, Kanada… Taigi galima teigti, kad mūsų praktikos tikrai neblogai vertinamos net tarptautiniu mastu. Jų atsiliepimai – iš realių darbo vietų, mokyklų, o tai, mano nuomone, pasako daugiau nei statistiniai duomenys. Bet aš nežinau, kodėl Lietuvoje apie gerus dalykus mes tiek mažai kalbame, garsiai nesidžiaugiame pasiekimais“, – svarstė pedagogė.

Tarptautinės galimybės studentams

 

VDU Švietimo akademijos profesorė pasidalijo studentų stažuočių užsienyje galimybėmis. Šiuo metu ikimokyklinis, pradinis ir pagrindinis ugdymas lietuvių kalba suteikiamas lietuvių vaikams Briuselio II mokykloje, kur dirba pedagogai iš Lietuvos. Taip pat diskutuojama dėl lietuvių klasės atidarymo Liuksemburgo I Europos mokykloje. „Dabar ten lietuvių vaikų yra daugiau nei 100, bet jie mokosi prancūzų, vokiečių arba anglų kalba. Per posėdį Briuselyje diskutavome ir dalijomės planais, kad nuo šių metų ten bent ikimokyklinėje ir pirmoje klasėse vaikai visų disciplinų galėtų mokytis savo gimtąja lietuvių kalba. Tam būtų reikalinga atskira lietuvių kalbos sekcija ir lietuvių kalbos specialistai. Žinoma, kartu sieksime, kad vaikai nepamirštų ugdytis ir plėtoti užsienio kalbų gebėjimų“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

 

Pasak pašnekovės, 2018 m. pirmieji Lietuvos edukologijos universiteto pradinio ugdymo specialybės lietuvių studentai išvažiavo atlikti praktikos į Briuselio II mokyklą, kur mokėsi ir susipažino su ne tik Lietuvos mokytojų, bet ir įvairių Europos Sąjungos šalių, ypač skandinavų, taikomais ugdymo metodais. „Briuselio II mokyklos pavaduotojas yra puikus inovatyvios matematikos didaktikos specialistas. Jis dalijosi savo žiniomis su mūsų studentėmis, parodė šiuolaikinių metodų, skatinančių vaikus mokytis matematikos. Taigi būsimos specialistės Lietuvai turtinti parsivežė labai puikų žinyną. Šiais metais į Briuselį išvyksta 5 studentės. Tokia mokymosi patirtis, mano manymu, yra labai naudinga, nes turtėjame patys ir dalijamės tuo, ką gero turime čia“, – džiaugėsi tyrėja.

Ką reikėtų gerinti

 

Profesorės teigimu, kone visose Europos šalyse keliamas klausimas dėl mokytojų atlyginimo didinimo. Baiminasi, kad mokytojai gali rinksis kitą darbą, kur dirbs mažiau, bet uždirbs daugiau – tokia tendencija, pasak jos, pastebima ir Lietuvoje.

Kai įvyksta tokie teigiami pokyčiai, mokytojų nuomonė yra vertinama, jie jaučiasi gerai, tada viskas susistato į savo vėžias. Manau, ir mums reikėtų eiti tokiu keliu, jeigu norime veiksmingų permainų švietimo srityje.

„Mažo atlyginimo problemą Prancūzija išsprendė, jį žymiai padidindama. Dabar Prancūzijos mokytojai yra visuomenėje gerbiami valstybės tarnautojai, turintys visas socialines garantijas ir gaunantys orų atlygį už savo darbą. Tas pats įvyko ir Vokietijoje. Kai įvyksta tokie teigiami pokyčiai, mokytojų nuomonė yra vertinama, jie jaučiasi gerai, tada viskas susistato į savo vėžias. Manau, ir mums reikėtų eiti tokiu keliu, jeigu norime veiksmingų permainų švietimo srityje“, – teigė D. Jakavonytė-Staškuvienė.

Mokslininkė pridūrė, kad, net ir įvykdžius universitetų sujungimo reformą, neaišku, ar bus paruošta pakankamai specialistų, jei neatsiras naujų programų, pavyzdžiui, rengti plataus spektro tiksliųjų mokslų specialistams, kurių Lietuvoje pasigendama jau dabar. Tikėtina, ateityje trūks ir kitų sričių pedagogų. Todėl, pasak jos, reikėtų ne tik galvoti apie mokytojo prestižą, geresnių sąlygų, garantijų bei patalpų suteikimą, bet ir apie studijų programų patrauklumo didinimą.