Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė skaito Lietuvos šimtmečio knygą

Jadvyga Miežetienė, Janina Šidlauskienė
,
Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės g-jos mokytojos

Anot XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės raštijos kūrėjo, švietėjo, humanisto, didžiausio kovotojo už gimtosios kalbos teises Mikalojaus Daukšos, tautą vienija tėvų žemė, papročiai ir kalba. Be abejo, kiekvieną bendruomenę daro stipresnę bendri tikslai, siekiai, meilė savo šaliai, gimtajai žemei… Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos bendruomenė nuoširdžiais darbais pasitiko Lietuvos 100-metį.

 

Gimnazistai, mokytojai ir svečiai iš Šakių r. Lukšių Vinco Grybo gimnazijos per spalio mėnesį vykusią kūrybos naktį „Šimtmečio takais“ puoselėjo kūrybines idėjas menų dirbtuvėlėse, studijose ir laboratorijose. Lapkritį Kretingos kultūros rūmuose vyko mokinių kūrybos šventė „Rudens nostalgija“, kuria tęsiamas projektas „Šimtmečio takais“, skirtas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui. Popietę vedė Dovilė Špučytė ir Deimantė Jonikaitė (4d kl.). Jaunieji kūrėjai, fotografai išsakė, kokią gimtinę jie mato savo sukurtose eilėse, miniatiūrose, fotografijose. Skambėjo dainos „Raudoni vakarai“, „Prie pasakų miesto“, „Mano kraštas“. Gimnazijos dailininkai, dizaineriai pristatė savo kūrybos darbus miesto bendruomenei.

 

Sausį vyko integruota pamoka pirmokams gimnazistams „Jurgis Ambraziejus Pabrėža Lietuvos valstybingumo atkūrimo 100-mečio kontekste“. Ją vedė biologijos, muzikos, tikybos, istorijos, lietuvių kalbos mokytojai: Aurelija Orlovienė, Ramunė Masiokienė, Dalia Zibalienė, Jadvyga Miežetienė, Irutė Lapinskienė, Stasys Stončius. Gimnazistai turėjo galimybę ne tik susipažinti su J. A. Pabrėžos visapusiška asmenybe: nuoširdžiu sielų ganytoju, pamokslininku, biologu, etnografu ir literatu, bet ir išsiaiškinti, kokią reikšmę ši asmenybė užima Lietuvos istorijos ir kultūros kontekste. Mokiniai, vadovaujami mokytojų Aušros Bončkienės ir Aido Kutelio, dalyvavo respublikiniame konkurse „Virtualus Lietuvos šimtmečio uždavinys“, parengta nuotraukų ekspozicija apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą (anglų kalbos mokytojos), gimnazijos bibliotekoje eksponuota paroda „Mūsų namai – Lietuva“ (bibliotekininkės Snieguolė Jandalovienė, Zina Tenenienė). Organizuotos krepšinio 3×3 varžybos (mokytojas Antanas Laureckis). Gimnazijos meninio žodžio puoselėtojai prozos ir poezijos žodžius išsakė meninio skaitymo konkurse „Dainuoju Lietuvą“. Meninės fotografijos būrelio nariai (mokytoja Janina Šidlauskienė) Lietuvos gimtadienio proga padovanojo nuotraukų parodą „Mano žemė – Lietuva“, kurioje pavaizduoti Tėviškės slėniai, sodybos, laukai, pievos, upės.

 

Vasario mėnesį gimnazijoje išaugo minčių ir darbų medis Tėvynei: gimnazistai rašė laiškus savo žemei, išreikšdami šilumą, dėkingumą, pagarbą jai. Sukurtas žinių reportažas apie Nepriklausomybės akto signatarus (mokytoja Beata Viggins). Vasario 16-osios išvakarėse gimnazijos bendruomenė minėjo valstybės atkūrimo šimtmetį – reikšmingiausią Lietuvos istorijos datą. Minėjime „Lietuva šimtmečio knygoje“ buvo atversti svarbiausi istorijos puslapiai: prisiminti reikšmingiausi įvykiai, liudijantys sunkų lietuvių kelią siekiant nepriklausomybės, ryžtą ir pasiaukojimą, stiprybę ir ištvermę, prisiminti skaudūs tremties metai, sausio 13-osios įvykiai. Lietuvos knygoje – ir kultūrinis šalies gyvenimas, ir puikūs pasiekimai. Akcentuota, kad „mes dar niekad nebuvome tokie dideli“. Pasakojimus iliustravo vaizdo reportažai. Gražiausi žodžiai skambėjo iš vedėjų Vyganto Čėsnos (1c kl.), Karolinos Grigaliūtės (1c kl.), Godos Kačauskaitės (3d kl.), Manto Daukšos (2e kl.) lūpų. Gimnazijos mišrus choras (mokytojas Stasys Stončius) ne tik sugiedojo „Tautišką giesmę“, bet ir atliko dainas apie Tėvynę, gimtąjį kraštą, Laisvę, pianinu grojo Viktorija Šeškutė (3a kl.), valso ritmas (mokytojas Ingridas Kiškys) priminė tarpukario Lietuvą, kurioje skambėjo maestro Antano Šabaniausko, Danieliaus Dolskio dainos. Laišką Tėvynei skaitė Laineda Vainauskaitė (2c kl.).

 

Vasario 16-ąją, valstybės atkūrimo dieną, gimnazijos bendruomenė įsiliejo į šventinę eiseną, kuri Kretingos centrine gatve patraukė į Rotušės aikštę, kur vyko iškilminga Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija. Garbė pakelti valstybinę ir istorinę Lietuvos vėliavas suteikta Kretingos miesto visuomenės atstovams, kurių veikla simbolizuoja tvirtos patirties ir jaunatviško veržlumo jungtį, – kariui savanoriui, leitenantui Nerijui Gasparavičiui ir Kretingos Jurgio Pabrėžos universitetinės gimnazijos mokiniui Salvijui Linnik.

 

Tautos, kaip ir medžio, tvirtybė – šaknys. Kiekviena nauja karta klausia, iš kur atėjo, nes nori žinoti, kur eina. Šakotas Lietuvos istorijos medis tvirtai po savo plačiomis šakomis saugo istorinę atmintį. Šiandien atverčiame naują Šimtmečio knygos puslapį, kuriame, tikime, bus įrašyti nauji kilnūs darbai Lietuvos labui ir tokie žodžiai: „Aš noriu gyventi tik čia…“

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.