Jėzuitų ugdymas: gyva tradicija XXI amžiuje

2019-ieji – Jėzuitų misijos Lietuvoje metai

Tęsiame pasakojimą iš konferencijos „Jėzuitų ugdymas siekiantiems daugiau“, skirtos Jėzaus draugijos (jėzuitų) misijos Lietuvoje 450 metų sukakčiai paminėti. Šįkart dalijamės mintimis iš Jėzaus draugijos generalinio vyresniojo delegato jėzuitų viduriniam ir pradiniam ugdymui tėvo Jose Alberto Mesos SJ (Roma, Italija) skaityto pranešimo apie jėzuitų ugdymą XXI a. ir tradicijos tęstinumą.

Kiekvienais metais Europoje ir kituose žemynuose atidaromos naujos jėzuitų mokyklos, rugsėjį planuojama atidaryti naują ugdymo įstaigą Briuselyje. Esmė ir gera naujiena yra ta, kad ši tradicija gyvuoja – jėzuitai turi ne tik gražią praeitį, bet ir dabartį, ateitį. Vienas draugijos atstovas yra pasakęs, kad visas gėris, kuris yra krikščionybėje ir visame pasaulyje, priklauso nuo tinkamo jaunimo švietimo. Tai ypač apibrėžia jėzuitų misiją. „Mes siekiame tokio švietimo, ugdymo, kuris gali transformuoti mus ir kartu mūsų mokinius – kad visi taptume geresniais žmonėmis, būtume laimingesni, išmintingesni, dvasingesni, labiau įsipareigoję socialiniam teisingumui, daugiau rūpintumėmės aplinka. Tai mūsų svajonė ir siekis, visi esame susiję su švietimu, ugdymu. Mums tai nėra verslas, mūsų tikslai platesni, norime, kad pasaulis taptų geresnė vieta“, – paaiškino J. A. Mesa. Visa tai daroma iš dėkingumo, kuris yra pagrindinis jėzuitiško ugdymo visus motyvuojantis dalykas: pripažįstama, kad pasaulis yra gražus, sukurtas Dievo, ir iš to dėkingumo veikiama. Jėzuitiškas ugdymas kalba apie svarbią akademinę tradiciją, siekiama žmogiškojo tobulumo ir meistriškumo, norima, kad žmonės taptų geresni, neapsiribojama akademiniais pasiekimais. Jėzuitiškoji tradicija siekia ugdyti visą žmogų, sąmonę, sąžinę, kompetenciją, užuojautą ir įsipareigojimą, juk labai protingas žmogus gali būti tiesiog monstras, jei neturi išugdytų vertybių. Kita vertus, didelė širdis dar nėra viskas.

 

Tėvas Arupė 1980 m. yra perspėjęs, kad iškyla inercijos pavojus, anot jo, būtina geriau suvokti pokyčius, kurie yra įvykę bažnyčioje ir Jėzaus draugijoje, neatsilikti nuo jų. Jėzuitiškos mokyklos skiriamasis bruožas negali būti penkiasdešimties, šimto ar kelių šimtų metų senumo tradicija, tokiu atveju tai būtų ne mokykla, o muziejus. „Kalbant apie jėzuitiškus universitetus, jeigu nesugebėsime atsinaujinti, prarasime savo dvasią. Turime reaguoti į kontekstą. Tėvas Sosa, mūsų dabartinis vyresnysis, yra pasakęs, kad institucijos turi suvokti antropologinius ir kultūrinius pokyčius. Reikia suvokti, kaip mokyti naujais būdais siekiant kitokios ateities. Mūsų vyresnieji meta iššūkį švietimo institucijoms, siekdami, kad jos taptų gyvąja tradicija. Reaguojame į praeitį, sekame susiklosčiusią tradiciją, tačiau tai priimame tik kaip įkvėpimą“, – kalbėjo pranešėjas.

1814 m. po prancūzų revoliucijos jėzuitai suprato, kad pasikeitė pasaulis, o su juo turi keistis ir švietimo sistema. Turime „Racio studiorum“, mūsų švietimo planą, bet po Prancūzijos revoliucijos buvo pasakyta, kad reikia kontroliuoti švietimą – ko mokoma, kokia bus mokymo programa. Tuo metu nebebuvo įmanoma taikyti „Racio studiorum“, koks jis buvo tada, reikėjo išgyventi naujomis sąlygomis. Buvo svarbu pagal vietinę tradiciją gyvenančioms mokykloms priminti, kad gyvename globaliame pasaulyje, nemažai problemų yra globalios. Tėvas Antanas Saulaitis taip pat minėjo problemą, kad mokyklos, švietėjai, pedagogai (taip pat ir gydytojai, policininkai) nenori mokytis, nes mano, kad žino pakankamai. Pedagogams sunku keistis ir priimti naujoves. Taigi yra daug įvairių iššūkių ir skirtingi jų lygiai, tačiau Jėzaus draugija nėra naivi ir supranta, kad norint pasiekti tikslų reikia laiko. Ji negali primesti kažko, o visus kviečia sekti jos tradiciją, skatina suvokti, kad, dirbant globaliam tinklui, yra daugiau potencialo. Jėzaus draugijos ugdymo įstaigų tinklas turi potencialą, bet kol kas jėzuitai linkę vadovautis senosiomis paradigmomis, mąsto vietos, regiono, nacionaliniu lygmeniu, o štai pasaulis, ypač jaunimas, jau mąsto globaliai, jiems pasaulis yra vienas. Tikėtina, kad pamažu jėzuitai pasieks savo tikslą.

 

2012 m. Bostone (JAV) vyko kolokviumas tema „Pasaulis tai mūsų namai“ (vieno iš pirmųjų jėzuitų žodžiai). Nors jėzuitai yra vienuoliai, tačiau tai nereiškia, kad jie užsidaro – broliai nori, kad jų veiklos laukas būtų visas pasaulis. Kolokviume jie priėmė tam tikrus įsipareigojimus: plėtoti tinklą, dirbti su vietos ir regioniniais tinklais, savo tinkle naudoti technologijas. Jėzaus draugija turi tradiciją, dvasinę patirtį, kuri jėzuitiškajam švietimui suteikia tam tikrą prieskonį. Jėzuitų ugdymo programa buvo tokia pati kaip humanistų, tačiau jėzuitiškasis dvasingumas padarė jų švietimą kitokį. Jėzuitų ugdytiniai gali tapti pasaulio lyderiais – tai jų įsipareigojimas, siekiama, kad mokiniai turėtų potencialą tapti lyderiais pasaulyje. „Veikiame įvairiose kultūrose, turime nepamiršti mąstyti ir veikti kartu, 2014 m. Ispanijoje vykusiame kongrese analizavome ryšį tarp ignaciškosios pedagogikos ir ignaciškojo dvasingumo, tame renginyje buvo suformuluotas vizijos teiginys „Jaučiame iškylančių iššūkių galią ir poreikį tęsti atsinaujinimo kelią, kad galėtume įgyvendinti savo svajonę (veikti žmonėms, dėl žmonių ir su jais)“. 2017 m. vyko didžiulis mūsų renginys Rio de Žaneire jėzuitų įsteigtoje institucijoje, kalbėjome, kad laikas pradėti veikti. Siekiame susitaikymo su Dievu, žmonija ir visa kūrinija, teisingumo. Žvelgiame į naujas kartas, norime joms pasiūlyti tą patirtį, kuri transformavo mus ir daugelį kartų prieš mus“, – kalbėjo J. A. Mesa. Renginyje buvo suformuluota 13 veiksmų keliose srityse (tai tėvo patirtis, mūsų tradicija, bendri namai, teisingumas ir susitaikymas, pasaulinis tinklas), kaip mokyklos galėtų veikti globaliu požiūriu. Jėzuitų mokyklos mokiniams siūlo sąžinės tyrimo praktiką – ne visi ugdytiniai yra krikščionys, kai kurie, pavyzdžiui, praktikuoja indų religiją, bet irgi atlieka sąžinės tyrimą, jiems tai patinka, taigi kalbama apie tarpreliginį švietimą ir inovacijas. Kiekvienai jėzuitų mokyklai svarbu turėti inovacijų planą.

 

Jėzuitų mokyklos (iš viso jų yra apie 2300) turi interneto svetainę, į kurią gali įkelti savo ir matyti kitų mokyklų pateiktą informaciją. Nesitikima momentinių pokyčių iš karto visur, galbūt tam reikės 100 metų, bet mokyklos žengia į priekį, keičia programas. Kai kuriose mokyklose mokosi po vieną mokinį iš Airijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, taip pat Afrikos, Lotynų Amerikos mokyklose irgi yra iš kitų šalių atvykusių ugdytinių, todėl reikalingos globalios iniciatyvos. Viena mokykla Ispanijoje siekia, kad mokiniai gautų tokios kokybės švietimo paslaugą, kokia reikalinga šiais laikais. Projektų, globalių iniciatyvų yra tikrai daug, svarbu tai kurti, nes jie vienija keletą mokyklų, kad dirbtų ir keistųsi kartu. Daugelyje pasaulio vietų kuriami globalūs pilietiniai projektai, Bostone yra pasaulietinio švietimo centras. Siekiama aiškintis, kaip reaguoti į globalius iššūkius, ir skatinti bendradarbiavimą tarp įvairių visame pasaulyje išsibarsčiusių mokyklų.

 

Visuotiniai apaštališkieji siekiai ir aspektai yra parodyti kelią į Dievą, bendradarbiauti rūpinantis mūsų bendrais namais, padėti vargšams ir jaunimui. Rio de Žaneire numatyta darbotvarkė, kuri gerai suderinta su šiais siekiais. Jų siekiant iškyla iššūkių, todėl reikia naujo pasaulinio susitikimų ciklo, jis prasidės 2020 m., per jį planuojama kalbėtis apie tai, kaip reaguoti į naują kontekstą, apie švietimo gylį, susitaikymą ir metodus, kurie leistų šiuos dalykus pasiekti. Tokie susitikimai padeda jėzuitams siekti savo tikslų. Pirmasis ciklas 2012–2020 m. buvo skirtas jų apaštališkajam potencialui atrasti, suprasti, kaip svarbu mąstyti, patirti, veikti. Indonezija yra didžiausia musulmoniška valstybė pasaulyje, joje yra keletas stiprių mokyklų, kurių atstovai, kaip ir jėzuitai, džiaugiasi, kad susitikimas vyks ten, bus proga pasimokyti vieniems iš kitų.

 

„Educate magis“ – internetinė platforma mokiniams, mokytojams, dėstytojams, tai internete veikianti bendruomenė, kuri turi savo misiją, tikslus. Siekiama sukurti gyvą bendruomenę, kuri galėtų bendradarbiauti ir įgyvendinti jėzuitiško švietimo tikslus visame pasaulyje, kad švietėjai galėtų susisiekti ir veikti kartu.

Visame pasaulyje yra studentų mainų programų, „Educate magis“ leidžia keistis informacija ir bendrauti tarpusavyje bei su vyresniaisiais, vienas iš pagrindinių „Educate magis“ projektų – pasaulio piliečio projektas. „Educate magis“ sistemoje įvairiu lygmeniu dalyvauja apie 5 tūkst. mokytojų, jiems irgi reikia mokytis. Tai J. A. Mesa iliustravo savo pavyzdžiu: jis mokėsi mokyti be interneto, dabar persimoko iš naujo – kaip daryti tą patį, pasitelkus internetą. Pranešimą vyresnysis delegatas baigė mintimi, kad, jo nuomone, jėzuitų bendruomenė visada šviesis ir mokysis, bus atvira naujai realybei, nes kartu gali dirbti geriau ir nuveikti daugiau.