Jeigu skaičiuodami mokytojams atlyginimus padarėme klaidų, ištaisysime jas per savaitę

Aš, kaip gimnazijos vadovė, padariau viską, kad nuraminčiau ir informuočiau mokytojus, laukiančius pirmojo atlyginimo pagal etatinį darbo apmokėjimą. Prašiau nepanikuoti, o jeigu kyla neaiškumų, mažiau klausyti paskalų, o tiesiog ateiti pas mane ir išsiaiškinti konkrečią situaciją. Šią savaitę gausime tą pirmą atlyginimą. Jeigu pamatys, kad yra ne taip, kaip jiems sakiau, paprašiau iš karto eiti pas mane: galbūt galėjau ir aš suklysti, ir buhalterė. Juk tai naujas dalykas. Jeigu bus klaidų, ištaisysime jas per savaitę.

Mokytojams sakau: jūsų darbas – vesti pamokas, o visa kita palikite man…

Atlyginimai didėja nuo 10 iki 300 eurų neatskaičius mokesčių

 

Šiuo metu su mūsų gimnazijos mokytojais aptarti ir pareigybių aprašymai, ir pakoreguotos jų darbo sutartys, mokytojai supažindinti su darbo užmokesčio dydžiu. Mūsų gimnazijoje atlyginimas didėja tiems mokytojams, kuriems didėja bendras metinis valandų skaičius. Metinės valandos padidėjo maždaug 50 proc. mokytojų. Atlyginimas jiems augo nuo 10 iki 300 eurų neatskaičius mokesčių. Džiaugiuosi, kad šiemet pagal ugdymo planą buvo galima skirti daugiau valandų mokinių ugdymo spragoms pašalinti: konsultacijoms, individualiems susitikimams, net sudaryti mažesnes grupes vyresnėse klasėse. Stengėmės taip formuoti darbo krūvius, kad kontaktinių valandų skaičius nemažėtų. O jeigu mažėjo pamokų, buvo kompensuojama pridedant valandų už neformalųjį ugdymą, konsultacijas mokiniams ar kitką. Dar kitas dalykas – valandos bendruomenei. Kadangi nebelieka apribojimo skirti iki 3,5 val., tai ir šiai veiklai galime skirti daugiau.

 

Yra mokytojų, kurie nenorėjo dirbti visu krūviu. Jie pasirinko laisvesnį grafiką, pavyzdžiui, turėti laisvą dieną per savaitę arba dirbti per kelias įstaigas. Tokiems mokytojams atlyginimas mažėjo. Su kiekvienu buvo derinama. Mokykloje vaikų nemažėja, gavome pakankamą finansavimą, taigi, reikalo mažinti valandų skaičių nebuvo.

Gimnazijų vadovai gali kompensuoti 20 proc. praradimą

 

Esame ilgoji gimnazija, turime mokinius nuo penktos klasės. Gimnazinėse klasėse mokytojams iki šiol buvo mokamas 10 proc. priedas. Įdiegus etatinį to nebeliko, bet Darbo apmokėjimo įstatymas nedraudžia vadovui skaičiuoti priedų ar kitaip kompensuoti tą praradimą. Mes, tarkime, numatėme didesnius procentus už darbą su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių. Jeigu nemažėjo bendras finansavimas mokyklai, tai vadovas turėjo būdų ir priemonių nesumažinti atlyginimo gimnazinėse klasėse dirbantiems mokytojams. Niekas nedraudžia vadovui susitarti su pedagogais, kokie yra sunkumo kriterijai, ir už tai sumokėti, kad išsilygintų praėjusių metų ir dabartinis atlyginimas. Žinoma, jeigu finansavimas mokyklai mažėjo, vadovas tokios galimybės neturės. Manau, kad pats Darbo apmokėjimo įstatymas yra liberalus, mokyklų bendruomenėms leidžia daug dėl ko susitarti, nenurodoma griežtai, ką ir už kiek. Sunkiau dėl to buvo toms mokykloms, kuriose trūksta dialogo tarp vadovų ir mokytojų.

 

Kai dirbau etatinio konsultante, susidurdavau su tokiais atvejais: mokytojo darbo krūvio sandara yra labai paprasta, bet mokyklos sugalvoja ir apsikrauna nereikalingais sudėtingais skaičiavimais. Nors to Darbo apmokėjimo įstatymas visiškai nereikalauja. Man būtų net sunku pasakyti, kam to reikia. Galbūt bijodami naujovių, norėdami apsidrausti, sugalvojame saugiklius, kurie, mano manymu, pertekliniai, sukelia daugiau nepasitenkinimo, negu suteikia aiškumo. Pavyzdžiui, niekur nėra nurodyta iš naujo perrašyti darbo sutartis, o tik peržiūrėti ir pakoreguoti. Dar pastebėjau vieną dalyką: etatinio apmokėjimo tvarka dažnai suplakama su Darbo kodekso nuostatomis. O Darbo kodeksas etatiniam gali padėti tik dviem dalykais – dėl darbo normos ir koeficientų. Mes, vadovai, nesame teisininkai, o savivaldybių teisininkai irgi nespėja konsultuoti. Tad bijodami suklysti dažnai prisikuriame papildomų dokumentų, „tvarkų“, taip be reikalo apsisunkiname sau darbą.