Jaunoji tyrėja Gabija Imbrasaitė: mokslas gali būti smagus

Viktorija Kalaimaitė

Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurso (ESJMK) nacionalinio etapo laureatė Gabija IMBRASAITĖ ką tik grįžo iš Šveicarijos Alpėse vykusios tarptautinės gamtos tyrimų savaitės, o rugsėjį su savo darbu „Bioplastiko su mėlynuoju pelėsiniu grybu Penicillium roqueforti poveikis kriaušių nokimui ir laikymuisi“ atstovaus Lietuvai Dubline vyksiančiame Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkurse. Su Gabija kalbamės apie Šveicarijoje įgytą patirtį ir sutiktus naujus draugus, mokslinį darbą ir pasiruošimą ESJMK.

 

Kaip sekėsi tarptautinėje gamtos tyrimų savaitėje (angl. International Wildlife Research Week)? Kokius tyrimus atlikote?

Iš Ciuricho traukinių stoties keturias valandas keliavome į savo naujus namus savaitei – Alpių miestelį Tschiervą. Kelionė į šią vietą mane iškart papirko nuostabiu kraštovaizdžiu ir jausmu, kad keliauji ne traukinio bėgiais, o kalnų upėmis ir debesimis. Atvykę įsikūrėme, susipažinome su visais stovyklos dalyviais ir vadovais. Antrąją dieną prasidėjo pažintis su Alpėmis. Žygiavome, stebėjome augalus, radome žymųjį edelveisą, mokėmės, kaip lengvai pagal vandens vabzdžius įvertinti vandens kokybę ir švarą, pasisekė sutikti net elnių. Pagaliau po dar kelių valandų kopimo aukštyn, pokalbių ne tik apie augalus, vabzdžius, bet ir gyvenimą bei troškimus pasiekėme aukščiausią savo žygio tašką. Ten papietavome ir klausėmės žygio vadovo pasakojimo apie kalnų ožius, fotografavomės ir grožėjomės gamta. Tądien grįžę pasirinkome grupes, kuriose vykdysime savo tyrimus. Buvau be galo laiminga, kad atsidūriau grupelėje su švedu, estu ir vengre, su kuria vėliau šventėme mūsų abiejų priėmimą į medicinos studijas savo šalyse. Trečią–penktą tyrimų savaitės dienomis vykdėme savo stebėjimus. Mūsų grupė atliko tyrimą apie europinius ežius. Kiekvieną dieną pėstute keliavome po maždaug 14 kilometrų, kad patikrintume visus ežiukams stebėti įrengtus tunelius ir kameras stovyklos apylinkėse. Nors tokie žygiai esant 30 laipsnių karščiui ir buvo labai varginantys, mūsų grupelė greitai tapo maža šeima, su kuria buvo smagu. Vakarais, nepaisydama fizinio nuovargio, dirbdavau su savo sugalvotu gėlių projektu ir, padedama vadovo, identifikavau bei surūšiavau daugiau nei 70-ies gėlių kolekciją. Šeštąją dieną rašėme ataskaitas, dalyvavome ekskursijoje apie roplius, o vakarą praleidome žaisdami įvairius stalo žaidimus. Paskutinę dieną pristatėme savo atliktus tyrimus, o stovyklą vainikavo bendra vakarienė ir Mėnulio užtemimo stebėjimas.

 

Kokių naujų žinių ir patirties įgijai?

Išmokau geriau ruošti mokslinį tekstą anglų kalba, įgijau daug žinių apie Alpių florą ir fauną, kuri mane be galo sudomino, pasipraktikavau, kaip pristatyti darbą tarptautinei bendruomenei.

Ši savaitė buvo vienas nuostabiausių patyrimų mano gyvenime. Išgyvenimai, nuotykiai ir draugai iš šios stovyklos mano širdyje visada turės išskirtinę vietą.

 

Kaip manai, ar tavo turimos žinios, įgūdžiai skiriasi nuo tyrimų savaitėje dalyvavusių kitų šalių atstovų?

Sunku pasakyti, ar labai skiriasi. Kaip jau minėjau, kiekviena grupė turėjo pateikti ataskaitą, kuri atspindėtų per savaitę nuveiktą darbą. Man išties be galo padėjo tai, kad ketverius metus rengiau darbą ESJMK konkursui. Taip pat daug pagelbėjo prof. Vlado Vansevičiaus suteiktos žinios, kai ruošiau darbą tarptautiniam etapui. Tai padėjo kokybiškai parašyti ataskaitą ir buvo viena pagrindinių mano atsakomybių dirbant grupėje.

 

Kaip apskritai susidomėjai mokslu ir kuo mokslinis darbas tau įdomus?

Mokslu domėjausi nuo mažumės, nes mano mama visada pasakodavo apie savo mokslinę veiklą ir apie tai, kaip įdomu ką nors tirti, bandyti išrasti ar įrodyti. Vėliau mokykloje šitą domėjimąsi dar labiau sužadino mano geografijos mokytojas Simonas Šabanovas, kuris papasakojo apie ESJMK konkursą. Mokslas mane sužavėjo tuo, kad, nors jau yra išrasta daugybė dalykų, tiek daug dar galima ir reikia nuveikti. Ir ne tik tam, kad būtų patogiau gyventi, bet ir tam, kad nesunaikintume vietos, kurioje gyvename – Žemės. Būdama Šveicarijoje dar kartą labai ryškiai pamačiau, kaip smarkiai žmogus jau paveikė planetos klimatą – ežiukai, kurie anksčiau gyveno tik 1000–1200 m aukštyje, dabar gali būti pastebėti 1400–1500 m aukštyje, o tai gali reikšti šiame aukštyje maždaug 8 laipsniais pakilusią temperatūrą. Manau, būtent dabar mokslininkams ir visai žmonijai reikia labai rimtai susirūpinti dėl to, kas vyksta planetoje, ir problemas spręsti ne vien žodžiais, bet ir darbais. Pradėti prasmingą veiklą užtenka ir vieno žmogaus, o bendraminčių visada atsiras.

 

Papasakok apie savo atliekamą tiriamąjį darbą. Ko reikia, kad mokslinis darbas būtų sėkmingas?

Mano tiriamojo darbo esmė yra sumažinti kenksmingų medžiagų naudojimą vaisių ir daržovių apsaugai. Dėl gausaus vaisių eksporto didelė dalis šių produktų yra dengiama skirtingomis medžiagomis, kurios turi pratęsti jų šviežumo laiką. Vis dėlto didelė dalis šių medžiagų yra kenksmingos žmogui, o mano siūloma dangos alternatyva naudoja tik žmogaus mitybos racione jau esančias medžiagas (iš sūrio išgaunamą mėlynąjį pelėsį), kurias, nenorint valgyti, taip pat galima lengvai nuplauti. O tam, kad mokslinis darbas būtų sėkmingas, svarbiausia – asmeninis ryžtas ir nuolatinis domėjimasis, taip pat pagalbos ieškojimas. Vienas žmogus negali nuveikti visų pasaulio darbų, tačiau, atkreipęs kitų dėmesį į esamą problemą, jis gali pakeisti pasaulį.

 

Kaip manai, ko reikia, kad kuo daugiau mokinių imtų domėtis tiriamuoju darbu?

Mokslinį darbą reikia populiarinti ir, kaip viena stovyklos Šveicarijoje vadovių sakė, svarbu parodyti, kad mokslas gali būti ir yra smagus. Jauni žmonės yra natūraliai smalsios būtybės, todėl, bent šiek tiek sudominus juos mokslu, daugelis atrastų artimą mokslo sritį.

 

Kokie Tavo ateities planai?

Būdama stovykloje gavau ilgai lauktą kvietimą studijuoti mediciną Lietuvos sveikatos mokslų universitete. Taigi manęs laukia nelengvos studijos ir pasiruošimas Europos Sąjungos jaunųjų mokslininkų konkursui Dubline. Esu be galo laiminga, kad galiu tęsti mokslą ir susipažinti su juo užsiimančiais žmonėmis, todėl greitu metu tikrai nežadu atsisakyti savo mokslinės veiklos. Ji vienas nuostabiausių dalykų mano gyvenime.

 

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *