Įtraukiojo ugdymo galimybės Lietuvoje?..

Įtraukusis (inkliuzinis) ugdymas kasmet vis aktyviau skinasi kelią į šalies mokyklas, mokyklų vadovai ir pedagogai tampa atviresni ir drąsesni priimti kitokį vaiką (turintį negalią, išskirtinai gabų, kitatautį ir kitakalbį, iš nepalankios socialinės terpės ir pan.). Be to, įtraukiojo ugdymo sąvoka šiandien pamažėle įgauna itin plačią reikšmę.

 

Pasak švietimo ir mokslo viceministro Gražvydo Kazakevičiaus, įtraukusis ugdymas negali būti laikomas tapačiu tik neįgaliųjų, specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymui bendrosiose mokyklose, nors labai dažnai galima tokius teiginius išgirsti iš atskirų politikų pasisakymų ar žiniasklaidos pranešimuose. „Įtraukusis ugdymas – tai kokybiškas ugdymas kiekvienam mokiniui, tai labai aiškiai atsispindi Geros mokyklos koncepcijoje. Įtraukųjį ugdymą turėtume tapatinti ne su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių perkėlimu iš specialiųjų į bendrąsias mokyklas, o su personalizuotu kiekvieno mokinio ugdymu, t. y. aplinkų, ugdymo turinio, reikalingos pagalbos, vertinimo ir kitų priemonių pritaikymu kiekvieno vaiko ugdymosi galioms ir poreikiams. Įtraukusis ugdymas apima ugdymo turinio, mokytojų rengimo, pagalbos mokiniui, mokytojui, mokyklai, vertinimo, ugdymo organizavimo ir finansavimo pergalvojimą. Be abejo, plėtodami įtraukųjį ugdymą, turime kreipti daugiau dėmesio į tas mokinių grupes, kurios šiuo metu yra daugiau ar mažiau diskriminuojamos, pavyzdžiui, specialiųjų ugdymosi poreikių turintys, nepalankiomis sąlygomis augantys, vaikai, bet nerimą kelia tai, kad kai kas bando siaurinti šiuos reikalingus pertvarkos darbus ir aiškinti, kad įtraukusis ugdymas – specialiųjų mokyklų uždarymas ir mechaniškas vaikų perkėlimas į bendrojo ugdymo mokyklas. Jei taip padarytume, jokių įtraukiojo ugdymo tikslų nepasiektume, tik sukeltume dar daugiau problemų. Sutinkame, kad viena iš įtraukiojo ugdymo plėtros krypčių yra susijusi su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais ir sąlygų jiems kūrimu saugiai ir kokybiškai ugdytis bendrose mokyklose. Todėl ir Vyriausybės priemonių plane randame terminą „išskaidymas“. Tai yra laipsniškas pasirengimas pereiti prie mokinių specialiosiose mokyklose mažėjimo talkinant bendrosioms mokykloms, kurios priima šiuos mokinius, pasirengti kokybiškai juos ugdyti. Be abejo, čia iškyla ir mokyklų vadovų, ir mokytojų, ir pagalbos specialistų, ir erdvių pritaikymo, ir visuomenės požiūrio klausimas: „Mano vaikas negali būti su kitokiu vaiku, mano vaikas tokioje klasėje blogai jausis“, – kalbėjo viceministras (plačiau žr. www.svietimonaujienos.lt/ugdymo-turinio-kaita-nuolatinis-budejimas/).

Gerai, kad dabar Lietuvos mokyklose jau regima daugiau gerųjų įtraukiojo ugdymo pavyzdžių, rengiami įvairūs seminarai šia tema, mokomasi, domimasi ir pan.

 

Pavyzdžiui, Utenos Dauniškio gimnazija – puikus įtraukiojo ugdymo pavyzdys. Šią mokyklą iš kitų išskyrė ir Valstybės kontrolės 5-ojo audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė, savo pranešime „Gerėjantys Lietuvos mokinių pasiekimai – misija įmanoma“ supažindinusi su 53 Lietuvos mokyklose vykdytu auditu. Utenos Dauniškio gimnazija buvo pristatyta kaip gerasis įtraukiojo ugdymo pavyzdys.

 

O štai savaitraštyje „Banga“ skelbiama, kad 2017 m. „Gargždų „Kranto“ pagrindinėje mokykloje vyko pirmoji respublikinė metodinė-praktinė konferencija „Efektyvi pagalba vaiko sėkmei“. Į ją susirinko 133 ugdymo įstaigų logopedai ir specialieji pedagogai, mokytojo padėjėjai, pedagogai, vadovai, tėvai ir kiti suinteresuoti asmenys iš Klaipėdos miesto ir rajono, Palangos, Neringos, Mažeikių, Kretingos, Jonavos, Telšių ir Šilutės savivaldybių. Jie dalijosi veiksmingos pagalbos teikimo patirtimi, dirbant su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių.

Pastaraisiais metais tiek Klaipėdos rajone, tiek visoje Lietuvoje daugėja vaikų, turinčių įvairių specialiųjų ugdymosi poreikių. Kuo anksčiau suteikiama pagalba, tuo sėkmingesnis šių vaikų ugdymas. „Jei laiku nesuteikiama nei logopedo, nei specialiojo pedagogo pagalba, vaikų ateityje greičiausiai laukia skaitymo ir rašymo sutrikimai. Ypač tai aktualu trimečiams, kai mokomasi aiškiai kalbėti“, – pastebėjo Klaipėdos rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Irena Barbšienė. Ji pabrėžė, kad logopedų paslaugų poreikis kasmet sparčiai auga. Štai Gargžduose anksčiau darželiuose jie dirbdavo 0,5 etato, o dabar – 1,5 etato.

Rajone nėra likusios nė vienos specialiosios mokyklos. Specialiųjų ugdymosi poreikių vaikai integruojami bendrojo ugdymo įstaigose. „Laužome stereotipus, kad jie turi būti atskirti. Svarbiausia, kad pokyčių svarbą supranta mokyklų vadovai. Tad visi drauge stengiamės sukurti kuo geresnę aplinką šiems ugdytiniams“, – „Bangai“ komentavo Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius (plačiau žr. www.gargzdai.lt/aptare-efektyvia-pagalba-vaiko-sekmei/).

 

Gerieji poslinkiai stebimi ir Šiauliuose. Šiaulių „Juventos“ progimnazijos Vaiko gerovės komisijos narės logopedė Regina Budrienė, specialioji pedagogė Rasa Kasparienė, pradinio ugdymo ir pagalbos skyriaus vedėja R. Dauliuvienė parengė kvalifikacijos tobulinimo seminarą „Ugdymo proceso dalyvių bendradarbiavimas užtikrinant įtraukiojo švietimo plėtros kokybę“, kurį 2018 m. vasario 22 d. organizavo 35 progimnazijos mokytojams.

Išsikeltas aktualus švietimo bendruomenėms tikslas – išsiaiškinti strateginius švietimo kaitos ypatumus specialiajame ugdyme ir kritiškai apmąstyti savo profesinę karjerą. Įvardyti iššūkiai, kurių sulauks mokytojai, Lietuvai atsisakius specialiojo ugdymo mokyklų. Šiuo aktualiu ir nevienareikšmiškai švietimo bendruomenėje priimamu klausimu kalbėjo R. Budrienė, dažnai bendraujanti su įvairių Lietuvos vietovių mokytojais. Ji pabrėžė, kad Lietuva yra UNESCO narė, įsipareigojusi naujam pasaulinio švietimo tikslui – užtikrinti įtraukųjį ir lygiavertį kokybišką švietimą.

Šiandien Lietuva Europoje pirmauja pagal specialiųjų poreikių turinčių vaikų skaičių, tad labai svarbu sparčiai kurti inkliuzinę mokyklą ir rasti kelių, kaip prieiti prie kiekvieno vaiko, atpažinti ir plėtoti jo gebėjimus bei šviesti visuomenę.

Kadangi ugdymo turinio įsisavinimą daugiausia lemia mokyklose turimos mokymo priemonės ir pedagogų kvalifikacija, per seminarą pateikti specialiųjų mokymo priemonių pavyzdžiai ir aptartas jų naudojimas. Prieita prie išvados, kad, ugdant intensyvios pagalbos reikalaujančius mokinius, lavinant jų suvokimo ypatumus, būtina vaizdo medžiagos kokybė (plačiau žr. www.juventa.lt/index.php?option=com_content&task=view&id=3230).

 

15min.lt apie įtraukųjį ugdymą rašoma: „Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje dirbanti socialinė pedagogė ir mokytojo padėjėja su specialiųjų poreikių turinčiais vaikais susiduria kasdien. Jos patikino, kad kiekviena diena – naujas iššūkis. „Per daugiau ar mažiau laiko susigyvename su kiekvienu vaiku, išmokstame prie jo prisitaikyti, dirbti taip, kaip jam priimtiniausia. Tai reikalauja jėgų, bet jos dažniausiai atsiperka. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, kai atsiduriame visiškoje aklavietėje. Kartais su vaiku nerandame bendros kalbos, nors pagalbos kreipiamės visur. Tačiau turime ir sėkmės istorijų, su kai kuriais vaikais pasiekiame labai gerų rezultatų“, – patirtimi dalijosi mokyklos socialinė pedagogė.“ (plačiau žr. www.15min.lt/naujiena/aktualu/svietimas/specialiuju-poreikiu-turintys-mokiniai-tevu-ir-mokytoju-siaubas-233-1004860?copied/)

 

Kaip jau ir buvo minėta, kita įtraukiojo ugdymo pusė – tai itin gabūs vaikai.

Jonavos Raimundo Samulevičiaus progimnazija dvejus metus dalyvaus Europos Komisijos finansuojamos „Erasmus+“ programos tarptautiniame mokyklų projekte „Pagalba ugdant gabius ir talentingus vaikus“, apie tai rašoma „Jonavos žiniose“: „Kas yra gabūs ir talentingi vaikai? Ar tie, kurie pasižymi gerais akademiniais rezultatais, aukštu intelektu? H. Gardnerio daugialypio intelekto teorija aiškina, kad tai tik vienas gebėjimų įrodymų. Žmogus – sudėtinga asmenybė, galinti turėti net keletą gerai išvystytų intelektų: kalbinį, muzikinį, tarpasmeninį, erdvinį, kūno-kinestetinį ir kt. Taigi talentingųjų ir gabiųjų grupei ugdytojai turėtų priskirti ir tuos, kuriems netrūksta kūrybiškumo, kurie puikiai save išreiškia įvairiose meno šakose. O kiti tiesiog turi natūralius lyderystės, bendravimo gebėjimus arba daug pasiekia sporte, kur reikalinga gera motorinė koordinacija.

Žinome, kad bendrojo lavinimo mokyklose atskiras dėmesys skiriamas specialiųjų poreikių mokiniams. Tačiau pagal UNESCO klasifikaciją, ir talentingieji mokiniai priklauso tai pačiai specialiojo ugdymo poreikių kategorijai. Tai reiškia, kad šiuos mokinius ir jų gebėjimus reikia atpažinti, o tada numatyti, kaip jie bus ugdomi. Deja, tenka pripažinti, kad šių dienų ES taikoma mokymo sistema nesugeba į ugdymo procesą įtraukti talentingų mokinių taip, kad būtų panaudotas visas jų potencialas.

Atvirkščiai, tokie vaikai ar jaunuoliai mokykloje susiduria su kliūtimis. Galbūt ne kiekvienas mokytojas pastebės ar pripažins jo gabumą. Kiti pedagogai, įsitraukę į pamokos rutiną, neatras laiko tokio mokinio papildomam ugdymui, tad šis nuobodžiaus ar apskritai nusivils mokymusi.

Šioms problemoms spręsti sukurtas tarptautinis Lietuvos, Estijos, Lenkijos, Ispanijos ir Turkijos bendrojo lavinimo mokyklų bendradarbiavimo ir keitimosi gerąja patirtimi projektas „Pagalba ugdant gabius ir talentingus vaikus.“ (plačiau žr. www.jonavoszinios.lt/naujiena/gabiu-ir-talentingu-mokiniu-ugdymas-issukis-mokyklai/)

 

Fizinę negalią turinčius vaikus Lietuvoje auginantys tėvai puikiai žino, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti randant jiems pritaikytas mokyklas. Nors neįgaliųjų integracijos skatinimas Lietuvoje iki šiol stringa, esama mokyklų, kurios ir neskatinamos jau daug metų sėkmingai sudaro sąlygas fizinę negalią turintiems vaikams jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais.

Fizinę negalią turintys vaikai taip pat dažnai neatranda galimybių mokytis bendrojo ugdymo mokyklose, nors jie ir gabūs, motyvuoti, ieško ir siekia socializacijos, tačiau neįgaliojo vežimėlis tampa priežastimi likti namuose. Džiugi žinia ta, kad jau dabar yra mokyklų, kurios neįgaliesiems atveria duris į pasaulį: „Fizinę negalią turinčius vaikus Lietuvoje auginantys tėvai puikiai žino, kokius kryžiaus kelius tenka nueiti randant jiems pritaikytas mokyklas. Nors neįgaliųjų integracijos skatinimas Lietuvoje iki šiol stringa, esama mokyklų, kurios ir neskatinamos jau daug metų sėkmingai sudaro sąlygas fizinę negalią turintiems vaikams jaustis pilnaverčiais visuomenės nariais. Viena tokių mokyklų – Panevėžyje įsikūrusi Kazimiero Paltaroko gimnazija. Tai vienintelė mokykla regione ir viena iš vos keleto mokyklų Lietuvoje, visiškai pritaikyta mokytis fiziškai neįgaliems vaikams. Mokykloje yra keltuvai, liftai, neįgaliesiems įrengti tualetai, kabinetų durys specialiai praplatintos, o stalai ir kėdės gali būti pagal poreikį sumažintos arba paaukštintos. Gimnazijoje dirba mokytojo padėjėjai, atsakingi už neįgalių mokinių mobilumą ir priežiūrą.“ (plačiau žr. https://mokytojodienorastis.lt/lt/soninis-meniu/straipsniai/aktuali-informacija/mokykla-panevezyje-neigaliesiems-atveria-duris-i-pasauli.htm)

 

Mokymosi sėkmė ir džiaugsmas – kiekvienam vaikui: šiuo šūkiu vadovaujasi projektas „Renkuosi mokyti – mokyklų kaitai!“. Šiemet 16 Lietuvos mokyklų turės galimybę visa tai išmėginti. Projekto tikslas – sutelkti Lietuvos mokyklas bendram darbui, kad kiekvienas mokinys patirtų mokymosi sėkmę ir būtų savo mokyklos bei šalies kūrėjas. Projektas remiamasi įtraukiojo ugdymo samprata ir sėkminga programos „Renkuosi mokyti!“ patirtimi ir žengia naują žingsnį. Per dvejus projekto įgyvendinimo metus stengsis sutelkti visus (mokytojus, tėvus ir vaikus) bendram darbui, diskusijoms, geriausių galimybių paieškoms.

 

***

Akivaizdu, kad, nors įtraukiojo ugdymo gerųjų pavyzdžių Lietuvoje jau esama, jų nėra tiek daug ir tokių gilių, kad galėtume sakyti, jog mūsų šalyje neegzistuoja įtraukiojo ugdymo problema. Mokyklų vadovai, mokytojai, tėvai, vaikai – visi susiduria su nemenkais iššūkiais, kuriuos ne visada pavyksta įveikti. Tam, kad įtraukusis ugdymas taptų realybe, turi įvykti sisteminiai pokyčiai visose ugdymo pakopose, turime mokytis iš tų, kurie tai geba daryti geriausiai. O mokyklos, turinčios įtraukiojo ugdymo patirties, kviečiamos savo kelione į šį procesą ir gerosiomis istorijomis dalytis su „Švietimo naujienų“ skaitytojais. Laukiame jūsų laiškų…

 

Redakcija

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *