Įteiktos mokslo premijos užsienio lietuviams

Už tarptautinio lygio mokslo laimėjimus ir bendradarbiavimą su Lietuva Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiemet skyrė penkias premijas užsienio lietuviams. Jas per Vytauto Didžiojo universitete Kaune vykstantį XVI pasaulio lietuvių mokslo ir kūrybos simpoziumą lapkričio 15 d. surengtoje iškilmingoje ceremonijoje įteikė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius.

 

2019 m. užsienio lietuviams skiriamomis mokslo premijomis apdovanoti lituanistas Giedrius Subačius ir medikas mokslininkas Rytis Prekeris iš Jungtinių Amerikos Valstijų, Izraelyje dirbanti genetikė Lina Basel-Salmon, humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė iš Kipro ir Vokietijoje gyvenanti lingvistė Sandra Petraškaitė-Pabst. Premijos laureatai savo akademinį kelią pradėjo Lietuvoje.

„Visada smagu sveikinti užsienyje dirbančius savo srityse pasižymėjusius lietuvius mokslininkus, aktyviai palaikančius ryšius su gimtine. Juos galima vadinti dvigubais ambasadoriais – jie ne tik pristato Lietuvą tarptautinei mokslo bendruomenei, bet ir padeda kolegoms įsitraukti į tarptautines veiklas“, – sveikindamas premijų laureatus sakė ministras A. Monkevičius.

Premijos užsienio lietuviams mokslininkams skiriamos jau vienuoliktą kartą. Premijomis siekiama paskatinti užsienyje dirbančius lietuvių mokslininkus būti Lietuvos mokslo ambasadoriais.

Jono Petronio (VDU) nuotr.

Apie laureatus

 

Vilniaus universiteto absolventė Lina Basel-Salmon (Vanagaitė), disertaciją apgynusi 1995 m., šiuo metu vadovauja didžiausiai Izraelio genetinių tyrimų įstaigai – Rafaelio Rekanati genetikos institutui. Jos vadovaujama mokslininkų grupė nustatė daugiau nei 20 genetinių ligas lemiančių sutrikimų. Profesorė aktyviai bendradarbiauja su Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetų medicinos mokslininkais, svariai prisidėdama prie jaunųjų genetikų ugdymo, Lietuvos žmonių sveikatos gerinimo.

 

Lietuvių rašytinės kalbos istorikas Giedrius Subačius, baigęs lituanistiką Vilniaus universitete, 1999 m. įgijęs habilituoto daktaro laipsnį, nuo 1994 m. dėsto JAV Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos studijų katedroje, 2001–2003 m. buvo Lietuvių kalbos instituto direktorius, yra tarptautinio mokslinio žurnalo „Archivum Lituanicum“ steigėjas ir vyriausiasis redaktorius. Profesorius pasižymi itin aktyvia veikla akademinėje lituanistų bendruomenėje ir užsienio lietuviams skirta premija apdovanojamas jau antrą kartą. Per pastarąjį dešimtmetį jis išleido dvi monografijas, kuriomis siekiama naujo mokslinio tikslo – nagrinėti sociolingvistinę lietuvių autorių rašybos reikšmę.

 

Lietuvoje žinoma kaip rašytoja, nuo 1989 m. Kipre gyvenanti humanitarinių mokslų daktarė Dalia Staponkutė, disertaciją apsigynusi 2010 m., šiuo metu dėsto literatūros vertimą Atėnų valstybiniame Kapodistrijo universitete Graikijoje. Jos vienas svarbiausių nuopelnų lietuvių humanistikai – žinomo amerikiečių filosofo Alfonso Lingio sugrąžinimas Lietuvai per tarpdisciplininį kultūros medijavimo tyrimą, taikant vertimo teoriją ir kalbos vertimo metodą. Tyrimas buvo plačiai pristatytas tarptautinei akademinei bendruomenei ir išplėtė A. Lingio filosofijos suvokimo ribas. Savo moksline, kūrybine ir lituanistine veikla D. Staponkutė siūlo savitą požiūrį į mažų šalių būvį globalizacijoje ir skatina pagalvoti, ką galime apie save suprasti iš kitų kultūrų. Nuo 2014 m. D. Staponkutė turi savo skiltį Pasaulio lietuvių bendruomenės žurnale „Pasaulio lietuvis“, kur rašo apie emigracijos patirtis.

 

Vienas žymiausių pasaulyje ląstelių vystymosi procesų tyrėjų, vykdantis tarpinio (Flemingo) kūnelio susiformavimo ir vaidmens kancerogenezėje tyrimus, – Vilniaus universiteto absolventas Rytis Prekeris, daktaro laipsnį įgijęs 1997 m. JAV. Kolorado universiteto Denveryje (JAV) Medicinos mokyklos profesorius nuo 2018 m. kaip kviestinis profesorius taip pat dirba Lietuvos sveikatos mokslų universitete, kartu su šiuo universitetu vykdo bendrus vėžio tyrimus, savo patirtį perduoda jauniems Lietuvos mokslininkams, sudarydamas jiems sąlygas stažuotis savo laboratorijoje JAV, bendradarbiauja su Vilniaus universitetu. Produktyvus mokslininkas taip pat aktyviai dalyvauja Kolorado lietuvių bendruomenės veikloje.

 

Vilniaus universitete studijavusi vokiečių kalbotyrą Sandra Petraškaitė-Pabst daktaro disertaciją apgynė Manheimo universitete, joje tyrė žiniasklaidoje vartojamų metaforų ypatumus politinių permainų kontekste. 2006–2016 m. Vokietijos universitetuose dirbo germanistinės lingvistikos dėstytoja, analizavo kalbinius bei kultūrinius fenomenus vokiečių ir lietuvių kalbų lyginamuoju pagrindu, vykdė bendrus projektus su Lietuvos mokslo ir studijų institucijomis. Savo moksline ir šviečiamąja veikla propaguoja lietuviškos tapatybės išlaikymo ir perdavimo užsienyje svarbą. 2011 m. Štutgarte įkūrė lituanistinę mokyklėlę. Su Vokietijos lietuvių bendruomene dalijasi asmenine ir moksline patirtimi paremtomis teorijomis apie daugiakalbystės naudą asmenybės raidai.

 

Apie mokslo premijas užsienio lietuviams

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija iškiliausiems užsienyje gyvenantiems lietuviams mokslo premijas skiria nuo 2007 m. Iki šiol premijas yra gavę 34 mokslininkai. Premijų tikslas – skatinti išeivijos mokslininkus puoselėti lietuvybę ir siekti, kad jie garsintų Lietuvą, palaikytų glaudžius ryšius su Lietuvos mokslo bendruomene, aktyviai dalyvautų užsienio lietuvių bendruomenių veikloje.

 

ŠMSM Komunikacijos skyriaus inf.