IT profesinis mokymas Vokietijoje: ko pa(si)mokyti gali lietuviai?

Milena Puchova
,
Vilniaus technologijų mokymo centro Plėtros skyriaus vedėja

Vilniaus technologijų mokymo centras pirmasis Lietuvoje pradėjo įgyvendinti profesinį aukštos kvalifikacijos IT specialistų mokymą: 2014 m. suformavo pirmąją Java programuotojų grupę, 2016 m. pradėjo vykdyti programinės įrangos testuotojo mokymo programą, o šių metų rugsėjį pradės veikti NET programuotojų grupė. Norint nuosekliai užtikrinti mokymo kokybę investuojama ir į IT profesijos mokytojų kompetencijų tobulinimą. Viena iš priemonių – stažuotės užsienio partnerių įmonėse ir mokymo centruose. Šių metų balandį Vokietijos sostinė Berlynas Vilniaus technologijų mokymo centro IT profesijos mokytojus – Vilmą Gudeikaitę, Tomą Tribušauską, Justiną Balsę ir Jaroslavą Grablevskį – pasitiko ne tik didmiesčio ritmu, bet ir galimybėmis pažinti dualinio mokymo ir pameistrystės, įgyvendinant IT krypties mokymo programas, specifiką mokymo centre OSZ IMT – Oberstufenzentrum Informations und Medizintechnik (Berlin College of Further Education for Information Technology and Medical Equipment Technology).

 

Interviu su Vilniaus technologijų mokymo centro IT profesijos mokytojais atskleidžia asmeninę ir profesinę specialistų patirtį. Mokymo centro projekto dalyviams sudaryta stažuotės programa leido ne tik daugiau sužinoti apie dualinio mokymo ir pameistrystės įgyvendinimą, bet ir tobulintis, lyginti žinių ir įgūdžių spektrą skirtingose kryptyse, tai yra grafinio ir UI / UX dizaino, interneto puslapių programavimo, duomenų bazių kūrimo ir valdymo bei Java programavimo.

 

Kokie motyvai paskatino pasinaudoti galimybe stažuotis?

Vilma: Pagrindinis motyvas – asmeninis profesinis tobulėjimas. Manau, kad mokytojas nuolat turi tobulėti, o galimybė išvykti į stažuotę – puiki proga tai padaryti. Asmeniškai pasinaudojau pasiūlymu dėstyti grafinio dizaino temas mokiniams, tad patobulinau profesinės anglų kalbos gebėjimus.

 

Tomas: Galimybė susipažinti su profesinio ugdymo procesu kitoje šalyje. Tai suteikia šansą palyginti turimas struktūras, galbūt pritaikyti jas savo darbovietėje.

 

Jaroslavas: Siekis gilintis į bendradarbiavimo ir informacinių technologijų dėstymo būdus. Noras keistis ir skatinti pokyčius organizacijoje. Tokia patirtis yra naudinga, nes tai yra galimybė pamatyti, kaip kita mokymo įstaiga organizuoja darbą.

 

Iš arti susipažinote su mokymo centro ugdymo procesu. Kokie profesiniai įspūdžiai yra stipriausi?

Tomas: Turbūt didžiausias kontrastas, palyginti su Lietuva, – dualinio mokymo sistemos taikymas, paremtas ne konkuravimu, bet bendradarbiavimu tarp mokymo įstaigų. Šių veiklų įspūdis stipriausias, nes Lietuvoje tokios praktikos tiesiog nėra.

 

Jaroslavas: Stebėdami pamokas pamatėme, kaip skiriasi mokytojų darbo sąlygos: kolegos dirba su mažomis mokinių grupėmis, praktiką dėsto du mokytojai grupėje, sudėtingiems arba naujiems dalykams yra skiriama didesnė pedagogų grupė. Šiuo procesu kruopščiai rūpinasi administracija. Kita vertus, pamatėme, kad mokydami IT ne tik nenusileidžiame, bet ir paruošiame kur kas platesnio profilio bei aukštesnės kvalifikacijos programuotojus, mat iš dėstomos medžiagos buvo matyti, kad kolegų programavimo pažengusiųjų kursas prilygsta mūsų Lietuvoje dėstomiems pagrindams.

 

Kokių profesinių žinių įgijote? Pasidalykite gerosiomis praktikomis, kurias planuotumėte arba siūlytumėte taikyti savo darbe?

Tomas: Atkreipiau dėmesį į serveriams arba tinklams valdyti skirtų technologijų – „Proxmox“, „Cisco APIC“ – naudojimą. Manau, gavus išteklių būtų galima centralizuoti mokinių virtualias mašinas arba bent jau padaryti bendrą pagrindinę vietą saugoti pradines versijas, o gal vieną mašiną serverių mokymams.

Kitas, mano galva, svarbus aspektas – dualinis mokymas, pameistrystės įgyvendinimas nulemia tai, kad mokiniai daugiau dirba patys ir yra motyvuoti tai daryti, nes atsiskaito darbdaviui. Vilniaus technologijų mokymo centre tai iš dalies atsispindi įgyvendinant „Akademija.IT“ projektą. Pavyzdžiui, jei mokinys mokosi prastai, nepasiekia reikiamos balų kartelės, negauna garantuotos praktikos IT įmonėse partnerėse.

 

Justina: Daugiausia dėmesio skyriau interneto puslapių programavimo metodikai. Tačiau man taip pat labai patiko kolegų bendradarbiavimo praktikos. Mokykla naudoja „Moodle“ platformą, kurioje visa paskelbta mokymo medžiaga yra prieinama kiekvienam mokytojui, taigi prireikus pavaduoti kolegą nesudėtinga gauti medžiagą, o dėstant naują dalyką nereikia iš naujo ruošti užduočių ir pan.

 

***

Pasak projekto vykdytojų, įgyvendinus stažuotę su partneriais Berlyne pamatyta daug sąlyčio taškų, užsimezgė tvirta draugystė tarp Vilniaus technologijų mokymo centro ir OSZ IMT – Oberstufenzentrum Informations und Medizintechnik. Organizacijos, įvertinusios viena kitos potencialą, ateityje planuoja vykdyti bendrus projektus.

 

Informacija parengta pagal Vilniaus technologijų mokymo centro projekto „Prof[net]work: įgūdžiai besimokančiai bendruomenei profesiniame mokyme“ (Nr. 2018-1-LT01-KA102-046826) dalyvių atsiliepimus. Projektą finansuoja Švietimo mainų ir paramos fondas remiant Europos Komisijai. Veikla vykdoma gavus Europos Sąjungos paramą pagal „Erasmus+“ programą.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Vienas komentaras

  • Vincentas

    Pasidairykite ir Lietuvoije.
    Mokymai seminaras ”Asmeninės mokinių pažangos stebėjimo, pokyčių fiksavimo aktyviųjų veiklų pamokose praktika, siekiant gerinti mokymosi rezultatus” vincas.tamasauskass@gmail.com
    Moto: KAIP ĮDARBINAME PAMOKOSE KIEKVIENĄ MOKINĮ?
    Formuojamojo vertinimo priemonė „VERTINK IR ĮSIVERTINK“ skirta mokytojų kv. tobulinimo mokymų „Diagnostinė informacija pamokoje ugdymosi pasiekimų gerinimui“ modulių apie mokinių pasiekimų vertinimą ir įsivertinimą bei nuolatinį grįžtamąjį ryšį visoje vertinimo sistemoje dalyviams. Tai padeda organizuoti mokinių darbą grupėse, vertinti mokinių individualią pažangą ir pasiekimus, mokymą priartinti prie realaus gyvenimo aktualijų, kad pamokų turinyje ir metoduose atspindėti realybę.
    Pagrindinis tikslas yra tobulinti vertinimą ugdymui (mokytojo veiklą), mokinių įsivertinimą ir aktyvų darbą grupėse, t.y. daugiau dėmesio skirti vertinimo kultūrai stiprinti mokyklose ir mokytojų vertinimo kompetencijai plėtoti.
    Priemonė sėkmingai taikoma gimnazijoje privalomiems ilgalaikiams asmeniniams ir grupiniams projektiniams darbams vertinti bei aktyviųjų veiklų pamokose organizavimui.
    Trys svarbiausios transformuojančios kompetencijas: naujos vertės kūrimo (angl. creating new value), įtampų ir dilemų derinimo (angl. reconciling tensions and dilemmas) bei atsakomybės prisiėmimo (angl. taking responsibility).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *