Istorija, kuri gyva…

Liepos 16–27 d. grupė Lietuvos švietimo darbuotojų, kuriai vadovavo Ingrida Vilkienė, dalyvavo stažuotėje-seminare Jeruzalėje (Izraelis), Tarptautinėje Jad Vašemo (Yad Vashem) mokykloje-istoriniame muziejuje. Per stažuotę būta įvairių veiklų: paskaitos, lankymasis muziejuose, darbas komandose, diskusijos, įvairūs metodiniai užsiėmimai, pažintinės ekskursijos, dalyvių veiklų, atliktų darbų pristatymai.

Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos atstovai Ilona Šedienė ir Liudas Šliažas atvežė žinutę Tolerancijos ugdymo centrams apie galimybę pasikviesti į mokyklą parodą „Simono Karczamo paminklas Dieveniškėms“. Tai bendradarbiaujant su litvakais ir dailininko sūnumi Natanu atsiradęs projektas, kurio rezultatais dalijamasi su buvusių Lietuvos štetlų bendruomenėmis per mokyklas. Kertiniai XX a. pradžios žydų bendruomenės gyvenimo, tradicijų, religinių apeigų epizodai, užfiksuoti litografijose ir nuotaikingoje tapybos darbų animacijoje, atveria žydų gyvenimo rato prasmes, gieda himną gyvybės stebuklui ir kviečia atsiverti bei išplėsti kolektyvinės atminties ribas.

Alytaus pradinės mokyklos „Sakalėlis“ mokytoja Lijana Gudaitienė savo pranešime pateikė mokykloje vykdomas veiklas, per kurias mokiniams akcentuojamos ir nuo mažų dienų diegiamos šios vertybės: pagarba, atsakomybė, saugumas, etnokultūra ir kūrybiškumas. Mokytoja pabrėžė, kad ne veltui iš pirmųjų vertybių žodžių raidžių susideda žodis „pasek“. Vaizdo medžiagoje parodyta „Pagarbos pamoka“, Tolerancijos diena, meninė kompozicija, istorinis-orientacinis-ekologinis žygis „Pažink žydų kultūrą Alytuje“, kūrybinis darbas – žemėlapis, edukacijos Kauno IX forte. L. Gudaitienė ir mokyklos direktorė Virginija Vitunskaitė pasidžiaugė, kad Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos mokiniai smalsūs: vartydami istorijos puslapius ne tik susipažįsta su krašto kultūra, puoselėja žmogiškąsias vertybes, bet taip pat mokosi ir tolerancijos.

Mokytoja Marina Nenachova iš Kauno dailės gimnazijos kalbėjo apie tai, kaip Holokausto temą integruoja į rusų kalbos pamokas 11–12 klasėse: per pamokas naudoja pačios sukurtus darbo lapus su užduotimis prieš ir po filmo rusų kalba peržiūros. Papilės gimnazijos mokytoja Kristina Dirofėjienė pasakojo, kaip ji su tėčio pagalba tvarko žydų kapines: pavyzdys moko, o konkretus darbas – auklėja. Aš, Kauno r. Piliuonos g-jos mokytoja Virginija Mikšaitė, pristačiau lietuvių kalbos ir dailės darbus Holokausto tema „Kalti be kaltės“, atliktus juodu ir mėlynu tušinukais bei pieštuku. Jolanta Pleskutė iš Kėdainių „Ryto“ progimnazijos pasakojo apie ugdymo įstaigos veiklą, susijusią su žydų kultūra Kėdainių mieste. Nijolė Grikšetytė, Edita Rabizaitė ir Idalija Braškytė iš Kauno Kazio Griniaus progimnazijos pateikė pranešimą intriguojančiu pavadinimu „4P ir 2D“. Buvo įdomu klausyti ir prisiminti, kad Kazys Grinius su dviem buvusiais ministrais pasirašė memorandumą prieš Lietuvos okupaciją, gyventojų represijas ir žydų naikinimą.

Etikos mokytoja Ilma Agajan iš Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos pranešime pabrėžė, kad jos veiklose, vykstančiose netradicinėse erdvėse, naudojami žmogiškųjų vertybių ugdymo metodai. Kolegoms mokytoja siūlė savo mokyklose organizuoti tarptautinę kilnojamąją parodą „Leiskite man būti savimi… Anos Frank gyvenimo istorija“, paruoštą Anos Frank namų iš Amsterdamo (parodos kuratorė Justina Jančauskaitė). Labai svarbu paminėti, kad tai paroda, kurioje gidais tampa patys mokiniai.

Taigi vyko prasmingas bendravimas, bendradarbiavimas, per kurį prisiminėme, sužinojome, dalijomės gerąja patirtimi. Tikslingos ir reikalingos paskaitos vyko su Jad Vašemo švietimo programų koordinatore Noa Sigal per metodinį užsiėmimą „Žydų gatvė“. Užsiėmimo metu buvo pabrėžiama, kad pamokose svarbu kurti empatiškumą, taip pat itin svarbu naudoti patyriminį mokymą.

Per stažuotę-seminarą Tarptautinėje Jad Vašemo studijų apie Holokaustą mokykloje-istoriniame muziejuje susipažinome su muziejaus kompleksu: Bendruomenių slėniu, Varšuvos geto aikšte, vagonu, kuriuo žmonės buvo vežami į mirties stovyklas, muziejais, pasakojančiais apie gyvenusias žydų bendruomenes iki Antrojo pasaulinio karo Europoje ir skirtais žuvusiems atminti. Vaikščiojome Pasaulio teisuolių alėjoje, lankėmės Raudų sienos požemiuose, mokėmės šokti izraelietiškus šokius, dainuoti hebrajų kalba – iš įvairių pusių susipažinome su žydų kultūra.

Paskutinę stažuotės dieną susitikome su Lietuvos ambasadoriumi Izraelyje Edminu Bagdonu. Per susitikimą ambasadorius pasakojo apie Lietuvos ambasados bendravimą su litvakais, ambasados įgyvendinamus projektus istorinės atminties išsaugojimo tematika.

Apibendrindama noriu pabrėžti, kad kiekviena tauta turi savo istoriją, savo skausmą. Mes privalome žinoti, kas vyko mūsų šalyje, taip pat turime žinoti, kas nutiko ir kitoms tautoms. Tik tada suprasime, kad katastrofa gali pasikartoti. Todėl privalome domėtis, skaityti, mokytis, nes jeigu pastatysime sienas, nesusikalbėsime. Ir svarbiausia – nebėgti nuo faktų, nuo tiesos – tai yra aukščiausia žmogaus moralė. Per stažuotę išgirdome atsakymus į klausimus: ar gali išlikti žmogumi matydamas mirtį? Kuo Holokaustas skiriasi nuo kitų genocido atvejų? Kaip pasikeitė supratimas apie gėrį ir blogį po Holokausto? Kur buvo Dievas Holokausto metu?

+30

0