Išsaugokime tai, ką mums protėviai paliko

„Norėčiau turėti tautinį kostiumą, nes namuose turiu tik švarkelį; nenoriu šito ilgo sijono; mano senelis ir močiutė turi tokius kostiumus“, – taip po rudens vakaronės „Aš, tėvelis ir mama – mes lietuviška šeima“, kuri vainikavo besibaigiančius Tautinio kostiumo metus, kalbėjo Klaipėdos lopšelio-darželio „Aitvarėlis“ ugdytiniai. Pedagogų teigimu, daugelis vaikų būtent darželyje pirmą kartą susipažįsta su tautiniu kostiumu.

 

Nors vyrauja nuomonė, kad vaikus, kurie greičiau išmoksta savo vardą užrašyti išmaniuoju telefonu nei ranka, sunku sudominti lietuviškomis tradicijomis, darželio pedagogai pastebi, kad viskas įmanoma, tik reikia atsižvelgti į dabartinės kartos poreikius. „Aitvarėlio“ meninio ugdymo mokytoja Virginija Vasiliauskienė teigia, kad būtina ieškoti melodingų, greito tempo kūrinių, kuriuose pasitaiko ir juokingų žodžių. Pasak pedagogės, kai kurie tėvai po vakaronės pasakojo, kad namuose išgirdo vaikus dainuojant keistus žodžius, o po šventės suprato, jog jie mokėsi lietuvių liaudies dainų. Be to, vaikų dėmesį patraukė Juozo Karoso muzikos mokyklos folkloro ansamblio „Šaltinėlis“ (vad. Virginija Babaliauskienė) ir liaudies instrumentų orkestro „Šaltinis“ (vad. Gintaras Jonaitis) atliekami kūriniai. „Kačiukų“, „Žvirbliukų“, „Boružėlių“ ir „Saulučių“ grupių ugdytiniai įdėmiai apžiūrinėjo ne tik kankles, skudučius ar kitus liaudies instrumentus, bet ir tautinius kostiumus, kuriais buvo pasipuošę muzikantai ir dainininkai.

 

Dauguma darželio ugdytinių sako, kad mielai apsirengtų tautinį kostiumą ne tik per vakaronę, bet ir per gimtadienį ar kitą šventę. Tačiau šį drabužį namuose turi retas vaikas, todėl problemą tenka spręsti kūrybiškai. Artėjant vakaronei, vaikai su tėvais ieškojo tautinio kostiumo atributų, pavyzdžiui, gintarinių karolių, tautinių juostelių ar delmonų. Pedagogai su ugdytiniais piešė tautinio kostiumo raštus, aiškinosi, kuo skiriasi Mažosios Lietuvos, žemaitiškas, dzūkiškas, aukštaitiškas ir suvalkietiškas kostiumai. Pasak per vakaronę aukštaitišką tautinį kostiumą su nuometu vilkėjusios priešmokyklinio ugdymo pedagogės Romualdos Kulevičienės, vaikams tautiniai drabužiai nėra įprasti, kai kurie netgi klausinėjo, kas nutiko auklėtojai, kodėl ši apsirišo galvą? Kitos pedagogės pademonstravo Mažosios Lietuvos, dzūkišką, suvalkietišką ir žemaitišką kostiumus. Beje, nepaisant to, kad „Aitvarėlio“ vaikučiai – klaipėdiečiai, daugeliui labiausiai patiko spalvingas, įvairiais dryžiais, langeliais margintas dzūkiškas tautinis drabužis.

 

Regina KUPETIENĖ

Klaipėdos l.-d. „Aitvarėlis“ priešmokyklinio ugdymo pedagogė