Išsaugokim praeitį, bet stenkimės, kad ateity pasaulis būtų geresnis

Vaida Kriščiūnienė
,
Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokytoja, Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė

Kaip ir kasmet, minint sausio 27-ąją – Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną – bendradarbiaujant su Tarptautine istorinio teisingumo komisija (Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti) Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinėje mokykloje vyko įvairios veiklos. Sausio 22 d. mokyklą aplankė socialinės programos „Gedenkdienst“ savanoris Matthias Gröller iš Austrijos.

 

8 klasių mokiniams pamoka „Kalbamės apie Holokaustą mokykloje“, skirta Tarptautinei Holokausto aukų dienai paminėti, vyko anglų kalba. Svečias ne tik papasakojo apie Holokaustą, bet ir privertė mokinius susimąstyti apie šio istorijos laikotarpio priežastis bei pasekmes. Netradiciniai mokymo metodai mokiniams itin patiko. Jie drąsiai diskutavo su savanoriu Matthias, uždavė daug klausimų ir apie mūsų rajone gyvenusius žydus, masinių žudynių vietas.

 

Antrąją pamoką vyko diskusija „Populiariausių stereotipų priežastys. Propoganda“, kurios metu mokiniai su savanoriu Matthias aptarė populiariausių stereotipų priežastis, analizavo, kaip veikia propaganda, į kokias socialines grupes dažniausiai ji taikosi ir ko ja yra siekiama.

 

Pamokos prabėgo greitai, mokiniai džiaugėsi galimybe ne tik sužinoti daugiau apie pasaulio istoriją, bet ir lavino anglų kalbos įgūdžius.

 

Pamoka „Sulaužyti likimai“

 

Sausio 27 d. dienos rytą Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos mokiniai ir aš, jų gimtosios kalbos mokytoja, Tolerancijos ugdymo centro koordinatorė Vaida Kriščiūnienė, pakvietėme į netradicinę pamoką „Sulaužyti likimai“, skirtą pagerbti žuvusiųjų Holokausto metu atminimą. Joje dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras Algirdas Neiberka, Tarybos narys, istorikas Antanas Žilinskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas Artūras Blauzdžiūnas, mokyklos direktorė Daina Juškauskienė, administracija, mokytojai bei mokyklos septintokai.

 

„1945 m. sausio 27 d. buvo išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklos belaisviai – 7 tūkst. leisgyvių kalinių, iš jų 130 vaikų. Aušvicas – didžiausia mirties ir naikinimo stovykla, kurioje nacistinė Vokietija nužudė daugiau nei milijoną žydų tautybės vyrų, moterų, vaikų. Šiandien yra minimos 75-osios Aušvico mirties stovyklos išvadavimo metinės“, – minėjimo renginį pradėjau aš, jo sumanytoja ir režisierė, mokytoja V. Kriščiūnienė, ir pakviečiau susirinkusiuosius pagerbti Holokausto aukų atminimą tylos minute.

 

Žodį taręs Vilkaviškio rajono vadovas A. Neiberka kalbėjo, kad labai svarbu neleisti užsimiršti šiems baisiems įvykiams, tragiškoms istorijos pamokoms. Jo teigimu, tik perduodami žinias mokiniams, parodydami jiems šių įvykių baisumą, prisidėsime, kad ateityje tokie žiaurūs įvykiai nepasikartotų. Meras prisiminė, kad jam taip pat teko lankytis panašioje koncentracijos stovykloje Hamburge, kur dabar įsikūręs muziejus. Ten jis sužinojo, kad šioje mirties ir naikinimo vietoje taip pat buvo kalinami belaisviai iš Lietuvos.

 

Pristatydama kartu su savo mokiniais ir mokyklos mokytojais paruoštą meninę kompoziciją, mokytoja Vaida pabrėžė, kad visa tai darė suvokdami istorinės atminties svarbą. Sutelkus mokyklos bendruomenę, mokytojus, mokinius bei tėvus, siekta, kad visuomenėje atsirastų suvokimas, jog Holokaustas yra ne tik žydų, kurie kartu kūrė Lietuvos valstybę, puoselėjo kultūrą, dalyvavo valstybės gyvenime, tragedija, bet ir visos mūsų tautos tragedija.

 

Pamokos metu buvo atskleisti Holokausto baisumų metu išlikusių gyvųjų prisiminimai apie to meto įvykius Lietuvoje, skaudžias netektis, žiaurius išgyvenimus. Taip pat ištarti padėkos žodžiai juos išgelbėjusiems žmonėms.

„Šie žmonės liko gyvi, ištiesus jiems pagalbos ranką, pasidalijus su jais duonos kąsniu, todėl, kai girdžiu žodžius Pasaulio tautų teisuoliai, bandau galvoti apie žmones, slėpusius ir davusius prieglobstį. Galvoju, girdžiu ir klausiu: ką aš daryčiau jų vietoje? Ar slėpčiau kitą žmogų? Ar būčiau pasirengusi? Ar būtų pasirengę mano artimieji gyventi nuolatinėje baimėje, trunkančioje metų metus?“ – didžiausią pagarbą Pasaulio tautų teisuoliams, gelbėjusiems pasmerktus mirčiai, išreiškė kompozicijos dalyviai.

„Mes prisimename“

 

Vilkaviškio rajono savivaldybės vyr. specialistė Ieva Šlivinskienė priminė, jog visą sausio mėnesį Pasaulio žydų kongresas kvietė visus jungtis prie pasaulinės akcijos „We remember“ („Mes prisimename“), skirtos pagerbti Holokausto aukų atminimą ir skleisti žinią, kad tai negali pasikartoti nė vienai tautai, rasei ar socialinei žmonių grupei.

 

Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos įvairių klasių mokiniai, Savivaldybės Meras A. Neiberka, Tarybos narys A. Žilinskas, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausiasis specialistas A. Blauzdžiūnas prisijungdami prie šios akcijos ir pagerbdami Holokausto aukų atminimą uždegė žvakutes ir pagal žydų tradicijas padėjo po akmenėlį Vilkaviškio žydų Holokausto vietoje.

 

Dailės mokytoja Dalia Lapaitienė organizavo piešinių parodą „Mirties keliu“, minint Tarptautinę holokausto aukų atminimo dieną. 6–8 klasių mokiniai šią sunkiai suaugusiam žmogui suvokiamą istoriją piešė. Piešė spalvotai ir nespalvotai, ieškojo informacijos, aiškinosi jiems nesuprantamus žodžius ir nupiešė istoriją apie kančias, baimę, mirtį, badą, viltį.

 

Jaunoji karta turi žinoti apie šį tragiškąjį istorijos laikotarpį, kad ateity tokie baisumai nepasikartotų.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.