Išrinktos geriausiai edukacines erdves kuriančios mokyklos

Viktorija Kalaimaitė

Baigėsi Mokyklų edukacinių erdvių 2020 metų konkursas. Skelbiame nugalėtojus ir dalijamės vertinimo komisijos narių įžvalgomis apie šių metų rezultatus ir aplankytų mokyklų edukacines erdves.

 

Konkurso tikslas – aktyvinti tikslingą, darnų, estetišką mokyklų edukacinių erdvių kūrimą ir jų naudojimą mokinių ugdymo procesui organizuoti kūrybingai, į praktinę veiklą įtraukiant visą mokyklos bendruomenę; skatinti mokyklų bendruomenių kūrybiškumą ir savarankiškumą, kuriant mokyklos vidaus ir lauko edukacines erdves; formuojant mokyklos aplinkos savitumą, kuriant aplinkoje gamtos ir žmogaus sąlyčio zonas, ugdyti vaikų ir jaunimo aplinkosaugos ir bendrąsias vertybes; stiprinti bendravimo ir bendradarbiavimo ryšius tarp ikimokyklinio, bendrojo ugdymo, profesinio mokymo įstaigų, neformaliojo vaikų švietimo mokyklų, skleisti gerąją patirtį.

 

Nacionaliniam etapui atrinkta 80 mokyklų. Vertinimo komisija aplankė visas ir išrinko geriausiai edukacines erdves kuriančias ir naudojančias mokyklas.

Rezultatai

Nuotraukos

Po mokyklų edukacines erdves pasižvalgius

 

Mes, visuomenės sveikatos specialistai, vertinome, kaip edukacinių erdvių įrengimas padeda išsaugoti ir stiprinti sveikatą. Todėl didžiausią dėmesį skyrėme vaikų skatinimui būti lauke, grūdinimuisi, fizinį aktyvumą skatinančioms priemonėms ne tik lauke, bet ir vidaus erdvėse.

 

Galime tik pasidžiaugti, kad mokyklų bendruomenės puikiai tai suvokia, o mes matome, kad lauko edukacinėse erdvėse kasmet daugėja basakojų takų, sporto aikštelių su įvairiais treniruokliais, sudaromos galimybės mokiniams ir mokytojams lauke žaisti stalo tenisą ir biliardą, įvairius kitus aktyvius žaidimus. Ypač svarbu ir tai, kad žaidimams skirtos priemonės net ir vasaros metu laisvai prieinamos ir bendruomenės narių pamėgtos.

 

Džiugina, kad bendrojo lavinimo mokyklos nebeapsiriboja vienintele lauko (žaliąja) klase, jų mokyklų lauko erdvėse vis daugėja. Tik norime priminti, kad lauko klasės turėtų būti apsaugotos nuo tiesioginių saulės spindulių. O kad tokia klasė būtų dar ir maksimaliai pritaikoma įvairioms pamokoms, reikėtų ne tik suolų, bet ir stalų, ant kurių būtų galima rašyti. Vienos ugdymo įstaigos vadovė paskaičiavo, kad praėjusiais mokslo metais lauko klase mokiniai bei mokytojai naudojosi net 5 mėnesius.

 

Išradingumu kaskart nustebina ikimokyklinių ugdymo įstaigų bendruomenės: vaikams įrengti „purvo“ baseinai, vandens baseinėliai, karštą vasaros dieną mažieji ten žaidžia su vandeniu ir purvu, stato svajonių pilis bei kitus statinius. Sukurta daug įvairių edukacijos erdvių, skirtų vaikus įtraukti į begales tyrinėjimų, naujų atradimų ir pažinimų pasaulį, suteikti žinių bei teigiamų emocijų, svarbu, kad daugelį dalykų vaikai gali išbandyti ir įvertinti savo gebėjimus įvairiose aplinkose.

Stebina sukurta „gyva“ pelkė, žaliuojančių žilvičių koridorius bei natūrali šieno palapinė. Ką ir kalbėti apie įvairių augalų gausą, įrengtas natūralias pievas, daržovių šiltnamius bei piktžolių kampelius. Visa tai kalba apie didelį ir nuoširdų bendruomenės darbą kuriant nepakartojamas bei funkcionalias erdves.

 

Pastebėjome, kad išradingai įrengtiems prieskonių ir vaistinių augalų darželiams kartais parenkama netinkama vieta – visai šalia automobilių stovėjimo aikštelės. Tokioje vietoje auginami augalai netinkami naudoti maistui. Vartojimui skirtus augalus patogiausia būtų auginti netoli virtuvės patalpų, kad bet kada būtų galima jų nusiskinti.

 

Labai nustebino mokyklos teritorijoje augantis barštis ir kai kurie kiti, į nuodingų augalų, draudžiamų sodinti ir auginti mokyklos sklype, sąrašą įtraukti augalai (HN:21, HN:75). Siūlome ugdymo įstaigų administracijoms dar kartą įvertinti įstaigos sklype ir patalpose auginamų augalų saugumą.

 

Pasigedome balanso tarp koridoriuose sėdėti skirtų sėdmaišių ar minkštasuolių ir aktyvaus judėjimo įrengimų – teniso stalų ar vidaus treniruoklių. Ypač naudinga būtų tokių įrenginių turėti neformaliojo ugdymo bei menų mokyklose, kur vaikai nemažai laiko skiria specifinėms sėdimoms veikloms.

Ugdymo įstaigų teritorijoje vis dar tenka pamatyti automobilių padangų. Padangos – pavojingos atliekos, jos turi būti perdirbamos, joms ugdymo įstaigų teritorijoje – ne vieta.

 

Mūsų nuomone, pagrindinis tikslas – kad edukacijos erdvės būtų įrengtos ne dėl pliusiuko, bet būtų maksimaliai naudojamos. Sveikesni būsime tada, kai sveikesnis pasirinkimas taps lengviau prieinamu.

Sėkmės kuriant sveikatą stiprinančias ir mokančias ją saugoti edukacines erdves.

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Vaikų sveikatos skyriaus specialistės
Diana Aleksejevaitė, Nijolė Paulauskienė, Daiva Žeromskienė

 

 

Geros mokyklos koncepcijoje akcentuojama, kad „ugdymo(si) aplinka: dinamiška, atvira ir funkcionali“. Lankantis bendrojo ugdymo įstaigose, pasigendama ugdymo erdvių įvairovės, ypač lauke. Tokių erdvių kūrimas nereikalauja didelių laiko ar finansinių sąnaudų. Remiantis dažna mokyklų patirtimi, matyti, kad visa tai galima padaryti naudojantis esamais resursais, įtraukiant mokinius ar kitus bendruomenės narius. Manau, kad net nuotolinio darbo metu tai buvo galima atlikti.

 

Stebimi ikimokyklinių įstaigų gebėjimai kurti, nors atskirų resursų edukacinėms erdvėms įrengti neskirta. Nuolat akcentuoju, kad bepigu kurti turint pakankamai išteklių, bet tai neskatina kūrybingumo. Darželių kiemuose, kurių iliustracijas teikė komisijos nariai, mačiau, kad erdvės kiek perkrautos, vaikams nelieka vietos judriai veiklai. Taip pat yra nenatūralumo bei kičo akcentų. Lauko aplinkas labai niveliuoja vienodai spalvingi sertifikuoti įrenginiai. Jie būtini, bet reikia įvairovės atsvaros, ypač tyrinėjant. Nemažai daliai visų tipų įstaigų lauko erdvėse trūksta dėmesio seniems medžiams, rieduliams, t. y. neišryškinama jų istorija bei kilmė, atsiradimas teritorijoje. Žinoma, ne visada įmanoma tai padaryti. Matau, kad kai kurių įstaigų vadovams trūksta kvalifikacijos tobulinimo(si) kuriant erdves.

Pastebiu, kad A kategorijos mokyklos išsisemia, tad linkiu siekti kokybės, o ne kiekybės, bet, Lietuvos mastu, atliekamas labai didelis darbas.

 

Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė
Irena Barbšienė

 

 

2020 metų Nacionalinio edukacinių erdvių konkurso rezultatai patvirtina, kad edukacinių erdvių kūrimas mokyklų aplinkoje sparčiai plėtojamas, kuriama šių erdvių infrastruktūra, edukacijai kūrybingai ir tikslingai naudojami įvairūs mokyklos aplinkos komponentai. Į šią veiklą vis dažniau įsitraukia mokyklos bendruomenė, dalyvauja tos vietos bendruomenės nariai. Ugdymo procesas mokyklos aplinkoje sudaro sąlygas patyriminio ugdymo(si) plėtotei tobulinant kompetencijas, siejamai su kūrybingumu, technologiniais praktiniais žinių pritaikymo gebėjimais, bendravimu, verslumu, organizuotumu ir t. t. Edukacinių erdvių kūrimas ir naudojimas ugdymo procese jau pradedamas planuoti, vadovaujamasi visuminiu požiūriu, vykdoma gerosios patirties sklaida.

 

Apibendrindama pažintį su mokyklų edukacinėmis erdvėmis ir veikla jose, norėčiau išskirti kelis aspektus:

  • Plačiausiai ugdymosi procese naudojamų edukacinių erdvių – žalioji ugdymosi aplinka; daugumoje mokyklų įrengtos pakeltos lysvės, šiltnamiai, žaliuoja sodai, informacija apie augalus pateikiama etiketėse, parengtose metodinėse priemonėse, tačiau retai augalų įvairovė siejama su ugdymo programomis; vabzdžių viešbučiai tapo įprastu elementu mokyklų aplinkoje, bet pasigendama įdomios, žaidimu grindžiamos informacijos apie vabzdžius ir jų gyvenimą; edukacinėse erdvėse dėmesio vis dar laukia grybų pasaulis; mažai dėmesio skiriama pažinti uolienų, mineralų pasaulį, tačiau ir šios erdvės jau naudojamos mokyklų aplinkoje; svarbi pažintinė pievų, pelkių ekosistemų reikšmė, jose tiriama biologinė įvairovė ir sistemos funkcionavimo ypatumai; pelkėse augantys kiminai, iš jų susidarančios durpės – puikūs tyrimo objektai, tad turėtų būti plačiau naudojami, o medgrinda gali tapti smagia pramoga; orų prognozavimas, vėjų rožės sudarymas, kritulių tyrimai, saulės laikrodžių įrengimas ir stebėjimas bei kita veikla gamtoje, sudaro sąlygas besimokantiems tyrinėti, eksperimentuoti, atrasti ir išrasti, bendrauti, analizuoti ir lyginti, kurti; tyrimų erdvėse daugiau priemonių atlikti eksperimentus (įvairūs didinimo, matavimo prietaisai ir kt.), hidrolatų iš aromatinių augalų gamybą jau galima sieti su verslumo ugdymu; edukacinėse erdvėse reikšmingą vietą užima kankorėžių, augalų vaisių, gyvūnų veiklos pėdsakų, ekskrementų, paukščių lizdų ir kitos ekspozicijos; prasmingas gamtos objektų ir literatūros, matematikos, fizikos, chemijos, kalbų mokymosi ir kitų dalykų integravimas; edukacinės erdvės kuriamos įvairiame kraštovaizdyje, kurio tyrimai gali būti atliekami įvairiais aspektais (istoriniu, estetiniu, ekologiniu, socialiniu, architektūriniu, teritorijų planavimo, rekreacijos ir kt.); pedagogai rengia aplinkos tyrimo metodikas, dalijasi patirtimi seminaruose ir konferencijose; perspektyvų tobulėti daug – tvenkiniai mokyklos aplinkoje, rieduliai, parkai, kiti gamtos objektai dar ne visada planingai ir tikslingai naudojami edukacijai, o juk tai didžiulė gamtos dovana, tikras edukacijos objektų lobynas.
  • Vis įvairesnės, spalvingesnės ir patrauklesnės mokyklų poilsio erdvės, ten sudarytos sąlygos aktyviam poilsiui.
  • Puikios sąlygos mokinių meniniam ugdymuisi edukacinėse erdvėse, atsižvelgiant į jų estetinio suvokimo, meninio mąstymo, kūrybinės vaizduotės ypatumus.
  • Apie edukacinių erdvių komponentus ir naudojimo galimybes informacijos galima rasti mokyklų interneto puslapiuose, tačiau ji ne visuomet susisteminta, atspindinti tikslingą ir planingą šių erdvių naudojimą.
  • Tenka pripažinti, kad spalvingiausios ir įvairiausios edukacinės erdvės sukurtos vaikų lopšelių-darželių aplinkoje, o labiausiai jų pasigendama gimnazijose.
  • Užsimezga prasminga ir turininga partnerystė tarp edukacinių erdvių kūrėjų – vyksta susitikimai, seminarai, konferencijos, jų metu dalijamasi gerąja patirtimi, tobulinama kvalifikacija. Pagarba pedagogams, kurie profesionaliai vadovauja edukacinių erdvių kūrimui ir naudojimui, yra kūrybingi ir atviri inovacijoms.

Vilniaus miesto savivaldybės ekologė, Vilniaus kolegijos docentė
dr. Ona Motiejūnaitė

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *