Įsimintina balandžio antroji

Danutė Kriščiūnienė
,
Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagr. m-klos direktorė

Balandžio 2-oji – išskirtinė ir įsimintina diena Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM). Tądien mokykloje paminėta Pasaulinė autizmo diena, kurią beveik prieš vienuolika su puse metų (2007 m. gruodžio 18-ąją) paskelbė Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja. Šios dienos tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į autizmą, kaip į sparčiai plintantį sveikatos sutrikimą, paskatinti ankstyvą diagnostiką ir pagalbą.

 

Mokyklos bendruomenė iškilmingai rinkosi lauke, Vitaminų sode, kur buvo pasodintas šiai dienai paminėti skirtas Supratingumo medis. Gražuolį riešutą padovanojo ir sodinti padėjo mokyklos savanoris ir bičiulis, 2018 m. Metų panevėžiečiu išrinktas Gintautas Šimkus. Visi – nuo ikimokyklinukų iki dešimtokų – norėjo padėti sodinti medelį. Supratingumo medelis buvo papuoštas Lietuvos autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ pagamintais melsvais lietaus lašeliais. Tądien Vitaminų sodą puošė ir pačių mažiausiųjų, vadovaujamų ikimokyklinio-priešmokyklinio ugdymo grupės mokytojos Astos Sviderskienės, melsvi piešinukai tema „Į pasaulį žiūriu kiek kitaip“.

 

Autizmo dienos proga mokyklos erdves papuošė Panevėžio miesto moksleivių namų dailės būrelio mokinių, vadovaujamų mokytojos Birutės Sirtautienės, piešinių paroda, nutapyta akrilu ant drobės tema „Gamta stebina mane“, socialinės pedagogės Editos Kazlauskienės, psichologo asistentės Jurgos Kulišauskaitės ir dailės mokytojos metodininkės Aušros Lazdauskienės su PKNPM ir kitų bendrojo ugdymo mokyklų mokiniais sukurti kūrybiniai darbai „Būkime draugiški“ ir „Draugystės sodas“.

 

Aš, mokyklos direktorė Danutė Kriščiūnienė, kalbėjau, kad autizmo bruožų turintys žmonės kitaip suvokia aplinką. Jie dažnai sutelkia dėmesį į detales, todėl tampa sunku pamatyti bendrą situacijos kontekstą. Vaikai yra tarytum drugeliai – be galo įvairių spalvų, visi gražūs ir visi reikalingi. Džiaugiuosi, kad šios dienos renginys nesibaigs medelio sodinimu ir puošimu. Išsipildė didžiausia mokinių svajonė – mokykloje įrengtas multisensorinis kambarys. Šios naujos edukacinės erdvės paskirtis – ne tik pasyviai ilsėtis, bet ir ugdytis bei tobulėti. Prie šio kambario darbu ir iniciatyvomis daug prisidėjo antrokų Astijaus ir Tomuko tėveliai Aras Pralgauskas ir Saulius Kuosa, informacinių technologijų mokytojas Ramūnas Kabelis, o supratingumu ir finansavimu – Panevėžio miesto savivaldybė.

 

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė, mokyklos kuratorė Aušra Gabrėnienė pasidžiaugė, kad renginyje dalyvauja net trys svečiai savanoriai, atvykę iš Nyderlandų.

Pradinių klasių mokytojos metodininkės Gitos Gižienės vadovaujami pirmokai ir antrokai suskubo perkirpti melsvą juostelę, simbolizuojančią multisensorinio kambario atidarymą. Mokinio Astijaus Pralgausko tėvelis Aras visus susirinkusiuosius pavaišino skanumynais, į margučius panašiomis saldžiomis „bulvytėmis“ ir pakvietė dešimt mokinių Panevėžio kino centre „Garsas“ pažiūrėti dokumentinį filmą „Kamčiatkos meškos. Gyvenimo pradžia“.

 

Netrukus grupelėmis vaikai su mokytojomis sugūžėjo apžiūrėti multisensorinio kambario. Vaikai, tarsi žinodami iš prigimties ką daryti, „nėrė“ į spalvingą vibracinį baseiną, neatitraukė akių nuo projektoriumi sukurto judančio „žvaigždėto dangaus“, didelio burbulų vamzdžio su „jūros gyventojais“. Projektoriaus sukurti spalvingi ir įspūdingi besikeičiantys gamtos vaizdai leido žaisti su šviečiančiais plastikiniais pluoštais. Stebino tai, kad vaikai, būdami kurti ir negirdėdami savo balso, greitai pasidarė sau interaktyvią pramogą: noriai dainavo karaokė į mikrofoną spalvų ir garso skyde su keturiais režimais, „tikrindami“ savo garso stiprumą.

 

Nors visus užbūrė, užliūliavo relaksacinė muzika, tačiau ji neleido užmiršti, kad šiuo metu pasaulyje yra per 67 mln. autistų, kuriems ypač reikalingas supratimas: tėvų (globėjų, rūpintojų), artimųjų, mokytojų, valdžios atstovų… Ir tai, kad autizmo simptomai yra skirtingi, o jų sunkumo laipsnis keičiasi vaikui augant. Tik teikiant tinkamą pagalbą, sutrikę gebėjimai gali būti pagerinami, o autistiško elgesio apraiškos sušvelninamos. O juk mūsų, jaunosios kartos ugdytojų, tokia pareiga ir yra – įsiklausyti, suprasti ir padėti…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.