Iš ko susideda mokytojo specialybės prestižas?

Mokytojo specialybės svarbos suvokimas mažėja ne tik Lietuvoje. Ši problema kamuoja daugelį visuomenių Europoje ir pasaulyje. Todėl ir priemonių šioms problemoms spręsti reikėtų ieškoti dalijantis patirtimi, žiniomis ir gerąja praktika. Tokią išvadą priėjo Lietuvos mokytojų forumo, vykusio vasario 28 d. Vilniaus universitete, dalyviai. Renginys buvo skirtas mokytojo specialybės svarbai, inovacijoms mokykloje ir kitiems švietimo sistemos sėkmei būtiniems elementams aptarti.

Kintantis mokytojo vaidmuo

 

Mūsų senelių laikais dažnai mokytojai buvo labiausiai išsilavinę savo apylinkių gyventojai. Drauge su kunigais ir daktarais jie sulaukdavo ypatingos pagarbos, nes „išeiti į mokslus“ kainuodavo itin brangiai. „Šiandien aukštasis mokslas yra kur kas lengviau pasiekiamas. Žinios ir išsilavinimas vertinami ne kaip prabanga, o kaip duotybė. Visuomenės išsilavinimo lygis prilygsta mokytojų įgyjamam išsilavinimui. Kai kuriai atvejais ir lenkia. Besąlygiško pasitikėjimo mokytojais nebėra“, – renginyje dėstė Danijos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas Clausas Hjortdalis.

 

C. Hjortdaliui antrino ir Europos komisaro Tiboro Navracsicso kabineto narys Rodrigo Ballesteris. Jo visuomenė vis rečiau priskiria pedagogus prie prestižinių specialybių, nes mokytojų sprendimai ir žinios yra vis labiau kvestionuojami. „Tačiau visuomenė be mokytojų ateities neturi. Todėl bendromis jėgomis turime ieškoti naujų tvirtų vaidmenų mokytojui šiandieninėje švietimo sistemoje“, – teigė Europos Komisijos atstovas. Jis pasakojo, kad Europos Komisija kas antrus metus rengia diskusijų forumą, kur aptarti galimus sprendimus švietimo problemoms visoje Europoje susirenka platus ratas tarptautinių ekspertų, taip pat visų Europos Sąjungos valstybių švietimo ministrai. Ateinantį rudenį vyksiančiame forume esminėmis temomis taps mokytojo profesijos prestižas ir pagarba šiai profesijai.

 

Vilniaus universiteto Ugdymo mokslų instituto Švietimo politikos centro vadovas prof. Rimantas Želvys teigė, kad mokytojo vaidmuo turi transformuotis iš žinių šaltinio į pagalbininką. Mokytojas turi padėti mokiniui išmokti atsijoti pelus nuo grūdų begalinėje informacijos gausoje, su kuria šiandien kiekvienas susiduriame.

 

Prestižo ingredientai

 

Į renginį atvykusių mokytojų organizatoriai pasiteiravo, iš ko, jų nuomone, susideda mokytojo profesijos prestižas. Atsakymų buvo įvairių, bet dažniausiai apklausti mokytojai kartojo, kad mokytojo specialybės prestižui svarbiausi šie ingredientai: nuolatinis tobulėjimas, pagarba ir orus atlygis už darbą.

 

Diskusijos apie mokytojo specialybės prestižą dalyviai sutarė, kad yra keletas esminių elementų. Pirmiausia, tai – autonomija, kada mokytojas yra laisvas rinktis savo veiklos modelį ir principus, o visuomenė turėtų tais sprendimais tikėti ir pasitikėti. Danijos mokyklų vadovų asociacijos pirmininkas C. Hjortdalis sakė: „Mokytojai savo darbe privalo turėti autonomiją – tiek asmeninę, tiek profesinę. Turi jausti visuomenės ir politikų palaikymą, nes mokytojai žino, ką daro. Nesistenkime pernelyg griežtai reguliuoti, palikime mokytojams laisvės.“

Taip pat svarbus dėmuo – kokybė. Paprastai visuomenėje gerbiami ir pripažįstami tie specialistai, kurie atlieka kokybišką darbą. Čia turi būti dedamas didžiulis akcentas – tiek ugdant mokytojus, tiek nuolat keliant kvalifikaciją ir pritaikant modernius metodus, inovacijas švietimo procese.

 

Ypač didelė reikšmė formuojant mokytojo specialybės prestižą tenka išsilavinimui. Tiek Danijoje, tiek Suomijoje, t. y. valstybėse, kurių švietimo sistemos pasauliniu mastu vertinamos itin gerai, norint tapti mokytoju reikalingas magistro laipsnis. Maža to, Suomijoje mokytojai laiko kvalifikacinį egzaminą, kurį išlaiko ir mokytojais tampa vos dešimtadalis pretendentų. Tad galima teigti, kad mokytojais tampa geriausi savo srities specialistai. „Visuomenė vertina profesijas pagal išsilavinimą. Daug kur pasaulyje reikalaujama magistro laipsnio, norint tapti mokytoju. Pas mus užtenka ir 3 metų profesinio bakalauro. Kad jaunas žmogus taptų mediku, reikia bent 6 studijų metų. Kyla pagrįstas klausimas, kodėl vaiko kūnui pažinti reikia bent šešerių metų, o vaiko sielai pažinti užtenka trejų?“ – diskusijos dalyvių klausė prof. R. Želvys.

 

Apibendrindama diskusiją, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Ugdymo mokslo instituto Ugdymo teorijos ir kultūros katedros vadovė prof. Lilija Duoblienė teigė, kad mokytojo profesijos prestižo klausimas šiandien yra sudėtingesnis, nei kada nors buvo galima įsivaizduoti. „Viena vertus, jau yra subrendę visuomenės lūkesčiai šios profesijos prestižą pakelti į aukštesnį lygį, investuoti į šią profesiją, suteikti mokytojams daugiau galių, tai lengvina situaciją. Kita vertus, visuomenė labai reikli ir pati greitai kintanti, todėl būtinybė sukurti tokį mokytojo portretą ir užtikrinti rengimą tokio mokytojo, kuris atitiktų dabarties visuomenės lūkesčius, t. y. nuolat pasipildantį mokytojo kompetencijų sąrašą, reikalauja pirmiausia ypatingos švietimo specialistų vaizduotės, naujų scenarijų ir tik tada svarstymų, kaip juos paversti realybe. Nemanau, kad vien tik praktiniai mokytojų problemų sprendimai iš esmės pakeis mokytojų prestižo situaciją“, – apibendrino prof. L. Duoblienė.

 

Sutarta, kad mokytojo specialybės prestižo neįmanoma sukurti per dieną. Tai yra ilgas, pasitikėjimu ir sąmoningomis pastangomis grįstas procesas. Diskusijos dalyviai išreiškė viltį, kad tokios iniciatyvos kaip Lietuvos mokytojų forumas, programa „Renkuosi mokyti“, visuomeninis projektas „Idėja Lietuvai“, kuris taip pat pabrėžia mokytojo specialybės svarbą, kaip tik ir taps šio ilgo, bet nepaprastai reikalingo proceso dalimi.

Manto Bartaševičiaus nuotraukos

Lietuvos mokytojų forumas – tai iniciatyva, įkvėpta kasmečio didžiausio modernių technologijų ir verslumo renginio Baltijos šalyse „#SWITCH!“, į Lietuvą atvežančio pažangias idėjas ir skaitmenines technologijas bei iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, per kurią idėja „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ buvo išrinkta tarp trijų svarbiausių. Forumą inicijavo Europos parlamento narys Antanas Guoga. Organizavo Antano Guogos paramos fondas ir Vilniaus universitetas.

 

Renginio organizatorių inf.