Integruojami Montessori ugdymo metodikos elementai

Daina, Dainora
,
Šiaulių l.-d. „Bangelė“ vyr. auklėtojos

Daugumai tėvų, pedagogų kyla klausimas, kokia ugdymo(si) sistema vaikams yra tinkamiausia? Marijos Montessori, Valdorfo, tradicinė? Bendros nuomonės nėra. Kiekviena ugdymo(si) sistema, jos metodika yra vienodai gera, tik skiriasi ugdymo(si) principai. Taikant bet kurią pedagoginę ugdymo(si) programą, vaikas vienodai įgis ne tik žinių, bet ir bus ugdoma jo asmenybė.

 

Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ pedagogams, dalyvaujant tarptautiniame „Erasmus+“ projekte „Įvairūs ugdymo būdai ir metodai ikimokykliniame ir priešmokykliniame ugdyme“, teko galimybė susipažinti su Italijos (Valdorfo), Lenkijos (Regio Emilia), Prancūzijos (Montessori) ugdymo metodikų taikymo būdais.

Dalyvaudami projekte, pedagogai praplėtė akiratį, pasisėmė naujos patirties, pažino kitų šalių ugdymo įstaigų praktikas, veiklos metodus, kultūrines tradicijas. Pedagogai tapo atviresni pokyčiams ir inovacijoms.

 

Dalyvavimas tarptautiniame „Erasmus+“ projekte paskatino pedagogus ugdymo procese taikyti partnerių ugdymo metodikos elementus. Šiaulių lopšelio-darželio „Bangelė“ pedagogė Daina Tetereva ankstyvojo amžiaus vaikams į ugdymą integravo Montessori ugdymo metodikos elementus. Grupę lanko 2–3 metų vaikai, tad pedagogei teko tikras iššūkis.

Svarbiausi Montessori principai, pagal kuriuos organizuojamas vaikų darbas, yra LAISVĖ IR SAVARANKIŠKUMAS. Pagrindinis pedagogo uždavinys – rūpestingai stebėti vaikus.

 

Marijos Montessori ugdymo sistema: suteikia vaikui pasirinkimo laisvę; leidžia lavintis savarankiškai jo paties pasirinktu greičiu, tinkančiu jo įgūdžiams ir galimybėms; kaip pagrindas naudojama unikaliai paruošta pedagoginė aplinka; padeda atskleisti individualų kiekvieno vaiko potencialą.

Integruodama Montessori ugdymo metodikos elementus ankstyvojo amžiaus vaikų grupėje, pedagogė Daina Tetereva patyrė sunkumų. Vaikai yra maži, aktyvūs, judrūs, smalsūs, negeba išlaikyti dėmesio, nori veikti drąsiai, garsiai ir viską iš karto. O Montessori metodika grindžiama laisvės drausmėje principu. Laisvė vaikams suteikiama per bet kokią veiklą: laisvė rinktis medžiagą, laisvė pasirinkti laiką ir trukmę dirbant su medžiaga, laisvė pasirinkti vietą darbui, laisvė rinktis partnerį ar partnerius, laisvė bendrauti su pedagogu ar kitais vaikais ir laikytis taisyklės „Naudokis visomis laisvėmis, tačiau netrukdyk kitiems“.

Pedagogė Daina savo grupėje įkūrė Montessori metodinių priemonių kampelį. Kartu ji privalėjo parengti aplinką ir ją prižiūrėti, kad ugdomosios priemonės būtų tvarkingos, surūšiuotos, švarios… Kuriant naujas ugdomąsias priemones, reikėjo atsižvelgti į vaikų poreikius, žinoti priemonių paskirtį.

Pradėjus dirbti pagal Montessori metodiką, reikėjo ne tik sudominti vaikus nauja veikla, bet ir pasistengti, kad aplinka netrukdytų jiems susikoncentruoti, kad mažieji galėtų susikaupti prie vienos ar kitos veiklos. Prieš pradedant dirbti, pedagogei teko uždengti žaislų lentynas, kad įprastiniai žaislai neblaškytų vaikų. Pedagogė D. Tetereva neneigia, kad pradžia buvo sunkoka, tačiau, išdirbusi keletą savaičių, ji pastebėjo, jog vaikai tapo drausmingesni, gebėjo išlaikyti dėmesį prie vienos veiklos, stengėsi ją atlikti iki galo, susikaupę ir netrukdydami vienas kitam. Dirbant buvo paisoma vaikų norų. Kiekvienas galėjo drąsiai rinktis sau tinkamą veiklą, keistis metodinėmis priemonėmis su grupės draugu.

 

Pedagogei teko aplinkos ir veiklos stebėtojos vaidmuo. Stebėdama, fiksuodama vaikų pažangą, ji matė, kuo vaikai domisi, kokios mokomosios priemonės traukia jų dėmesį, žinojo, kada yra tinkamiausias momentas pateikti vieną ar kitą mokomąją medžiagą.

Šiaulių lopšelio-darželio pedagogei Dainai Teterevai patiko dirbti pagal Montessori ugdymo metodiką. Kaip ji teigia, tai buvo naujas, bet kartu ir įdomus iššūkis.

 

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.