Inovacijos mokykloje – ne programavimas ar IT

Bendradarbiavimas, problemų sprendimas, kūrybiškumas, gebėjimas kritiškai įvertinti savo įgūdžius ir gaunamą informaciją – šie XXI a. gebėjimai įrašyti ne tik darbo skelbimuose. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EPBO) tyrimų duomenimis, pažangiausiomis įvardijamos švietimo sistemos būtent šiuos gebėjimus nurodo kaip esminius, diegiant inovacijas mokyklose.

Dėmesio centre – gebėjimai

 

„Dažnai galvojame, kad inovacijos švietimo sistemoje – tai tik programavimas, informacinės ir skaitmeninės technologijos. Tai svarbu. Tačiau, anot tarptautinių ekspertų, daug svarbesnės inovacijos – besikeičiantis mokytojo ir mokinio santykis, kur mokytojas yra ne griežtas dėstytojas, o pagalbininkas siekiant rezultatų. Inovacija švietimo sistemoje yra tai, kad orientuojamasi ne vien tik į aukštus akademinius rezultatus, bet ir į platų bendrąjį lavinimą, kur gebėjimai rinkti ir analizuoti informaciją yra ne mažiau svarbu, nei tiesiog iškalti daugybos lentelę“, – pastebėjimais iš pokalbių su Lietuvos ir tarptautiniais švietimo ekspertais dalijasi vasario 28 d. Vilniaus universitete vyksiančio Lietuvos mokytojų forumo, įkvėpto „#Switch!“, iniciatorius europarlamentaras Antanas Guoga.

 

Forume su mokytojais bendrausiantis Singapūro universiteto Kompiuterijos mokslų departamento asocijuotas profesorius Tan Sun Teckas pabrėžia, kad Singapūre XXI a. gebėjimams ir jų stiprinimo rezultatams, kaip rekomenduoja EBPO, skiriamas ypatingas dėmesys.

„Šiandien mokykla yra gavusi iššūkį ugdyti asmenybę, gebančią drąsiai rinktis profesiją, apie kurios egzistavimą šią minutę mes dar nežinome“, – sako profesorius T. S. Teckas, apžvelgdamas vos prieš metus Singapūre įdiegtas programas, kurios sutelkė dėmesį į taikomųjų ir gyvenimiškų įgūdžių mokymąsi. Pirmoji programa padeda vidurinės mokyklos mokiniams praktiškai suprasti, ką jie mokosi, pavyzdžiui, mokslo, technologijų arba verslumo srityse. Antroji skirta ugdyti tam tikroms charakterio savybėms ir asmeniniams įgūdžiams, tokiems kaip bendradarbiavimas. Kai vienos mokyklos stiprina taikomuosius ir gyvenimiškus įgūdžius per menų ar sporto kryptį, kitos siūlo mokiniams įsitraukti į paslaugų ar nevyriausybinius sektorius. Pavyzdžiui, padėti neįgaliesiems, bendradarbiauti su senjorais, suprasti klimato kaitos priežastis ir imtis prevencijos.

 

„Tarp inovacijų įvardinčiau ir sprendimą sumažinti iki šiol vyravusį dėmesį vien tik akademiniams mokinių pasiekimams. Jeigu norime, kad mūsų piliečiai pasiruoštų sudėtingiems pokyčiams ir tam mokytųsi visą gyvenimą, turime dar mokykloje suteikti mokiniams erdvės ir laiko ugdyti vidinę motyvaciją ir džiaugsmą mokytis, atrasti savo pomėgius“, – apie pokyčius, pradėtus vos prieš pusmetį, pasakoja profesorius. Singapūre nuspręsta per artimiausius trejus metus pamažu mažinti egzaminų skaičių įvairaus amžiaus mokiniams. Vietoj pasiruošimo egzaminams atsiradusį laisvą laiką mokyklos skirs įtraukiančios pedagogikos ir XXI a. gebėjimų stiprinimo programoms.

 

Inovacijų skonis – išlaisvintam mokytojui ir mokiniui

 

„Inovacijos turi leisti mokiniui ir mokytojui patirti sėkmę, atradimus, skatinti atrasti mokymosi prasmę ir stiprinti mokymosi motyvaciją, teikti pažinimo džiaugsmą“, – sako vieno iš forumo organizatoriaus – Vilniaus universiteto – prof. habil. dr. Vilija Targamadzė, vesianti diskusiją „Inovatyvi mokykla: neišvengiamybė ar tradicijų žlugdymas?“. Profesorė pastebi, kad Lietuvoje reikia ne bet kokių, o į pozityvų mokinio, mokytojo, švietimo pagalbos specialisto, vadovo ugdymo ir saviugdos rezultatų gerinimą orientuotų inovacijų. „Šiandien mokyklai trūksta ne tik pavienių mokytojų taikomų ar modulinių, bet ir sisteminių inovacijų, realiai vertinant ugdymo rezultatus – mokinio kultūrinę, socialinę, pilietinę brandą, pasiekimus ir pažangą“, – vertina profesorė.

Pasak jos, sisteminės inovacijos pavyzdys būtų sumani edukacija, skirta mokiniui pažinti. „Naujoji karta yra paveikta virtualios erdvės ir neretai mokytojai dirba su ja kaip su neatpažįstamu „skraidančiu objektu“, – pastebi prof. habil. dr. V. Targamadzė. Profesorės teigimu, keičiasi mokytojo veiklos vektoriai – koncentruojamasi į ugdymo personalizavimą, bendradarbiavimą, o ne direktyvų mokymą. Švietimo ekspertės nuomone, vertinant šiuos poreikius, dera baigti mokyklose tikrinimus, remiantis kietais kriterijais ir rodikliais, kurie stumia į pedagogo veiklos standartizavimą ir suvienodinimą. Pasak jos, inovatyvi švietimo politika orientuojasi vertinti ugdymo rezultatus – mokinio brandą, pasiekimus, pažangą.

 

Profesorė įsitikinusi, kad mokytojas, nors kartą pajutęs inovacijų skonį ir sėkmingai jas pritaikęs pedagoginėje veikloje, pats tampa inovacijų kūrimo ar jų paieškos agentu. „Tai patrauklu. Taip ugdymas ir saviugda tampa tarsi vienis, kuris suskamba, naudojant tinkamus instrumentus ir jais sumaniai grojant. Tai iš esmės pakeičia mokytojo vaidmenį iš vykdytojo, įsprausto į primetamus rėmus, į kūrėjo, bendradarbiaujančio su mokiniu ir konstruojančio drauge ugdymo procesą. Atsiranda ir kūrybinis džiaugsmas, geros emocijos“, – neabejoja V. Targamadzė.

Profesorė primena, kad inovacijos yra susijusios ir su rizika. Ji pataria nebeskiepyti mokytojams baimės suklysti visokeriopa kontrole, o padėti mokytis konstruktyviai veikti. „Svarbiausia nesubiurokratinti ugdymo ir mokytojo, mokyklų vadovų neversti paklusniais vykdytojais. Tuo pačiu dera padėti kai kuriems mokytojams, vadovams suprasti, kad naujoji karta tikrai yra kitokia, tašydamas kirviu deimantą, brilianto negausi“, – apibendrina profesorė.

Mokytojai atviri, tik reikia laiko pasiruošti

 

Edukacinės IT iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų vadovas Kęstutis Mačiulaitis pritaria, kad šiandien labiausiai reikalingos yra tos inovacijos, kurios padeda vaikus ruošti kitokiam gyvenimui, nei kad buvo paruošti patys mokytojai. „Inovacijos švietimo sistemoje yra dėmesio sutelkimas į vaiką, pasitikėjimas jo gabumais, skatinimas klysti, bandyti dar kartą ir mokytis iš klaidų, ieškant kūrybiško sprendimo pamokoje paskirtai užduočiai“, – sako komandos, kuri visiems Lietuvos penktokams išdalijo „Micro:bit“ kompiuteriukus, narys.

 

K. Mačiulaitis pasidalijo praeitų mokslo metų pabaigoje atliktu tyrimu apie pokyčių svarbą švietimo sistemoje, per kurį apklausė IT mokytojus apie dabartines informacinių technologijų pamokas. Net 95 proc. atsakiusiųjų iš 150 mokyklų paminėjo, kad reikia pokyčių formaliajame švietime. „Lietuvos mokytojai vertina mokyklą pasiekiančias inovacijas, tarp jų ir mūsų suteiktus programuojamus kompiuteriukus priima noriai. Tačiau išlieka žmogiška nežinomybės baimė, kaip tiksliai panaudoti įrangą pamokose. Tad mes ne tik atliepiame mokytojų poreikį gauti mokymus ir įkvėpimą keisti esamas IT pamokas, bet ir nuolat skatiname klysti, bandyti ir eksperimentuoti drauge su vaikais. O tai jau yra naujas požiūris į edukaciją ir mokytojo vaidmenį apskritai“, – tyrimo rezultatus atskleidė IT edukacinės iniciatyvos „Kompiuteriukai vaikams“ mokymų ekspertas.

 

Pasak jo, mokyklų bendruomenės vertina tai, kad kažkas pagaliau praktiškai inicijuoja pokyčius švietimo sistemoje. „Dar anksti rinkti kiekybinius duomenis apie gebėjimų stiprėjimą, tačiau vaikams patinka naujosios technologijos, būtent informatikos pamoka, nuo kurios ir pradėjome, jiems tikrai pasidarė įdomesnė ir aktualesnė. Vaikai ankstesniame amžiuje susidomėjo technine kūryba ir gavo programavimo praktikos bei logikos pradmenų“, – pasakoja K. Mačiulaitis.

Technologijos – sumažinti krūvį, o ne pakeisti mokytoją

 

Singapūro universiteto profesorius dr. Tan Sun Teckas sako, kad, nors programavimas nėra privalomas, visos mokyklos turi galimybę dalyvauti „Smagiojo programavimo“ programos konkurse ir mokyti mokinius programavimo pradmenų jau pradinėse klasėse. Vyresniųjų klasių mokiniai programavimo jau mokosi kaip vieno iš privalomos programos dalykų.

 

Danijoje programavimas taip pat nėra privalomas. Pasak Lietuvos mokytojų forume pranešimą skaitysiančio Danijos mokyklų vadovų asociacijos prezidento Clauso Hjordalio, šalies švietimo sistemoje jau kuris laikas įgyvendinamos kelios bandomosios „Technologinio supratimo“ programos. Šiuo metu trečiokai mokomi programuoti, Danijos nacionalinė televizija inicijavo projektą ir suteikė galimybę dirbti su „Micro:bit“ kompiuteriukais. „Mokyklų vadovų asociacija supažindina vadovus su daiktų internetu (IoT). Vis dėlto programavimas dar nėra privaloma švietimo programos dalis“, – patirtimi dalijasi Danijos ekspertas.

 

Aptardamas, kokie inovacijų iššūkiai šiandien aktualūs mokyklose, prof. T. S. Teckas primena, kad, nors kompiuteriai pakeis beveik visas profesijas, jie neturėtų pakeisti mokytojų. „Vertybės ir asmeninis ryšys yra svarbūs ugdant jaunimą. Inovacijos padės mokytojams sumažinti darbo krūvį. Tačiau mokytojų parama ir bendradarbiavimas mokiniams išliks tiek pat svarbūs“, – teigia jis.

 

Kokios inovacijos šiandien mokyklai reikalingiausios, kaip jos keičia mokytojo vaidmenį, kokias inovacijas taiko geriausiomis pasaulyje laikomos švietimo sistemos, bus aptariama Vilniaus universitete vasario 28 d. Antano Guogos paramos fondo ir Vilniaus universiteto organizuojame Lietuvos mokytojų forume. Renginyje įžvalgomis ir patirtimi dalysis Lietuvos ir tarptautiniai švietimo ekspertai iš Suomijos, Singapūro, Danijos, Belgijos, Olandijos. Vyks dvi programos mokytojams ir mokyklų vadovams.

Registracija į mokytojų programą čia, į vadovų programą – čia.

Renginio naujienas skaitykite socialiniame tinkle „Facebook“.

 

Apie renginį

Lietuvos mokytojų forumas – tai iniciatyva, įkvėpta kasmečio didžiausio modernių technologijų ir verslumo renginio Baltijos šalyse „#SWITCH!“, į Lietuvą atvežančio pažangias idėjas ir skaitmenines technologijas bei iniciatyvą „Idėja Lietuvai“, per kurią idėja „Mokytojas – prestižinė profesija iki 2025 m.“ buvo išrinkta tarp trijų svarbiausių. Pasak organizatorių, forumas skirtas tiems mokytojams, kurie tiki savo profesija ir nori nuolat semtis žinių, o ypač tiems, kurie nori koja kojon žengti su inovatyviomis technologijomis.

Daugiau informacijos – www.mokytojuforumas.lt.

 

Forumo organizatorių inf.