IKT Lietuvos švietime

Kovą Švietimo, mokslo ir sporto ministerijoje buvo pristatytas Europos Komisijos paskelbtas tyrimas „IKT švietime“ – Lietuvos situaciją Europos kontekste aptarė Švietimo informacinių technologijų centro direktorius Vaino Brazdeikis. IKT (informacinių ir komunikacinių technologijų) taikymo mokyklose pažanga buvo tiriama 28 Europos Sąjungos (ES) šalių bei Norvegijos, Islandijos ir Turkijos mokyklų vadovams, mokytojams, mokiniams ir tėvams užpildžius virtualius klausimynus.

 

Tyrimo rezultatai parodė, kad virtualių mokymosi aplinkų naudojimas Lietuvos mokyklose per 6 metus padidėjo 12 proc., bet dar nepasiekė ES vidurkio, o ugdymo įstaigose esanti technika sensta, ją prižiūri mokyklos personalas, neprieinamos išorinės paslaugos. Tik 50 proc. mokinių mokosi mokyklose, kur 90 proc. technikos yra veikianti. Galima teigti, kad kol kas mūsų mokyklos apsirūpinusios blogiau nei kitose ES šalyse. Gerai skaitmeninėmis technologijomis aprūpintų mokyklų mokinių dalis Europoje labai skiriasi, didžiausia jų dalis yra Šiaurės šalyse ir svyruoja nuo 35–72 proc., o Lietuvoje atitinkamai 36–53 proc., geresnė situacija yra pradinėse, blogesnė – pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, bet 81 proc. Lietuvos mokytojų naudoja IKT ir lenkia ES vidurkį, kuris yra 58 proc. Mūsų pedagogai turi ilgametę IKT taikymo patirtį, gan intensyviai naudoja IKT, šios srities kompetencijas vertina gerai, gal kiek prasčiau – kuriant skaitmeninį turinį (ypač programavimo, interneto puslapių kūrimo srityse). Taikant IKT pamokose labiau vyrauja metodai, kurių centre yra ne mokinys, o mokytojas. Mokytojai IKT naudoja ruošdamiesi pamokoms, rengdami užduotis mokiniams „Word“ programa, ieškodami medžiagos internete, dažniausiai naudoja teksto redagavimo priemones.

 

Mokymo tikslais mokyklose internetą naudoja 84 proc. mokinių, kompiuterius mokymosi tikslais – apie 50 proc. (truputį mažiau nei ES), per pamokas jie daugiausia ieško informacijos, naudoja „Word“ programą. Lietuvoje programuoti mokoma nedidelė dalis vaikų, nors ji didesnė nei ES vidurkis. Išlieka skirtumai tarp mergaičių ir berniukų (kaip ir visoje Europoje, kur 4 iš 5 mergaičių, lankančių vidurines mokyklas, niekada ar beveik niekada mokykloje nesimokė kodavimo / programavimo). Maždaug pusę mokinių moko IKT mokymuose dalyvavę mokytojai – dauguma per pastaruosius dvejus metus dalyvavo privalomuose mokymuose, dar daugiau jų mokėsi savarankiškai. Pastebima, kad trūksta ilgesnių mokymų (mažiausiai 6 dienų trukmės).

Mokiniai aktyviai naudoja savo mobiliuosius telefonus mokymo tikslais, namuose naudodami IKT daugiausia bendrauja, naudojasi socialiniais tinklais, žiūri vaizdo įrašus, žaidžia. Didelė dalis tėvų pasitiki savo kompetencijomis dėl vaikų interneto saugos. Mokiniai mato IKT taikymo naudą, mokyklų vadovai ją vertina geriau nei mokytojai, ypač dėl motyvacijos ir pasiekimų, o tėvai sieja IKT taikymą su būsima vaikų karjera, motyvacija, pagalba, bendradarbiavimu.

 

Paprašėme Švietimo informacinių technologijų centro direktoriaus Vaino BRAZDEIKIO atsakyti į „Švietimo naujienų“ klausimus.

 

Kaip pasikeitė IKT naudojimo situacija Lietuvos mokyklose nuo ankstesnio tyrimo, atlikto 2013 m.?

Yra pokyčių, tačiau Europos mokyklos irgi nesnaudžia. Daugiau Lietuvos mokyklų turi greitesnį internetą, naudoja virtualias mokymo aplinkas, bet kompiuterine technika jos nėra akivaizdžiai geriau apsirūpinusios.

 

Lietuvos mokytojai prastai vertina savo skaitmeninio turinio kūrimo, problemų sprendimo, programavimo, tinklalapių kūrimo kompetencijas, todėl natūralu, kad jiems sunku to išmokyti savo mokinius. Visoje Europoje mokytojai nurodo panašias priežastis: trūksta technikos, paramos, laiko, nes reikia rengti mokinius egzaminams… Kaip būtų galima spręsti problemą?

Tai nėra vienadienė problema, vienkartiniais veiksmais jos išspręsti neįmanoma. Ko gero, pirmiausia reikėtų pradėti ne nuo informacinių technologijų, o nuo ugdymo turinio pokyčių, numatyti aiškesnius tikslus, tikslingiau ugdyti vaikų kūrybiškumą, problemų sprendimą per projektines veiklas ir pan., taip pat nustatyti mokytojų rengimo ir kvalifikacijos tobulinimo prioritetines kryptis siekiant padėti mokytojams. IKT gali ateiti į pagalbą tik kaip priemonė, įrankis.

Žinoma, jei bandome orientuotis į šalies ekonomikos perspektyvas, reikėtų atkreipti dėmesį ir į programavimo / kodavimo mokymą. Čia reikėtų didesnių investicijų į informacinių technologijų (IT) dalyko mokytojus, bet jos nėra tokios sudėtingos, kaip aukščiau paminėtas uždavinys visai mokyklai.

 

Dar vienas iššūkis Lietuvai šioje srityje – berniukų pasiekimai geresni nei mergaičių. Kokią išeitį siūlytumėte Lietuvai, kad lyčių skirtumai susilygintų?

Tai globali problema, IT srityje ji tik labiau išryškėja. Didesnių receptų čia nėra, reikalingas nuolatinis dėmesys mergaičių profesiniam orientavimui, geriems verslo pavyzdžiams, galbūt derėtų bandyti įvertinti ir atrinkti labiau mergaitėms tinkamas mokymo priemones.

 

Galbūt žinote, ko ėmėsi kitos šalys, susidūrusios su tokiais pačiais iššūkiais, ar juos įveikė?

Remiantis tyrimo medžiaga, labiausiai IKT sektoriuje yra pažengusios Šiaurės šalys, kaip vienas iš sėkmės receptų laikomas dėmesys kiekvienam vaikui ir mokytojo profesijai.

 

Tyrime lyginami įvairių Europos šalių duomenys, bet galbūt žinote ir galite palyginti skirtingų Lietuvos mokyklų (pvz., miesto ir kaimo) situaciją – ar padėtis jose panaši, ar visgi labai įvairi ir skirtinga?

Taip, yra skirtumų tarp mokyklų, nors Lietuvoje labiau išsiskiria tam tikros mokyklos, nebūtinai jos yra kaime.

 

Pastaruoju metu nekinta situacija, kad mokyklose šešiems vaikams tenka vienas kompiuteris – ar šį skaičių reikėtų didinti (nes pagal kompiuterių skaičių klasėse Lietuva pirmauja)?

Kaip tinkamas santykis yra siūloma 3 mokiniai ir vienas kompiuteris, 6 yra didokas. Nors Švietimo valdymo informacinės sistemos duomenimis, mūsų mokyklose kompiuterių kiekis yra didesnis, bet jie gan seni, naudojami ne tik mokymo procesui.

 

Pagal belaidžio interneto (Wi-fi) naudojimą mokyklose Lietuva yra trečia nuo galo…

ITC vykdo projektą, skirtą Wi-fi diegti mokyklose, tikimės, kad kartu su Kauno technologijos universitetu per kelerius metus situaciją pagerinsime.

 

Trečdalis mokyklų turi IKT naudojimo taisykles. Kaip tai vertinate – tokios taisyklės būtinybė ar privalumas?

„Taisyklės“ čia gan apibendrinta sąvoka, mokyklose gali būti ir planai, strategijos ir pan. Jei mokykla planuoja pokyčius, tikriausiai tai turėtų būti užfiksuota raštu. Tačiau gerai būtų, kad mokykloje visi kartu dėl to sutartų, galbūt pabandytų pasinaudoti ES siūlomu SELFIE (efektyvaus mokymosi švietimo technologijomis skatinant inovacijas savianalizė, angl. Self-reflection on Effective Learning by Fostering the use of Innovative Educational Technologies) įsivertinimo įrankiu (https://ec.europa.eu/education/schools-go-digital/about-selfie_lt).

 

***

Pristatymo pabaigoje kalbėta, kad skaitmeniniai įgūdžiai, įskaitant programavimą, yra būtini norint, kad kiekvienas galėtų prisidėti prie ekonominės ir socialinės pažangos didinimo XXI a. Reikėtų daugiau dėmesio skirti mergaičių skaitmeniniams įgūdžiams ugdyti, siekti didinti moterų verslininkių skaičių, daugiau informuoti tėvus apie saugų ir atsakingą skaitmeninių technologijų naudojimą, nes jie gali atlikti svarbų vaidmenį padėdami vaikams, kurie susiduria su skaitmeninių technologijų keliamais iššūkiais. Siūloma kurti bendrą ir ES sistemą, sudarysiančią sąlygas keistis geriausia praktika tarp šalių ir galimybes didinti gebėjimus nacionaliniu, regioniniu ir mokyklos lygmenimis.