Ikimokyklinukų projektas „Aš – žmogus, tu – žmogus“

Vanda Zaurienė
,
Šiaulių logopedinės m-klos ikimokyklinio ugdymo mokytoja, auklėtoja metodininkė

Pirmoji pažintis su žmogaus kūno sandara

 

Dirbu Šiaulių logopedinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo skyriuje su specialiųjų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Pastebėjau, kad vaikai labai sunkiai įsisavina vaizdinius ir žodines sąvokas, susijusias su žmogaus kūno samprata, negeba nupiešti žmogaus. Rankos ir kojos piešiamos tiesiog nuo galvos, o ir galūnės – lyg siūlai.

Kilo sumanymas organizuoti projektą „Aš – žmogus, tu – žmogus“ ir įtraukti vaikus į įvairias veiklas, atradimus, konstravimus, meninius, kūrybinius ugdymo būdus, kad panaudodama įvairias ugdymui skirtas priemones pateikčiau kuo įdomesnę informaciją apie žmogaus kūno dalis, jų požymius, sistemas, organizmo paslaptis.

 

Pirmieji susitikimai prasidėjo knygelių, žurnalų ir kitos medžiagos peržiūra, analizavimu, aptarimu. Vaikai klausėsi pasakojimų apie žmogaus kūno dalis, jų atliekamas funkcijas. Išgirdo daug naujų negirdėtų žodžių: oda, raumenys, kaulai, galūnės, smegenys, plaštaka… Išgirdus žodį „plaštaka“ nuaidėjo vaikų juokas… Jie jį sutapatino su žodžiu „plaštakė“, todėl pasiūliau suglausti abiejų rankų plaštakas ir padaryti skrendančią plaštakę. Vaikai džiaugėsi radę panašų naują žodį. Jį vis kartojo ir kartojo – tai padėjo įsiminti. Man malonu stebėti, kai naujas sunkokas žodis ilgam įstringa ir pasilieka ugdytinių atmintyje.

 

Meninė kūrybinė terapija – pagalba kalbos ugdymui

 

Pasitelkdama kūrybiškumą ir meninius gebėjimus, organizavau grupinį kūrybinį darbą – piešėme natūralaus dydžio mergaitės ir berniuko figūros trafaretą (reikėjo apvesti vaiko, gulinčio ant kartono, kontūrą). Skatinau vaikų smalsumą ir susikaupimą. Visi noriai darbavosi, džiaugėsi, reiškė mintis, kartojo apvedamų kūno dalių pavadinimus, jų atliekamas funkcijas.

Vaikai atsakingai spalvino, puošė daromą širmą, iškirpo veido vietą. Daug ginčų sukėlė mergaitei ir berniukui parenkama apranga. Berniukai ginčijosi, kurią suknelę tvirtinti mergaitei. Po ilgų matavimų, ugdytinio mamos patarimų ir pasiūlymų buvo priimtas bendras susitarimas.

 

Baigta ir pastatyta širma vaikai džiaugėsi įvairiai: įkišę galvą sekė pasaką, deklamavo eilėraštį, sveikinosi. Kai kurie juokingai keitė veido mimikas ir kvietė į svečius, prašė fotografuoti. Gyrėsi, pasakojo tėveliams ir džiaugėsi asmeniniu indėliu, atliekant meninį kūrybinį darbą. Vaikų emocijos, minčių išreiškimas žodžiu man – geriausias atlygis.

Norėdama patikrinti, kaip ugdytiniai įsisavino kūno dalis ir jų vaizdinius, pasiūliau nupiešti save. Dar pakartojome visas kūno dalis ir visi pasinėrė į saviraišką. Vaikų darbeliai pranoko lūkesčius. Džiaugsmui nebuvo ribų. Kiekvienas savo darbą įvertino kaip patį gražiausią. Tikėtina, kad vaikai, aktyviai dalyvaudami įvairiose veiklose, geriau įsimena naujus žodžius, sąvokas, ugdo(si) komunikacinius gebėjimus. Piešinių paroda „Čia esu aš“ įsikūrė ikimokyklinio ugdymo skyriaus salėje. Po parodos individualūs vaikų darbeliai sugulė į knygelę „Aš ir tu, mes kartu“, kuri eksponuojama tėveliams, įstaigos bendruomenei ir atvykstantiems svečiams.

Žinių įvertinimas paglostė mokytojai širdį

 

Edukacinių žinių ir bendravimo patirties vaikai įgijo dalyvaudami išvykoje į Šeimos centrą. Ugdytiniai IĮ J. Jankauskienės šeimos gydytojų centre susipažino su registratūra ir sprendė klausimą, kodėl kortelės raudonos ir mėlynos spalvos? Moterims ir vyrams. Aplankė ir apžiūrėjo gydytojos kabinetą, kur stetoskopu patys klausėsi draugo širdelės plakimo, stengėsi įsiminti ir įvardyti gydytojo apžiūros įrankius: mentelė – burnos apžiūrai, svarstyklės – pasverti pacientui, matuoklė – ūgiui matuoti. Laboratorijoje stebėjo, kaip pacientui buvo paimtas kraujo mėginys tyrimams, kaip ligonei lašėjo lašelinė. Vaikams buvo parodyta, kur laikomi skiepai, kokiomis adatėlėmis duriama į pirštuką atliekant kraujo tyrimą. Išbandė apsisaugojimo kaukes. Rodant vaikišką anatomijos knygą, ugdytiniai taip šauniai atsakinėjo į klausimus, kad gydytoja juos pavadino „mažaisiais gydytojais“.

Baigus edukaciją, vaikų laukė gydytojos J. Jankauskienės paruoštas siurprizas: vaikai graužė morkytes, valgė agurkus, o kelionei gavo po skanų obuolį. Gydytoja patarė valgyti daug vaisių ir daržovių, kad būtų sveiki ir stiprūs. Ugdytiniai grįžo patenkinti žinių įvertinimu, kupini geros nuotaikos ir įspūdžių.

 

Plėsdama vaikų žinių bagažą, jų pažintinius, komunikacinius, socialinius gebėjimus, ugdau geranorišką bendravimą su suaugusiaisiais ir bendraamžiais, skatinu globoti, rūpintis savimi, savo sveikata, pagelbėti silpnesniems, būti atsakingiems, smalsiems bet kurioje aplinkoje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.