Ikimokyklinukų pažintis su ypatinga Lietuva – Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre

Vilniaus lopšelio-darželio „Pušynėlis“ „Saulutės“ grupės ugdytiniai kartu su manimi, auklėtoja Diana Poklikajeviene, gruodžio 5 d. lankėsi Saugomų teritorijų nacionaliniame lankytojų centre. Mus pasitikusi centro gidė ekspozicijos pradžioje paprašė vaikų sutūpti ir pagalvoti, kaip jie jaučiasi – aplinkui žolynai, paukščiai, vabaliukai, o užvertus galvą – debesys. Galima įsivaizduoti, kad esi pievoje ar miške. Klausydamiesi gidės vaikai bandė pasijusti gamtos dalimi, suprasti, kad nuo mūsų veiksmų priklauso gamtos likimas. Vaikai sakė, kad tupėdami prieš gidę jaučiasi maži, gal kaip vabaliukai ar paukšteliai. Tuomet gidė paragino pasvarstyti ir padiskutuoti, ką turėtume saugoti aplink save. Vaikai vardino, kad saugoti reikia vabalus, paukštelius, drugelius, senus namus, augalus, gėles ir kt. Gidė parodė ir papasakojo, kad pastatas, kuriame dabar lankosi, yra labai senas, jam per 200 metų, šiame pastate įsikūręs centras sukaupė labai daug įdomios ir vertingos informacijos. Nusivedusi vaikus prie „stebuklingų vartų“, įspėjo, kad pro juos įleidžiami tik labai geri, atsargūs vaikai ir žmonės, kurie saugo gamtą. Visi turėjo plačiai nusišypsoti, kad „stebuklingi vartai“ atsivertų ir įleistų į centro ekspoziciją.

Įėjusius pro vartus vaikus gidė atsivedė prie didelės sienos su skirtingo dydžio susiliečiančiais krumpliaračiais. Vaikai sužinojo, kad čia pavaizduota saugomų teritorijų sistema, Lietuvoje yra 5 nacionaliniai, 30 regioninių parkų, 3 valstybiniai gamtiniai ir 2 kultūriniai rezervatai, apie 300 draustinių, daugiau kaip 500 valstybės saugomų gamtos paveldo objektų. Gidė papasakojo, kad šią sistemą prižiūri įvairūs žmonės – ekologai, biologai, botanikai ir kitokie mokslininkai, kurie rūpinasi Lietuvos saugomų teritorijų priežiūra ir stengiasi, kad būtų išsaugota tai, ką turime Lietuvoje gražiausia ir vertingiausia.

Toliau vaikai, gidės paraginti, apžiūrėjo ir lietė sieną, pagamintą iš įvairių augalų, suvežtų iš visos Lietuvos. Apžiūrinėdami unikalią sieną atrado daug spintų, kurias atidarę galėjo susipažinti su daugybe įvairios informacijos apie tai, kuo Lietuva įdomi pasauliui, kokie saugomi reti gyvūnai gyvena mūsų šalyje, kokie ypatingi augalai auga ir pan. Vaikai sužinojo apie miegapelę, kad ji miega 6–9 mėnesius per metus, apie medvarlę, turinčią lipnius pirštų galiukus, kuriais prisiklijavusi prie medžių šakelių gali jomis laipioti, apie pelėdą lututę, kuri taip pavadinta dėl savo skleidžiamo balso – jį kartu visi bandė pamėgdžioti, apie paukštelį, vadinamą tulžiu, kuris yra labai geras žvejys, ir dar daug kitokių įdomybių.

Vėliau gidė vaikus atvedė į saugomų teritorijų ratą. Pirmiausia vaikai pabėgiojo rato spiraliniame labirinte, susėdę kaip traukinyje apžiūrėjo interaktyviuose ekranėliuose rodomus įvairių saugomų teritorijų vaizdus, pažvelgę į viršų galėjo įsivaizduoti, kaip jaustųsi būdami tam tikroje teritorijoje, pasigrožėjo piliakalniais, medžiais, paukščiais, kitais įdomiais vaizdais. Paskui sustoję į „traukinuką“ keliavo po nacionalinius ir regioninius parkus, skaičiavo stoteles, susipažino su parkuose esančiomis įdomybėmis, jas apžiūrinėdami ir pačiupinėdami.

Apkeliavę saugomų teritorijų ratą vaikai sutūpę prie interktyvaus ekrano klausėsi paslaptingų gamtos garsų ir spėliojo, kas juos skleidžia. Pasiklausę upinio žiogelio balso sužinojo, kad tai visai ne žiogas, o paukštelis. Taip pat klausėsi lututės, žvirblinės pelėdos, žalvarnio balsų, ekrane stebėjo, kaip jie atrodo, aiškinosi, kur jie gyvena, kodėl taip pavadinti.

Toliau gidė vaikus atsivedė prie stalo-klaustuko. Čia kartu aiškinosi įvairių daiktų pavadinimus ir paskirtį. Sužinojo apie titnagą, vyžas, šikšnosparnių inkilus ir kitokius įdomius objektus. Paskui vaikai patys galėjo tyrinėti ant stalo padėtus įvairius daiktus ir interaktyviame ekrane sužinoti jų istorijas.

Ekskursijos pabaigoje gidė pakvietė apsilankyti kino salėje ir pažiūrėti filmuką apie Dzūkijoje esančias smėlio kopas.

Į darželį grįžome kupini nepakartojamų įspūdžių ir įgiję vertingos patirties bei žinių. Kiekvienas turėjo galimybę pabūti aktyviu Lietuvos gamtos ir aplinkos tyrinėtoju, galinčiu liesti, klausyti, pajausti. Ekspozicija mažiesiems padėjo suprasti, ką ir kodėl reikia saugoti, kodėl gamtosauga mums visiems darosi vis svarbesnė.

+15

0