Ikimokyklinukų meninis ugdymas: realybė ir iššūkiai

Lina Statkevičienė
,
Kauno menų darželio „Etiudas“ dailės pedagogė ekspertė

Spalio 26 d. Lietuvos švietimo istorijos muziejuje vyko metodinė-praktinė konferencija „Ikimokyklinio amžiaus vaikų meninis ugdymas: realybė ir iššūkiai“. Kauno menų darželio „Etiudas“ 25-erių metų sukakčiai skirtos konferencijos tikslas – skleisti vertingą pedagoginę patirtį, siekiant kokybiško ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikų meninio ugdymo. Konferencijoje dalyvavo ir pranešimus pristatė pedagogai iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Alytaus, Panevėžio, Šiaulių ir Piteščio miesto (Rumunija).

Visi konferencijos pranešimai skelbiami interneto svetainėje https://ugdymasmenu.jimdo.com/.

 

Plenarinėje konferencijos dalyje skaityti keturi pranešimai. Aktorė, režisierė, meno pedagogė ekspertė Inesa Paliulytė pristatė pranešimą „Ar grožis vis dar gelbsti pasaulį?“. Ji pabrėžė teatro svarbą ankstyvajame amžiuje, pokyčių šioje srityje būtinybę, naujos, profesionalios ugdytojų kartos poreikį. Socialinių mokslų daktarė, psichologė Bronislava Grigaitė skaitė pranešimą „Vaizduotės lavinimas“ ir pasidalijo prisiminimais apie bendradarbiavimą su menų darželiu „Etiudas“. Darželio direktorė Regina Žukauskienė pranešime „Meno metodas menų darželyje „Etiudas“ pristatė meninės raiškos būdų sistemą (dailė, muzika, šokis, teatras), kai įvairios meno priemonės ir veiksmai naudojami siekiant visuminio vaikų ugdymo. Pranešime pristatytos savitos „Etiudo“ pedagogų parengtos vaikų ugdymo menu programos, metodikos. Aš, meno pedagogė ekspertė Lina Statkevičienė, skaičiau pranešimą apie „Etiudo“ bendruomenės meno projektą „Metamorfozės“, organizuojamą minint jubiliejines įstaigos sukaktis. Per konferenciją Lietuvos švietimo istorijos muziejuje atidaryta paroda „Metamorfozės IV. Kėdė“, joje pristatyta žaisminga 25 kėdžių interpretacija, apžvelgiant visus menų darželio gyvavimo metus. Veikdami su parodos eksponatais, konferencijos dalyviai atliko kūrybinius etiudus – muzikos, šokio, dailės ir teatro improvizacijas.

 

Antrojoje konferencijos dalyje Kauno Prano Daunio ugdymo centro meno pedagogė metodininkė Aušra Pauzienė ir specialusis pedagogas ekspertas, logopedas Valdas Urbonavičius kalbėjo apie autizmo spektro sutrikimų turinčių vaikų emocinę raišką piešiant. Vėliau vyko konferencijos interneto svetainėje esančių pranešimų peržiūra ir aptarimas.

Apžvelgiant konferencijoje pateiktą vaikų meninio ugdymo patirtį ir išvadas, išskirtos keturios pranešimų grupės. Pirmosios grupės „Vaiko asmenybės ugdymas savitais meninės raiškos būdais“ pranešimuose buvo analizuojama vaikų empirinio patyrimo ir kūrybiškumo sąsaja, estetinės sąmonės, intuicijos, logikos, komunikabilumo lavinimas meno priemonėmis, pedagogo profesionalumo svarba organizuojant meninio ugdymo procesą. Pristatyti Reggio Emilia pedagoginės sistemos elementai – šviesos ir muzikos žaidimai, skatinantys vaikų kūrybinį potencialą, pasitelkiant muzikos, judesio, dailės, žodžio raišką. Šioje grupėje pateikti išsamūs meninio ugdymo specialistų straipsniai apie vaikų ugdymą muzika, teatru ir šokiu (judesiu).

 

Antrojoje grupėje „Meninio ugdymo ir kitų ugdymo sričių integralumas“ pristatyti pranešimai apie priešmokyklinio amžiaus vaikų vaizduotės, siužetinius žaidimus, kalbos, judesio, emocinės sveikatos ir meninio ugdymo projektus, atskleidžiančius vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, kūrybiškumo galias. Šioje grupėje yra keletas ikimokyklinio ugdymo pedagogių, turinčių muzikinį išsilavinimą, straipsnių apie muzikai gabių vaikų ugdymą. Pateikiami ekologinio ir meninio ugdymo sąveikos pavyzdžiai. Įsimintina priešmokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojos iš Rumunijos pranešime esanti išvada: „Gebėjimas kurti menines idėjas ir veiksminga jų išraiška didina vaikų pasiekimus įvairiose akademinėse srityse.“ O aptariant pranešimus apie lietuvių etninės kultūros, papročių, tradicijų svarbą vaikų ugdymo procese, reikia paminėti konferencijoje nuskambėjusią Vytauto V. Landsbergio citatą: „Svarbiausia – sudaryti sąlygas vaikui pajusti Lietuvą savo jausmais, privatizuoti ją savąja patirtimi – tada to jausmo niekas neišmuš. Kai vaikas susidraugauja su Lietuvos siela, jis tampa visaverčiu šalies piliečiu, o kai nesusidraugauja – tik pasaulio vartotoju, pirkėju arba pardavėju.“

 

Trečiojoje grupėje „Meninis ugdymas netradicinėse erdvėse“ pateikti pranešimai apie įvairias edukacines veiklas meno muziejuose, galerijose, išvykas į profesionalių autorių dailės parodas, koncertus, teatrus. Taip siekiama ugdyti aktyvų, iniciatyvų visuomenės narį, plataus akiračio, įvairiapusiškai išsilavinusį žmogų, gebantį save realizuoti kultūrinėje veikloje. Dviejuose pranešimuose pristatoma vaikų meninė veikla gamtinėje aplinkoje: pleneras ir aplinkos meno akcijos.

 

Ketvirtojoje pranešimų grupėje „Inovatyvių mokymo metodų ir IT taikymas meninėse veiklose“ dalijamasi pedagogų ir ugdytinių patirtimi tarptautiniuose „eTwinning“ projektuose, aptariamos integruoto meninio ugdymo galimybės naudojant interaktyvius mokymo metodus. Tai muzikos kūrinio struktūros tyrinėjimas interaktyviojoje lentoje, ritmiškas bėgiojimas skambančiais klavišais interaktyviose grindyse ir kt. Inovatyvūs ugdymo būdai įkvepia originalią, dinamišką, emocionalią vaikų kūrybinę saviraišką, yra orientuoti į šiuolaikinio vaiko poreikius, pažinimo galių plėtotę.

 

Konferencijos organizatorius – menų darželis „Etiudas“ – džiaugiasi Lietuvos ir užsienio pedagogų bendradarbiavimu, dalijantis sėkmingo vaikų meninio ugdymo pavyzdžiais, stiprinant meninio ugdymo ir kitų ugdymo sričių integralumą, gerinant vaikų ugdymosi pasiekimus.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.