Grafinių simbolių raiškos idėjos. Vaikų rašytinės kalbos ugdymo etapai

Asta Mičelienė
,
Šiaulių l.-d. „Sigutė“ vyresn. auklėtoja
Kristina Zelbienė
,
logopedė

Nors bendros nuomonės, kada pradėti vaiką mokyti raidžių, nėra, labai svarbu nepraleisti momento, kai vaikas pradeda jomis domėtis. Jeigu skatinsime jų norą tyrinėti ir atrasti, didelė tikimybė, kad vaikai augs kūrybingesni ir norės tobulėti bei mokytis visą savo gyvenimą. Vaikai mokosi žaisdami, todėl ir su raidėmis Šiaulių lopšelio-darželio „Sigutė“ ugdytiniai susipažino žaisdami, pajausdami pažinimo džiaugsmą, leista regimaisiais ženklais išreikšti tai, ką jaučia, mato, girdi.

Bendradarbiaujant įstaigos logopedui ir grupės pedagogui, ugdyti vaikų rašytinės kalbos gebėjimai ir įgūdžiai pagal amžiui būdingus kalbinius ypatumus, atsižvelgiant į kiekvieno poreikius ir galimybes. Siekta sudominti vaiką grafiniais simboliais (raidėmis, žodžiais, užrašais, tekstais), skatinti pažinti, atpažinti, žaisti.

 

Pedagogės išsikėlė uždavinius: lavinti pojūčius, apčiuopiant įvairius paviršius, pajaučiant formas, linijas; lavinti smulkiąją motoriką, stiprinant rankų judesius ir erdvinį mąstymą, suvokimą, skirti kairę ir dešinę, pajausti judėjimo kryptį; sužadinti vaiko domėjimąsi grafiniais simboliais, skatinti juos pažinti ir atpažinti, žaisti jais ir patiems kurti; sužadinti vaiko norą domėtis kalbos garsais, žaidžiant garsų imitacijos, garsų savybių, garsų diferenciacijos, garsų aukščio žaidimus; ugdyti garsinės, skiemeninės žodžio sudėties suvokimą žaidžiant žaidimus, kuriant situacijas.

Vaikų rankų judesiai pamažėle taps koordinuoti, formuosis pirmieji rašymo judesiai, pirmoji raidė, pirmasis žodis.

 

O viskas prasidėjo nuo žaidimo. Per kasdienę veiklą vaikai žaidimuose pradėjo naudoti įvairius ženklus, raštelius, kurie papildydavo žaidimą. Siekdami išnaudoti šį momentą, pradėjome kelionę į ženklų pasaulį, organizuodami tikslines veiklas, padedančias vaikui natūralioje aplinkoje, savarankiškoje veikloje atrasti, sužadinti poreikį ką nors parašyti ir perskaityti.

 

Kelionė pas marsiečius. Kelionės pradžioje vaikai susipažino su marsiečiais, jų kalba, paslaptingu ženklų pasauliu. Taip pat sužinojo apie rašto atsiradimo istoriją, diskutavo apie kalbų įvairovę pasaulyje, sužinojo, kad yra ir kitokių abėcėlių: neregiai naudoja Brailio rašto abėcėlę, kurtieji – daktilinę kalbą, signalams perduoti naudojama Morzės abėcėlė. Kadangi mažieji itin norėjo susidraugauti su marsiečiais ir išmokti jų kalbą, pažadėjo kruopščiai mokytis. Taip pat ir marsiečius išmokyti savo kalbos.

 

Keverzoju – kraigalioju. Vaikai mokėsi žiūrėdami ir judėdami visu kūnu. Susipažinome su linijomis, įmindami jų vardus (tiesutis, bangutis, taškutis, zigzagiukas, brūkšniukas, duobiukas, kalniukas, piliukas, mazgiukas, sraigiukas), rašėme linijų diktantą, linksmai įtvirtinome linijas žaisdami žaidimą „Linijos – kauliukas“, rašėme telegramą.

 

Liečiu – jaučiu. Vaikai aplinkinį pasaulį pažįsta per savo pojūčius, todėl pradžioje buvo skiriamos užduotys, padėsiančios per odą reaguoti į įvairius paviršius, lavinančios pirštų pojūčius (žaidimas „Įspėk, kas aš esu“).

 

Judu – pučiu. Judesys padeda geriau suvokti save, savo kūną ir pojūčius, skaičių ritmą, jų prasmę. Padeda vaikui patirti ir išgyventi sėkmės jausmą. Vaikai, pūsdami kamuoliuką ant grindų, judėjo linijomis keisdami kryptį „Pučiu linija kamuoliuką“, „Pučiu – rašau“.

 

Kuriu – vaizduoju – apibūdinu. Prasidėjo simbolių etapas, kuris vaikus skatino kurti, sieti ženklus su sąvokomis, nes sąvokos siejasi su žodžiu. Buvo skatinami gebėjimai perteikti savo mintis, jausmus, patirtį ženklais (piešiniu, vaizdu, simboliais), ugdomoji veikla „Mįslių kortelės“.

 

Ieškau – randu. Vaikai ieškojo aplinkoje linijų, raidžių elementų, atliko užduotį „Į kokią raidę panašus medis?“ (stebėjo medžių paveikslėlius ir tarp išsiraizgiusių šakų ieškojo panašumų su raidėmis), nuo obels skynė obuolį – raidę.

 

Pučiu – piešiu, pučiu – žaidžiu. Pūsdami mažieji ieškojo raidžių, piešė linijas, raides, su šiaudeliu ieškojo nematomų raidžių „Pučiu – rašau“.

 

Gamtos gėrybės virsta raidėmis. Iš gamtinės medžiagos bandė sudėlioti raideles pagal pavyzdį: K – kankorėžiai, kaštonai, kriauklės, kevalai, S – samanos, Ž – žolė, Š – šakelės, P – pagaliukai, A – akmenėliai, G – grūdai. Raminanti ir atpalaiduojanti veikla.

 

O kaip žaidimai lauke? Be jų niekaip! Raidės ant sniego, ant asfalto…

 

Girdžiu – skiriu. Lavinant foneminę klausą, atliekant garsinės žodžių analizės ir sintezės pratimus, žaisti žaidimai „Parduotuvė“, „Išvyka garlaiviu“, „Kelionė lėktuvu“, „Kas geriau girdi?“, „Kokį garsą praleidau?“, „Surask savo paveikslėliui vietą“, „Įspėk žodį“, „Surask vienišą žodelį“, „Žodžių traukinukas“, „Telegrafas“, „Kur pasislėpė garsas?“, „Suskirstyk žodį skiemenimis“, „Pabaik žodį“, „1– 2– 3“, „Atspėk, ką pasirenku“, „Dirigentas ir orkestras“, „Žodis“, „Palenktyniaukime“ ir kt.

 

Pirmasis žodis. Dažnai šis etapas prasideda žodžių kopijavimu, tačiau pas mus jis prasidėjo raidžių, žodžių paieška: vardo pirmosios raidės diena (aplinkoje ieškojo daiktų, kurių pavadinimai prasideda jų vardo pirmąja raide, ieškojo savo vardo pirmos ir paskutinės raidės knygose, laikraščiuose, žurnaluose), kūrė savo vardo raidžių žodynėlį, registracija atėjus į grupę – sudėliojant savo vardą ar pasirašant, jei moka.

 

Viena iš rašymo ir skaitymo sąlygų yra vaiko patirtis. Kuo ji turtingesnė, kuo dažniau vaikas skatinamas ją sakyti žodžiais, reikšti įvairiais simboliais – piešiniu, raide, žodžiu, mimika, kuo daugiau žaismės, tuo lengviau kalba skatina rašto saviraidą. Svarbu draugystę su raidėmis pradėti smagiais ir linksmais būdais. O kuo įvairesniais būdais ją pateiksime, tuo įdomesnė ji bus vaikui. Per veiklas sukurti žaidimai, priemonės paskatino vaikus savarankiškai kurti. Mažieji sukūrė abėcėlės ir mįslių korteles, žaidė žaidimus su jomis. Džiugu, kad per šias veiklas visi noriai žaidė, su nekantrumu laukė susitikimų ir kruopščiai atliko užduotis. Veiklų nauda vaikų pasiekimams – akivaizdi. Pastebėjome, kad labai patobulėjo ne tik rašymo įgūdžiai, bet ir rišlioji kalba: laisviau pasakoja, apibūdina, vartoja vis daugiau ir įvairesnių kalbos dalių. Šios veiklos paskatino organizuoti projektą priešmokyklinio amžiaus grupėje.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.