Gimtoji kalba – vienas iš tautos tapatumo ženklų

Aldona Šliažaitė
,
Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro mokytoja

Mokyklose nutilo mokinių šurmulys ir klegesys. Pats laikas dar kartą apmąstyti atliktus darbus ir jais pasidžiaugti.

Jau ne pirmi metai, kai nuo Vasario 16-osios iki Kovo 11-osios skelbiamas mėnuo, skirtas gimtajai kalbai. Kėdainiuose renginiai gimtajai kalbai vyksta visus metus. Kalbai ir kalbos puoselėjimui nemažai dėmesio skiria Kėdainių rajono savivaldybė. Savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė niekada nepritrūksta idėjų renginiams, į kuriuos kviečia mokyklų auklėtinius, lituanistus, visus, kurie neabejingi gimtajai kalbai. Šįmet buvo organizuoti du savivaldybės renginiai: konferencija „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“, kuri skirta ir vienam šios knygos sudarytojų, buvusiam Kėdainių burmistrui, Kėdainių gimnazijos rektoriui, lietuviškos raštijos kūrėjui, evangelikų reformatų žymiam veikėjui Steponui Jaugeliui-Telegai, ir susitikimas su kalbininkais Irena Smetoniene bei Antanu Smetona, knygos „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ pristatymas.

Iliustracijos autorė Eglė Švedaitė

Konferencijoje „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“ dalyvavo ir pranešimus skaitė prof. habil dr. Dainora Pociūtė-Abukevičienė, dr. Gina Kavaliūnaitė-Holvoet, dr. Mindaugas Šinkūnas, Kėdainių krašto muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis. Ją praturtino Kėdainių šviesiosios gimnazijos mokinių meninis pasirodymas, Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro iškeptas knygos gimtadienio tortas su užrašu „Knygai nobažnystės krikščioniškos“ − 365!“.

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ buvo atspausdinta spaustuvėje, kur dabar įsikūrusi Šviesioji gimnazija. Gimnazistai rūpinasi knyga ir jai paminėti kiekvienais metais organizuoja ne vieną renginį. Šiais mokslo metais rajono gimnazijose, progimnazijose, pradinėse mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose vyko apie 200 įvairiausių formų renginių, skirtų gimtajai kalbai. Konferencijoje dalyvavęs Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis įvertino darbus ir pasidžiaugė Kėdainių krašto dėmesiu lietuvių kalbai.

 

Šįmet renginiai buvo skiriami ne tik gimtajai kalbai puoselėti, bet ir Lietuvos šimtmečiui. Gražų renginį „Knygos diena“ organizavo Šėtos gimnazija. Jos bendruomenė visą dieną skyrė kalbai ir knygai. Kadangi Šėtos gimnazija švęs šimtmetį, tai kiekvienos klasės mokiniai kūrė po tris Gimnazijos knygos puslapius, kuriuose rašė sveikinimą mokyklai jubiliejaus proga, pristatė save, o trečiajame puslapyje pateikė savo kūrybą: dailės darbus, fotografijas ir kt. Skaitant knygą, reikalingas skirtukas, todėl mokiniai gamino knygų skirtukus, kuriuose užrašė iš kitų kalbų – rusų, anglų, vokiečių, lotynų – išverstus posakius, dalijosi mintimis apie perskaitytas knygas, jas reklamavo draugams, surašė populiariausių knygų penketukus. Labai svarbu suprasti ir interpretuoti kūrinį savaip. To mokėsi žiūrėdami programinių kūrinių ekranizacijas. Knygai ir kalbai skirta diena mokinius įtraukė į veiklas, jie mokėsi kitaip, džiaugėsi rezultatais – visą savaitę susidomėję skaitė Gimnazijos knygos puslapius, kurie buvo viešai eksponuojami.

 

Mokyklos organizavo ne tik kalbines viktorinas, protų mūšius, konkursus, bet ir renginius, skirtus Vydūno metams paminėti, nes filosofo, mąstytojo darbai kilnūs, bet buvo pamiršti. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre vyko Vydūno skaitymai „Žmogus tėvynėn tenuein per širdį“, kuriuose dalyvavo ne tik mokiniai, bet ir senjorai, prisijungė Šviesiosios gimnazijos trečiokės – Ugnė Borinskytė, Vaida Gudžiūnaitė, Skirmantė Matažinskaitė. Gimnazistės ne tik skaitė pasirinktas Vydūno tekstų ištraukas, bet ir pristatė savo parengtą projektą „Vydūno gyvenimo filosofija: žmogus sau, tautai ir žmonijai“, kurio vadovė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė Dalia Pabarčienė. Projekte išryškėjo tautos ir kalbos samprata, sveikatos, grožio filosofija. Renginį, skirtą Vydūnui, organizavo ir Krakių Mikalojaus Katkaus gimnazijos lituanistės, bibliotekininkė parengė parodą „Ką žmogus daro ir taria, tai visuomet apsireiškia, kas jo viduje yra. Nešvarius žodžius tegali tas vartoti, kuris viduje nešvarus“ (Vydūnas).

 

Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre vyko tradiciniai Česlovo Milošo kūrybos skaitymai. Lietuvių kalbos ir literatūros kabinete įkurta rašytojo lentyna, kur eksponuojamos knygos apie rašytoją, jo kūrybą, laiškai, jo paties kūriniai, mokinių parengti referatai, pristatymai, papildyta naujomis knygomis ir mokinių darbais. Labai džiugu, kad gausiai vertingomis knygomis papildė ir leido pasidžiaugti, studijuoti Kėdainių švietimo skyriaus vyr. specialistas, kraštotyrininkas, Kėdainių krašto kultūros premijos laureatas Rytas Tamašauskas. Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre nemažai dėmesio skiriama kalbai, kultūrinėms vertybėms puoselėti. Centre apsilankiusi rašytoja Aldona Ruseckaitė skaitė paskaitą „Moterų rašytojų likimai“, kunigas Algirdas Toliatas pristatė savo knygas, vyko lietuvių kalbos ir literatūros pamokos Kaune, rašytojų muziejuose, mokiniai prisijungė prie akcijos „Audžiame juostą Lietuvai“. Šioje akcijoje dalyvavo ne tik centro bendruomenė, bet ir beveik visos ugdymo įstaigos.

 

Akademijos gimnazija rinko ir išrinko gražiausią lietuvišką žodį, organizavo etnografinę vakaronę. Rašyti rašiniai kalbos, vertybių, tautos tapatumo temomis. Kai dažniau kalbama apie gimtąjį kraštą, kai pateikiami pavyzdžiai, kai knygos skaitymas prilyginamas malonumui, o kalbos grožis tampa kasdieniu akcentu, tai ir mokinių suvokimas gilesnis, išryškėja gebėjimas džiaugtis, ir kalbos dienų renginiai nėra atstumiantys, neįdomūs.

 

Gimtoji kalba tai vienas iš tautos tapatumo ženklų. O Kėdainių kraštas ypač turi kuo didžiuotis. Čia įmintos „Prakalbos į malonųjį skaitytoją“ autoriaus Mikalojaus Daukšos pėdos, čia auga kalbos puoselėtojo ąžuolas, primenantis pagrindinius tautos bruožus, kurie aktualūs ir šiandien – tėvų žemė, papročiai ir kalba, svarbiausia tautų vertybė. Kėdainiai – žemė, išauginusi ir Nobelio premijos laureatą Česlovą Milošą, kuris nors nekalbėjo lietuviškai, bet turėdamas lietuviškų šaknų didžiavosi Lietuva, didžiavosi gimtaisiais Šeteniais. Galbūt todėl, kad turime tokias atramas, mums svarbi lietuvių kalba, galbūt dėl to tiek daug jai skiriame dėmesio?

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.