Gimtoji kalba – vertybė

Kalboje surenkama tautos išmintis, atsispindi tautos istorija, patirtis ir tradicijos. Šiaulių „Romuvos“ progimnazijoje vasario pabaigoje prasidėję renginiai, skirti gimtajai kalbai puoselėti, tęsėsi iki kovo pradžios. Lietuvių kalbos mokytojos Gitana Kovaliovienė, Ingrida Samulionienė, Jolanta Stulgienė ir aš, Milda Viltrakienė, romuviečiams pasiūlėme įvairių renginių: mokiniai dalyvavo kūrybiniame konkurse „Gražiausias ketureilis apie seną daiktą“, kurių ekspozicija (ačiū mokytojai G. Kovaliovienei) patraukė ne vieno akį – ne kasdien pamatysi senovines svarstykles, žibintą, ližę, sūrių spaudimo „mašiną“, medinį „lygintuvą“. Progimnazijos bibliotekoje laukė paroda „Seniausia mano namų knyga“. Smagu, kad daug mokinių ir mokytojų mielai dalijosi savo knygomis, vadovėliais, žodynais. Dažnas ėmė į rankas, vartė pageltusius 1906 m. išleistos maldaknygės puslapius.

 

Kadangi 2019-ieji pažymėti Juozo Tumo-Vaižganto vardu, tad 5–8 klasių mokiniai per viktoriną „Atrandu Vaižgantą“ turėjo puikią progą iš arčiau pažinti žymųjį rašytoją. Mažoji konferencija „Mano šeimos gimtųjų vietų vietovardžiai“ septintokus ir aštuntokus paskatino atidžiau patyrinėti vietovardžių kilmę, pasidomėti, kuo įdomios, reikšmingos vietos, glaudžiai susijusios su jų artimaisiais. Į apskritojo stalo diskusiją „Ar išliksi, lietuviškas žodi?“, skirtą Pasaulio lietuvių metams, įsitraukė ir „Romuvos“ gimnazistai.

Progimnazijos erdves papuošė humoristiniai piešiniai „Šypt, vypt“, penktokų pagamintos raidės-karalienės, dailyraščiu parašyti tekstai apie gimtąją kalbą. Daug dėmesio sulaukė linksmosios pertraukos ir per jas vykę konkursai „Taip“ ir „Ne“. Paskutinis renginių ciklo akcentas – dalies septintokų ir aštuntokų dalyvavimas Nacionaliniame diktante.

 

Nors renginiai baigėsi, tačiau romuviečiai pasiryžę gimtąją kalbą ugdyti, tobulinti, kitaip tariant, mylėti kasdien, nes kiekvienas iš mūsų esame atsakingi už jos likimą.