Gimnazistų tyrimas: Lietuva – senesnė, nei mes manome?

Dažnai istorijos faktai ir datos priimami kaip visiškai teisingi ir jiems nekeliama jokių klausimų. Bet ar tikrai taip elgtis visada gerai? Galbūt kartais verta suabejoti tuo, kas parašyta juodu ant balto, iškelti hipotezę ir patyrinėti giliau?

Tai ir padarė Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokiniai, įkvėpti Vytauto Navaičio straipsnio, kuriame abejojama Lietuvos žinomumu pasaulyje tik nuo 1009 m. – teigiama, kad ji pasaulio žmonėms turėjo būti žinoma ir anksčiau.

Kvedlinburgo analuose rašoma, kad 1009-ųjų kovo 9 d., vykdamas krikštyti pagonių, Lietuvos ir Rusios pasienyje buvo nužudytas Šventasis Brunonas Bonifacas. Tačiau, kaip įžvelgia Vytautas Navaitis, Kvedlinburgo žinutėje Lietuva paminėta tik kaip vietos aplinkybė – ji rašoma šalia kitos lygiavertės valstybės pavadinimo. Galbūt tai rodo, kad metraščio rašytojams ir skaitytojams, išsilavinusiai to meto Vakarų Europos visuomenei, be papildomų paaiškinimų buvo žinoma, kas ir kur yra Lietuva – tada išeitų, kad Lietuva kaip lygiavertė valstybė šalia kitų Vakaruose žinomų valstybių susiformavo anksčiau negu 1009 m.

Vis dėlto akademikų iniciatyva 2019 m. LR Seimas įtraukė kovo 9-ąją į atmintinų dienų sąrašą kaip Lietuvos vardo dieną ir šiemet, vadovaujantis šiuo datavimu, bus minimos 1010-osios šalies metinės. Minėtos gimnazijos Kino klubo nariai, susidomėję aktualia tema, sukūrė trumpą vaizdo įrašą. Jame plačiau paaiškinama, kodėl Lietuva kaip valstybinis politinis darinys galėjo susiformuoti anksčiau, negu yra įprasta manyti. Kuriant filmuką, gimnazistams mielai padėjo istorijos mokytoja Danutė Mazūrienė ir Lietuvos rekordus registruojančios agentūros „Factum“ vadovas Vytautas Navaitis.

Naujasis Kino klubo vaizdo įrašas gali būti įdomus visiems, besidomintiems mūsų šalies istorija, taip pat pravers mokytojams, norintiems savo pamokose ar mokyklos renginiuose paminėti Lietuvos vardo dieną. Jį galima pamatyti čia.

+465

0