Gimnazistai mokosi atpažinti propagandą
Iš pirmo žvilgsnio Naujoji Vilnia su Laisvės kovų istorija atrodo mažai susijusi, nes dėl savitos istorijos ir mišrios tautinės sudėties šiame krašte nevyko aktyvesnis Lietuvos partizanų judėjimas. Tačiau su Vilniaus „Laisvės“ gimnazijos mokiniais visiškai atsitiktinai internete radome „Laisvės kovų archyvo“ užklausą skaitytojams, kurioje buvo pateiktos dvi nuotraukos su pastatu, esančiu (ar buvusiu) Naujojoje Vilnioje. „Laisvės kovų archyvo“ redakcijos teigimu, nuotraukoje esantis pastatas buvo KGB perverbuotų partizanų (smogikų), kurie paskui infiltruodavosi į tikrų Laisvės kovotojų gretas, ruošimo bazė, veikusi iki 1952 metų. Vilniaus „Laisvės“ gimnazija yra Naujojoje Vilnioje, todėl mokinių komanda nusprendė surasti šį namą. Tačiau nei paieškos, nei vyresnių vietinių gyventojų apklausos nedavė jokių rezultatų. Tuomet vienas gimnazistas prisiminė panašų namą matęs Pavilnyje, gana nuošalioje vietoje. Pavilnys, nors yra nutolęs nuo Naujosios Vilnios, ir anksčiau, ir dabar laikomas Naujosios Vilnios dalimi. Tačiau apžiūrėję šį pastatą negalėjome nustatyti, ar tai ir yra buvusi KGB bazė – namas nėra identiškas tam, kurio nuotrauką turėjome, be to, reikia atsižvelgti į tai, kad pastato išorė per 70 metų galėjo būti pakeista ne vieną kartą. Labiausiai stebino, kad vietiniai gyventojai negalėjo mums suteikti jokios informacijos. Vienas iš gimnazistų nurodė pažįstantis disidentę Nijolę Sadūnaitę, šiuo metu gyvenančią Pavilnyje, kuri sutiko pasikalbėti ir interviu metu papasakojo apie KGB darbo metodus. Taip nuo materialaus tyrimo objekto – KGB smogikų bazės, kurios mums nepavyko rasti, perėjome prie platesnio tyrimo apie KGB propagandos metodus. Čia mums padėjo ir Gedvilė Butkutė-Indrišionienė, dirbanti Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje, kur anksčiau buvo KGB kalėjimas. Taip gimė naujas „Laisvės“ gimnazijos Kino klubo filmas „KGB paslaptys: kaip tiesa virsta „tiesa“.
Mokyklinėje programoje Laisvės kovoms šiandien skiriama daug dėmesio, tačiau apie jas kalbant dažnai užmirštamas labai svarbus tuometinės okupacinės valdžios vykdytos propagandos veiksnys. Informacinis karas ir vadinamųjų „Fake news“ (liet. melagingų naujienų) skleidimas atrodo šiuolaikinis reiškinys, bet iš tiesų netikrų naujienų sklaida buvo itin dažnai taikoma jau prieš 70–80 metų. Nėra pasaulyje šalies, kurioje būtų abejojama, kad ginti tėvynę yra garbinga pareiga. Lietuvoje dar ir šiandien, trisdešimtaisiais Nepriklausomybės metais, svarstoma, ar partizanų kova, Lietuvą okupavus SSRS, buvo teisinga.
Partizaninių kovų įkarštyje sovietinė propaganda pradėjo formuoti partizano–bandito įvaizdį. Buvo nuolat pabrėžiama, kad tai ne žmonės, o banditai. Yra buvę atvejų, kai pionierių vadovai vedė vaikus per miestelių aikštėse suguldytus partizanų kūnus, ugdydami panieką ir neapykantą taip vadinamiems „liaudies priešams“. Apie partizanus buvo kuriamos kraupiausios istorijos. Šiurpios pokario žmogžudystės dažnai buvo pačių MGB agentų, persirengusių partizanais, darbas. Sovietmečiu nuolat žaista žodžių reikšmėmis; siekiant propagandą pateikti kaip tiesą, vienos sąvokos būdavo keičiamos kitomis ir taip klaidinama visuomenė. 1959 m. Lietuvos komunistų partijos centrinis komitetas nutarė iš KGB ir Lietuvos komunistų partijos istorijos instituto darbuotojų sudaryti specialią redakciją, ruošiančią publikacijas apie partizanų žvėriškumus. Sąmoningai nevartotas partizano terminas, visur keistas į žodį „banditas“. Kasmet būdavo išspausdinama daugybė straipsnių, sukuriama kino filmų, leidžiamos knygos, kuriose partizanai vaizduojami kaip sadistai, nevengta įvairių klastočių. Ironiška, kad net pagrindinis dienraštis vadinosi „Tiesa“.
Gimnazistų komanda kurdama filmą nagrinėjo, kokią įtaką tautos atminčiai padarė ir tebedaro sovietinė propaganda ir kaip KGB pavyko nuslėpti savo nusikaltimus. Pagrindinė filmo siunčiama žinia – kad kiekvienas sąmoningas pilietis turi nuolat domėtis, kokiais principais kuriama propaganda, kaip žaidžiama žodžių reikšmėmis, kaip atpažinti „Fake news“, išmokti iš gausybės abejotinų šaltinių atsirinkti faktus, išsiugdyti kritinį mąstymą. Filmas skiriamas Lietuvos mokinių konkursui „Praeities stiprybė – dabarčiai“, kurį organizuoja Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas.
Filmą „KGB paslaptys: kaip tiesa virsta „tiesa“ galite pamatyti čia.
Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.