Gerumo žingsniai

Norėdami, kad vaikas gražiai elgtųsi, būtų atsakingas, rūpestingas, svarbiausia, žinoma, turime rodyti tinkamą pavyzdį mes, suaugusieji.

Auginantys paauglius, o ypač berniukus, ne tik tėveliai, bet ir mokytojai, susiduriame su virtine problemų. Girdime, o ir patys pamąstome, kad „tokius stebuklingus žodžius, kaip „laba diena“, „prašau“, „ačiū“ ir „atsiprašau“ vaikai pirmą kartą išgirsta namuose. Kad būtent namuose vaikai mokosi būti sąžiningi, punktualūs ir stropūs, gražiai elgtis su draugais, gerbti vyresniuosius ir mokytojus. Būtent namuose jie mokosi būti tvarkingi, nekalbėti pilna burna, mesti šiukšles į šiukšlių dėžę. Taip pat namuose jie išmoksta būti organizuoti, prižiūrėti savo daiktus ir neliesti svetimų. O mokykloje mes juos mokome kalbos, matematikos, istorijos, geografijos, fizikos, chemijos ir kūno kultūros…“ Tiesa. Tačiau paklausite, o ką daryti, jei vaikai mokykloje praleidžia didžiąją laiko dalį? Vienas iš svarbiausių uždavinių – be tam tikrų žinių, gebėjimų perdavimo, suteikti vaikams ir socialinių įgūdžių – tenka mums, mokytojams. Ir patikėkite, mes stengiamės.

Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinėje mokykloje (PKNPM) kiekvieno penktadienio pirmoji pamoka skiriama klasės valandėlėms. Jos būna įvairios, tačiau visada įdomios. Į vieną klasės valandėlę apie gerumą visus mažuosius, t. y. P-4 klasių mokinius, pakvietė 4 klasės mokytoja, vyr. surdopedagogė Irena Matuzevičienė. Ketvirtokų klasėje – vieni vyrai, bendrus reikalus dažnai sprendžiantys taip pat vyriškai… Šįkart mokytoja savo širdies šilumą, laiką ir begalinę meilę nuolat skirianti savo vyriškai auklėtinių kompanijai, gerumo daigų skatino ieškoti vaikams suprantama ir mėgstama forma – filmukais. Žiūrėjome ir aptarėme situacijas, žavėjomės drąsiais herojų sprendimais, užjautėme silpnuosius.

O kaip jaučiamės realiame gyvenime? Mokytoja išdalijo vaikams beveidžius veidukų trafaretus ir pasiūlė pasirinkti bei priklijuoti tas veido išraiškas, kurios atspindi jų savijautą mokykloje. Galime pasidžiaugti, beveik visi mūsų mažieji mokiniai mokykloje jaučiasi puikiai! Eina gerumas į mūsų mokinukų širdeles, tik žingsneliai maži, tad turėkime kantrybės palaukti… O svarbiausia – visi kartu: tėvai (globėjai, rūpintojai), klasės auklėtojai, mokytojai, bendrabučio auklėtojai ir mokiniai, neprimesdami niekam kitam, skatinkime gebėjimą gerbti kitą žmogų, ugdykime tolerancijos suvokimą. Ir visiškai nesvarbu, kas jis, artimas šeimos narys, geras pažįstamas, klasės draugas, kambario draugas bendrabutyje ar tiesiog nepažįstamasis… Juk ne veltui sakoma: „Gerumas nieko nekainuoja…“

+27

0