Gerosios patirties sklaida

Pripažįstant tai, kad vienas veiksmingiausių būdų susipažinti su naujovėmis, plėsti asmenines, profesines ir dalykines kompetencijas yra dalijimasis metodine ir praktine darbo patirtimi, gegužės 16 d. bendradarbiaujant su Švenčionių rajono švietimo pagalbos tarnyba Švenčionių progimnazijoje vyko gerosios patirties seminaras „Sėkminga šiuolaikinių ir tradicinių mokymo(si) būdų ir metodų dermė“. Tą dieną į seminarą, kurio tikslas – plėtoti profesinį bendradarbiavimą ir gerosios darbo patirties sklaidą kuriant šiuolaikinę mokymo(si) aplinką, kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos, atvyko 23 rajono mokytojai, mokyklų administracijos atstovai.

 

Informacinių technologijų naudojimo ugdymo procese veiksmingumas priklauso nuo to, kokiais mokymo metodais yra dirbama, kokia techninė ir pedagoginė pagalba teikiama mokytojams. Skaitmeniniai vadovėliai, skaitmeninės mokymo(si) priemonės, virtualios mokymo(si) erdvės mokiniams ir mokytojams, mokytojų kompiuterinis raštingumas, nuostatos ir darbo metodai yra labai svarbūs, kad informacinių technologijų naudojimas mokymo ir mokymosi procese būtų prasmingas.

Kelias į prasmingą informacinių technologijų naudojimą ugdymo procese yra ilgas. „Kai 2012 m. prasidėjo mokyklos vidaus struktūros pertvarka, susimąstėme, kokią savo progimnaziją norime turėti, kokios bus mūsų prioritetinės sritys? – per seminaro atidarymą kalbėjo progimnazijos direktorius Jurijus Semaško. – Tada vienu iš tikslų ir tapo šiuolaikinė mokymo(si) erdvė ir priemonės, leidžiančios su mokiniais bendrauti „jų kalba“, skatinančios mokymosi motyvaciją, padedančios geriau įsisavinti mokomosios medžiagos turinį, siekti geresnių mokymosi rezultatų, mokytojų darbo profesionalumo. Šiandien, mano manymu, esame „apsiginklavę“ pažangiomis šiuolaikinėmis technologijomis. Galime kurti ir tobulinti įvairias mokymo pasitelkus technologijas metodikas ir būdus. Technologijų padedami kuriame mokyklą kaip organizaciją, buriančią aplink save veiklią bendruomenę.“

 

Svečiai stebėjo 9 progimnazijos mokytojų vedamas pamokas. Tai buvo matematikos, biologijos, istorijos, geografijos, robotikos, anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros atviros pamokos, per kurias naudoti stacionarūs ir planšetiniai kompiuteriai, interaktyviosios lentos, interaktyvusis ekranas, multimedija, 3D projektorius, aktyvaus atsako pulteliai, VEX IQ robotai, arena, optiniai mikroskopai, internetinė vaizdo kamera, mokytojai ir mokiniai dirbo su „Activ Inspire“, „SMART Notebook“ ir „Robotel SmartClass“ programomis, „ROBOTC Natural Language“ programavimo aplinka, EMA elektronine mokymosi aplinka, skaitmeniniu 3D vaizdo mokymosi turiniu ir kt.

 

Per antrą seminaro dalį, t. y. aptarimą, buvo kalbama apie tai, kad investicijos į panašias priemones kuria naują informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis (IKT) grįstą pedagogiką: naują požiūrį į IKT grindžiamą mokymą ir mokymąsi, mokytojo ir mokinio vaidmenis, mokymo(si) turinį, metodus, vertinimą ir pan. Seminare dalyvavusi Kultūros, švietimo, jaunimo ir sporto skyriaus vedėja Teresa Sansevičienė pasidžiaugė progimnazijos veikla ir pabrėžė, kad patirtis, kuria pasidalijo progimnazija, dar kartą įrodė, kaip svarbu mokyklose kurti šiuolaikinę mokymo(si) aplinką, kurioje būtų integruotos įvairios informacinės technologijos, kad visose mokyklose turi būti skatinama stipri mokyklų vadovų ir mokytojų lyderystė bei sutarimas dėl visų prasmingai taikomo IKT grįsto mokymo. Baigdama kalbėti vedėja pacitavo per seminaro atidarymą aukštaičių tarme nuotaikingą istoriją sekusią šeštos klasės mokinę Renatą Sliesoraitytę ir visiems palinkėjo niekada „nenulaiscie runkų“. Seminaro pabaigoje progimnazijos direktorius J. Semaško organizavo ekskursiją po mokyklos ugdymo(si) erdves, papasakojo, kokiomis „stebuklingomis galiomis“ naudojasi progimnazijos bendruomenė, kurdama modernią mokyklą, siekdama įgyvendinti savo viziją.

 

Seminaras „Sėkminga šiuolaikinių ir tradicinių mokymo(si) būdų ir metodų dermė“ prabėgo įdomiai ir turiningai. Jis subūrė visus, kuriančius naują, informacijos šaltinių ir bendravimo priemonių įvairovės praturtintą mokymosi aplinką, kurioje lengviau ugdyti kritinio mąstymo įgūdžius, integruoti įvairių sričių temas, taikyti aktyvius mokymo metodus, išryškinti ir lavinti individualius vaiko gebėjimus, mokyti dirbti savarankiškai ir grupėje.