Geriausias būdas pažinti savo kraštą – keliauti!

Jolita Rancovienė
,
projekto vadovė
Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė
,
projekto kuratorė

Gimnazistai per atostogas dažnai lankosi svečiose šalyse ir jau yra matę nemažai pasaulio, bet neretai sutrinka paklausti, kokias įdomias vietas žino savo gimtajame krašte arba kodėl aplinkinės vietovės pavadintos vienais ar kitais vardais. Siekdama prasmingai paminėti 2019-uosius, LR Seimo paskelbtus Vietovardžių metais, ir užpildyti gimnazistų žinių apie gimtąjį kraštą spragas, Vilniaus „Laisvės“ gimnazija šiemet organizuoja tarpmokyklinį šalies projektą „Keliauk ir pažink savo kraštą“. Projekto tikslas – supažindinti mokinius su skirtingų Lietuvos vietovių pavadinimų kilme, istorija. Projektas skatina mokinius domėtis savo krašto ir Lietuvos istorija bei vietovardžių kilme, ugdyti tiriamojo darbo gebėjimus, lavinti praktinius planavimo ir organizavimo įgūdžius (planuojant ir sudarant netradicinius maršrutus, organizuojant išvykas / žygius), ugdyti mokinių kūrybiškumą ir bendravimo bei bendradarbiavimo įgūdžius. Projekto vadovė – Jolita Rancovienė, projektą kuruoja direktorės pavaduotoja ugdymui Jolanta Gutauskaitė-Janulevičienė. Projekte taip pat dalyvauja Molėtų r. Alantos ir Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos.

 

Birželio 11 d. projekto dalyvių komandos susitiko „Laisvės“ gimnazijoje, iš kurios patraukė į žygį, siekdamos pamatyti įdomiausias Naujosios Vilnios vietas ir išgirsti su jomis susijusių istorijų. Stepono Batoro gatvėje, jungiančioje Naująją Vilnią su centrine Vilniaus dalimi, žygeivius pasitiko pats Steponas Batoras, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis. Jis atskleidė, kodėl ši gatvė nuo seno vadinama Batoro keliu. Žygio dalyviai taip pat pasižvalgė nuo 65 m aukščio Pūčkorių atodangos, kuri laikoma aukščiausia ledynmečio atodanga Lietuvoje, nuo jos atsiveria nuostabus slėnis, kuriame išlikę LDK laikų patrankų liejyklos, anksčiau vadintos Puškarnia, griuvėsiai. Aštresnių pojūčių mėgėjai galėjo pasižvalgyti požeminiuose Vilniaus gynybinio žiedo įtvirtinimuose, kuriuos prieš 90 metų statė Vilnių tarpukariu okupavusi Lenkija.

 

Kita Naujosios Vilnios įžymybė, kurią aplankė projekto dalyviai, – Rokantiškių piliakalnis, ant kurio LDK laikais stovėjo mūrinė pilis. Joje yra lankęsis Lietuvos ir Lenkijos valdovas Vladislovas Vaza. Pilį kadaise saugoję sargybiniai buvo vadinami strielčiukais, todėl ir šiandien rytinė Vilniaus miesto dalis, esanti kairiajame Vilnios krante, į pietryčius nuo Naujosios Vilnios, vadinama Strielčiukais. Per žygį aplankyta ir Naujosios Vilnios geležinkelio stotis, įsteigta XIX a. antroje pusėje, kai buvo nutiestas geležinkelis nuo Sankt Peterburgo iki Varšuvos. Geležinkelio stotis paskatino Naujosios Vilnios, tuomet dar atskiro miesto, raidą – XX a. pradžioje ji tapo trečiu miestu Lietuvoje pagal pramonės koncentraciją. 1991 m. šalia stoties pastatytas paminklas „Prarastoji karta“ – jis primena tremtinių tragediją. Per sovietinius trėmimus čia buvo paskutinė tremtinių stotelė Lietuvos teritorijoje. Po žygio projekto dalyviai grįžo į „Laisvės“ gimnaziją, kur draugiškai aptarė savo įspūdžius ir planavo tolesnes projekto veiklas. Gražiausias projekto akimirkas galite pamatyti trumpame vaizdo klipe čia.

 

Rudenį projekto estafetę perims Molėtų r. Alantos gimnazijos mokiniai, kurie projekto komandoms iš kitų gimnazijų pristatys pačių paruoštą žygio maršrutą po Alantą ir jos apylinkes. Paskui projekto dalyviai susipažins su Ukmergės paslaptimis.

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *