Geras mokytojas – svarbiau už technologijas

Kai prieš septynerius metus „Švietimo naujienos“ nusprendė pristatyti Lietuvos matematikos mokytojų asociaciją (LMMA), jos prezidentė Regina Rudalevičienė sakėsi negalinti atsakyti į klausimus be ilgus metus asociacijai atidavusios Onutės Jablonskienės. Tąkart su mumis kalbėjosi ir dar dvi asociacijos narės. Gausus moterų būrys dalyvavo pokalbyje ne šiaip sau – Lietuvos matematikos mokytojų asociacija visada buvusi vieninga ir pasisakyti apie gražiai puoselėjamą organizaciją teisę turi visi ją kūrę nariai…

 

Šiemet apėmė labai panašus jausmas – išsakyti nuomonę ir pasidalyti mintimis panoro dar gausesnis būrys asociacijos narių. Pokalbyje dalyvavo Lietuvos matematikos mokytojų asociacijos valdybos ir tarybos nariai, dirbantys skirtingose švietimo įstaigose: Vilniaus jėzuitų gimnazijos matematikos neformaliojo ugdymo mokytojas Eduardas JUŠKA, Vilniaus Emilijos Pliaterytės progimnazijos matematikos mokytoja Dalė MALIŠAUSKIENĖ, Vilniaus universiteto docentas dr. Edmundas MAZĖTIS, Palaimintojo Teofiliaus Matulionio gimnazijos matematikos mokytoja Regina RUDALEVIČIENĖ, Švietimo ir mokslo ministerijos ekspertė konsultantė Marytė SKAKAUSKIENĖ, Vilniaus Žirmūnų gimnazijos matematikos mokytoja Rūta ŠVELNIKIENĖ, Klaipėdos „Ąžuolyno“ gimnazijos matematikos mokytoja Vilija ŠILEIKIENĖ.

 

Prieš septynerius metus pokalbį pradėjome nuo moto: „Šalies ekonominis išsivystymas priklauso nuo jos matematinio raštingumo.“ Kaip per šiuos metus, Jūsų manymu, keitėsi matematinis raštingumas?

E. Mazėtis: Per septynerius metus mokinių matematinis raštingumas, deja, smuko. Tą pastebi ir universitetų dėstytojai.

E. Juška: Matematinio raštingumo lygis žemėja… Vienu metu veikia daug faktorių: silpnėjantys šeimų vidiniai ryšiai, technologijų įsiskverbimas, informacijos (nebūtinai vertingos) gausa, silpnėjantis mokytojų paruošimas, pradedant nuo pradinių klasių ir kt.

D. Mališauskienė: Reikia žiūrėti į standartizuotų testų rezultatus. Negalima burti iš kavos tirščių.

V. Šileikienė: Labai daug dėmesio savo pamokose skiriu matematiniam raštingumui. 2017 m. teko vesti Klaipėdos apskrities mokytojams seminarą apie matematinio raštingumo ugdymą savo pamokose.

 

M. Skakauskienė: 2016 m. buvo paskelbti Tarptautinio matematikos ir gamtos mokslų tyrimo (TIMSS 2015) rezultatai. Lietuvos ketvirtokų ir aštuntokų matematikos pasiekimų rezultatai yra aukštesni nei tarptautinės skalės vidurkiai. Palyginti su 2011 m., Lietuva reikšmingai pagerino rezultatus ir lenkia daug šalių. Kitas tarptautinis tyrimas – PISA 2015 – vyko elektroninėje erdvėje. Nors mūsų mokiniai per matematikos pamokas informacinių technologijų netaiko intensyviai ir jiems tai buvo iššūkis, mokinių pasiekimų rezultatai nesiskiria nuo ankstesnių metų.

Šių tyrimų rezultatai nerodo matematinio raštingumo prastėjimo, nors nėra ir tokio kilimo, kokio norėtume. TIMSS rezultatai rodo mokinių pasiekimų pagerėjimą taikymo srityje ir žemesnį užduočių, kurių sprendimas remiasi žiniomis, atlikimo lygį.

 

Kokių pasikeitimų įvyko Jūsų asociacijoje per pastaruosius metus? Ar toliau aktyviai dalyvaujate vadovėlių leidybos procese? Kaip asociacija prisideda prie mokytojų kvalifikacijos kėlimo?

R. Rudalevičienė: Užmezgėme bendradarbiavimo ryšius su pradinių klasių mokytojais – 2017 m. kartu su Lietuvos pradinio ugdymo mokyklų atstovų asociacija organizavome konferenciją „Aš myliu matematiką?!“. Tęsiame bendradarbiavimą su Lietuvos matematikų draugija. Džiaugiamės ne tik aktyvia veikla, bet ir teigiamais pokyčiais, kurie apima naujų ir jaunų mokytojų prisijungimą, bendradarbiavimą su užsienio ekspertais, asociacijos narių aktyvumu bendraautorystės kontekste ir nusipelniusių mokytojų skatinimu.

 

E. Mazėtis: Veiklos prasme esminių pasikeitimų neįvyko – asociacija organizuoja kvalifikacijos kėlimo renginius, metodines išvykas, supažindina su kitų šalių matematinio švietimo patirtimi, dalyvauja įvairiuose projektuose, svarsto ir aptaria tiek švietimo pertvarką apskritai, tiek su matematikos mokymo pertvarka susijusius dokumentus, organizuoja konferencijas. LMMA prasmingai paminėjo savo veiklos 20-metį: ne tik surengė konferenciją, bet ir išleido pirmuosius skaitmeninius asociacijos leidinius. Nariai rašo, dalyvauja recenzuojant vadovėlius ir kt. Asociacijos dėka per pastaruosius metus nemažai nusipelniusių matematikos mokytojų buvo įvertinti aukščiausiu Lietuvos matematikų draugijos apdovanojimu – Zigmo Žemaičio medaliu.

 

V. Šileikienė: Asociacijos nariai yra vadovėlių bendraautoriai. Aš kartu su kolege Danute Bėnetiene iš Vytauto Didžiojo gimnazijos Klaipėdoje ir Klaipėdos apskrityje vedėme seminarus, kaip dirbti su programa „GeoGebra“, nuotoliniu būdu padedu mokytojams mokytis naudotis šia kompiuterine programa.

 

 

Per paskutinį mūsų pokalbį iš daugybę metų asociacijai paaukojusios Onutės Jablonskienės lūpų nuskambėjo frazė, kad „matematikai – žmonės, susikoncentruojantys į esmę ir nekreipiantys dėmesio į smulkmenas“. Tad kokia yra Jūsų asociacijos veiklos esmė šiuo metu? Koks asociacijos vaidmuo rengiant mokinius olimpiadoms, kokių pasiekimų pasiekta?

E. Mazėtis: LMMA veiklos esmė – vienyti matematikos mokytojus jų profesinio ir kultūrinio tobulėjimo veikloje, dalytis gerąja patirtimi vieniems su kitais, stiprinti mokytojų ir aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą. Lietuvos matematikos mokytojų asociacija remia įvairias Lietuvoje organizuojamas olimpiadas, jos nariai dalyvauja organizuojant ir nacionalines, ir regionines, ir miesto ar rajono olimpiadas, vertinant darbus. O mokinių ruošimas olimpiadai yra savo esme individualus procesas, kuriame dalyvauja mokytojas ir mokinys. Asociacija negali daryti įtakos mokinių rengimui olimpiadoms, išskyrus bendrą mokytojų kompetencijų kėlimą, jų dalykinių žinių ir gebėjimų plėtojimą.

 

E. Juška: Esmė – būti matematikos mokytojų atstovu, „balsu“ visuomenėje ir matematikos mokytojų bendruomenės telkėju. Mokinių rengimas olimpiadoms vargu ar buvo, bus ar turėtų būti tarp esminių asociacijos veiklų. Tačiau asociacija turi daug mokytojų, ugdančių olimpiadininkus ir besidalijančių savo patirtimi su kitais.

 

D. Mališauskienė: Mokytojai dirba su gabiais mokiniais, bet ypač progimnazijoje pastebime, kad ugdymo procese daugiau dėmesio skiriama mokiniams, turintiems specialiųjų poreikių. Jiems yra rašomos specialiosios programos, informuojami tėvai, su jais papildomai dirba mokyklos specialistai, net atskirais atvejais skiriami mokytojo padėjėjai. O darbas su gabiaisiais tai jau tik mokytojo reikalas. Nėra valstybės lygmeniu palaikymo ugdant gabius mokinius.

 

V. Šileikienė: Asociacija kiekvienais metais piniginiu prizu apdovanoja respublikinės olimpiados nugalėtoją (atrenka komisija). Reikėtų kažko, kas ruoštų gabiausius, konsultuotų mokytojus. Vienintelė „Kengūros“ stovykla pakviečia gabiausius Lietuvos mokinius. O mokytojai lieka už borto. Reikėtų pedagogus konsultuoti mokinių ruošimo olimpiadoms klausimais.

 

M. Skakauskienė: Per struktūrinių fondų projektą yra parengta darbo su gabiais vaikais 3–8 klasėse medžiaga. Šios užduotys buvo išbandomos 30 mokyklų, nemažai matematikos mokytojų (tarp jų ir asociacijos narių) kėlė kvalifikaciją: mokėsi dirbti su šia medžiaga turinio prasme, gavo psichologų mokymus. Bet to neužtenka.

R. Rudalevičienė: Pateiktame klausime man įstrigo mintis apie veiklą asociacijoje kaip apie aukojimąsi. Nejaučiame kažką aukojantys, nors suprantame, kad skiriame šiai veiklai nemažą savo laisvalaikio ir minčių dalį. Tiesiog suprantame, kad tam, jog asociacija gyvuotų, reikia pasistengti, ir tai darome.

 

Prieš kelerius metus priimti nauji pokyčiai stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijas aukštosiose mokyklose – privalomas matematikos valstybinis brandos egzaminas norintiems studijuoti bet kokioje studijų programoje, išskyrus menus. Kaip vertinate šią naujovę? O galbūt, Jūsų nuomone, matematikos egzaminą privalomai turėtų laikyti visi abiturientai?

R. Švelnikienė: Privalomą matematikos egzaminą asociacijos nariai vertina nevienodai: vieni pastebi kartu su tokiu egzaminu atsiradusius pasikeitimus (palengvėjęs matematikos egzaminas, stresas dėl jo neišlaikymo, ypač tiems, kurie savo valia nesirinktų šio egzamino), kiti mano, kad matematinis raštingumas svarbus visiems, todėl privalomas egzaminas naudingas. Visi sutinka dėl vieno – pati egzaminų svarba tolesniam abituriento gyvenimo keliui yra per didelė.

 

E. Mazėtis: Privalomas valstybinis matematikos brandos egzaminas vertintinas dvejopai. Aišku, kad egzamino privalomumas turėtų skatinti mokinius daugiau dėmesio skirti matematikos mokymuisi, dėl ko turėtų kilti ir bendras matematinis raštingumas. Kita vertus, valstybinio egzamino per didelę reikšmę tolesnei mokinio ateičiai jau pripažįsta ir specialistai, todėl kol kas, kai šio egzamino rezultatai lemia jauno žmogaus ateitį, visi pakeitimai į vieną ar į kitą pusę turi būti labai gerai apgalvoti.

 

D. Mališauskienė: Mano nuomone, brandos egzaminą turėtų laikyti visi. Tokio dalyko kaip „neišlaikė“, manau, neturi būti. Skalė nuo 1 iki 100 pakankama, kad visus surikiuotų. Juk gavęs 2 ar 10 taškų nesirinks studijuoti tiksliųjų mokslų. O gyvens ir profesiją pasirinks be streso.

V. Šileikienė: Pritariu naujovei. Nepritariu privalomam egzaminui visiems. Svarbu, kad jaunuolis, baigęs vidurinę mokyklą, gebėtų taikyti įgytas matematines žinias, turėtų ekonominį matematikos taikymo supratimą.

 

Šiemet dalis abiturientų liejo neviltį nesuprasdami naujovės – tiems, kurie ketina studijuoti tiksliuosius mokslus ir pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas, reikėjo surinkti mažiausiai 25 balus. Pernai užteko ir 16-os. Ar kylanti kartelė neužtrenkia durų studijuoti norintiems jaunuoliams, o galbūt priešingai – balas turi būti dar aukštesnis, kad studijuotų tik patys gabiausi jaunuoliai?

E. Mazėtis: Kylanti kartelė negali užtverti kelio norintiems studijuoti. Galime įsivaizduoti tokią situaciją, kad kartelės iš viso nėra – priimami visi norintys. Ir tada paaiškės, kad dalis tų priimtųjų negali studijuoti, ir vis tiek atkris. Taigi reikia valstybei apsispręsti: ar priimame bet ką, o paskui kokia pusė atkrenta, ar iš karto darome atranką ir priimame tik tuos, kurie bus pajėgūs studijuoti.

 

E. Juška: Egzamino pažymys koreliuoja su metiniais mokinių įvertinimais, o šie – su mokinių lygiu. Leisdami kartelę žemyn, neabejotinai padarytume „meškos paslaugą“ aukštosioms mokykloms.

D. Mališauskienė: Kartelės nuleisti tikrai nereikia. Reikia susitarti, ko mokysime ir ką tikrinsime. Mokinys turi žinoti, kaip bus vertinama jo branda. Turi būti aiškūs kriterijai. Nuolatinė kaita nieko gero.

 

V. Šileikienė: Aš už tai, kad kartelė būtų aukštesnė, ypač stojant į techninio pobūdžio specialybes. Juk ne visiems – aukštasis: geriau puikus batsiuvys, negu savo darbo neišmanantis inžinierius ar kt. Tik čia vienas pastebėjimas: turime grįžti į tą laikmetį, kai mokyklinis egzaminas buvo laikomas atskirai, o valstybinis – atskirai.

 

Kasmet vis kyla diskusijų dėl brandos egzaminų užduočių: vieniems užduotys atrodo per sudėtingos, kiti nesupranta, kam to gali prireikti ateityje ir pan. Kaip Jūsų asociacija vertina matematikos brandos egzamino užduotis ir apskritai visą egzaminų sistemą?

E. Mazėtis: Šių metų valstybinio brandos egzamino užduotis didžioji dalis asociacijos narių vertina kaip per sunkias. Mano nuomone, nė vienas uždavinys paimtas atskirai nebuvo ypač sunkus, buvo iš esmės laikomasi tiek bendrųjų programų, tiek valstybinio egzamino programos. Bet kai daug gana nelengvų uždavinių reikia išspręsti per trumpą laiką, tai daro egzamino užduotį per sunkią.

 

V. Šileikienė: Pabodo nežinomybė, pavargome nuo pastovumo nebuvimo. Dirbi uoliai ne tik tu, mokytojas, bet ir tavo ugdytiniai, o galiausiai gauni tokį antausį, kurio nelinkėtum net priešui. Kada baigsis kartelės kilnojimas. Šiuo klausimu asociacija turėtų imtis daugiau iniciatyvos, netylėti.

M. Skakauskienė: Kalbant apie išorinį vertinimą, labai svarbūs susitarimai, kurių turi būti laikomasi. Visi vertinimai turi remtis aiškiais kriterijais ir neturi kelti mokytojams nerimo.

R. Rudalevičienė: Manau, kad egzaminų sistema turi būti tobulinama – labiau pritaikoma mokiniams, besimokantiems pagal skirtingas programas ir turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių.

 

Kaip pasikeitė matematikos pamoka naudojant informacines technologijas?

E. Mazėtis: Taikant informacines technologijas, kai kurie dalykai darosi akivaizdesni dėl galimybių vizualizuoti, pademonstruoti. Tai palengvina suvokimą. Taip pat informacinių technologijų taikymas padeda išmokti ieškoti informacijos, ją atsirinkti, sisteminti. Programos, kuriose mokinys gali ne tik atlikti tam tikras užduotis, bet ir įsivertinti jų atlikimą, irgi prisideda prie savarankiško mokymosi įgūdžių formavimo. Visgi jokios technologijos nepakeis mokytojo žodžio, jo paaiškinimų. Trumpai tariant, technologijos yra geras dalykas, bet geras mokytojas yra svarbiau.

 

D. Mališauskienė: Neišskirkime matematikos pamokų naudojant informacines technologijas. IT atėjo į mūsų gyvenimą, atėjo ir į mokyklą, atėjo ir į pamoką.

V. Šileikienė: Papasakosiu, kaip taikomos IT matematikos pamokose Klaipėdoje. Čia viskas priklauso nuo mokytojo iniciatyvos: didelės dalies pagrindinių mokyklų ir progimnazijų mokytojai dirba su EMA pratybomis, kai kurie taiko „GeoGebros“ programą, nemažai mokyklų turi išmaniąsias lentas, bet ne visi su jomis dirba. Yra mokytojų, kuriems IT nereikalingos pamokose, naudoja tik kreidą ir kempinę. Aš IT pamokose naudoju, kai man to reikia, prieš tai išmokau savo mokinius naudotis „GeoGebros“ programa (tam skiriu 3–4 pamokas).

 

Šiuo metu svarbiausias švietimo pertvarkos dalykas – ugdymo turinio atnaujinimas. Ar Jūsų asociacija dalyvauja šiame procese? Kaip vertinate patį atnaujinimo procesą?

E. Mazėtis: Aš asmeniškai šiuo metu nedalyvauju. Kadangi neturiu informacijos apie tai, kas atnaujinama ir kaip atnaujinama, tai negaliu nieko vertinti.

D. Mališauskienė: Šis klausimas man kelia ir juoką, ir ašaras. Kiek galima žaisti. Matematika yra matematika. Pati jau nebetikiu ugdymo turinio atnaujinimo nauda, todėl ir kalbėti nenoriu.

M. Skakauskienė: Ugdymo turinio atnaujinimas yra procesas, kuriame svarbiausia diskusijos ir susitarimas. Jei dauguma priima susitarimus, tada visa atnaujinimo eiga yra daug lengvesnė. Matematikai nuo 2013 m. diskutuoja apie matematinio samprotavimo svarbą, tai gražiai siejasi su tarptautinių tyrimų pokyčiais. 2021 m. atlikdami PISA tyrimo užduotis penkiolikmečiai turės parodyti matematinio samprotavimo gebėjimus. Vadinasi, ir atnaujinant ugdymo turinį svarbu nepraleisti galimybės labiau išryškinti matematinio samprotavimo gebėjimų ugdymo, kalbėti apie tai mokytojų kvalifikacijos renginiuose. Nors matematikos bendrosios programos netrukdo tai taikyti ir dabar.

R. Rudalevičienė: Nereikia mokytojams laukti, kol gausime atnaujintas programas, reikia patiems ieškoti, mokytis, išbandyti. Ne viskas – dokumentuose, svarbu, kad būtų gera praktika.

 

Dėkojame už skirtą laiką.

 

„Švietimo naujienos“