Gairės mokyklų bibliotekoms

Lietuvos mokyklų bibliotekų darbuotojų asociacija (LMBDA) ėmėsi iniciatyvos ir išvertė atnaujintas IFLA gaires mokyklų bibliotekoms (2015 m.). Tai tarptautinis dokumentas, šiuo metu išverstas į daugiau kaip 20 kalbų ir nusakantis mokyklų bibliotekų raidos tendencijas visame pasaulyje. Gaires galima rasti oficialiame IFLA puslapyje. Iki dabar turėjome Lietuvos nacionalinės bibliotekos 2004 m. išleistą pirmąjį vertimą. O kas naujo šiose gairėse? Mokymosi procesas tapo aktyvus, sparčiai kinta informacinis pasaulis, todėl keičiasi ir mokyklos bibliotekos vaidmuo. Biblioteka suvokiama ne tik kaip fizinė, bet ir kaip skaitmeninė erdvė mokytis, o mokyklos bibliotekininkas – ne tik informacijos išteklių prižiūrėtojas, bet ir aktyvus mokymosi pagalbininkas. Atsirado naujų iššūkių informacijos vartotojams. Jie turi būti atsakingi ir etiški, gebėti mokytis savarankiškai, suvokti savo poreikius, žinoti, kaip rasti reikiamą ir patikimą informaciją, naudotis technologijų priemonėmis tai informacijai gauti, apdoroti ir norimam rezultatui pateikti.

Atnaujintose gairėse kalbama apie mokyklos bibliotekos misiją, kuri įtvirtinta 1999 m. IFLA / UNESCO mokyklų bibliotekų manifeste – teikiant informaciją, idėjas ir mokymosi visą gyvenimą įgūdžius, sudaryti galimybes mokyklų bendruomenėms gerinti mokymą ir mokymąsi. Tačiau daugiau dėmesio skiriama mokyklos bibliotekininkui, jo funkcijoms, kompetencijoms. Mokslinių tyrimų duomenimis, svarbiausia veiksmingos mokyklos bibliotekos prielaida – kvalifikuotas mokyklos bibliotekos specialistas, turintis pedagoginį pasirengimą. Pasaulyje yra įvairiausių praktikų, ši pareigybė gali vadintis įvairiai (pvz., mokyklos bibliotekininkas, mokyklos bibliotekos medijų specialistas, informacijos specialistas, mokytojas-bibliotekininkas), tačiau dažniausiai vartojamas pavadinimas – mokyklos bibliotekininkas. Kita veiksmingos mokyklos bibliotekos sąlyga – pedagoginė bibliotekos programa. Tai yra suplanuotos įvairiapusės mokymo ir mokymosi veiklos bibliotekoje, kur daugiausia dėmesio skiriama raštingumui ugdyti ir skaitymui skatinti, informaciniam ir medijų raštingumui, informacinėms kompetencijoms, daugialypiam raštingumui (angl. transliteracy), mokymuisi tyrinėjant (pvz., problemų sprendimu grindžiamam mokymuisi, kritiniam mąstymui), technologijų integracijai, mokytojų kvalifikacijai. Lietuvoje tokios programos mes neturime, tačiau vis daugiau kalbame apie informacinio ir medijų raštingumo programą, kuri būtų labai aktuali šiuolaikinei mokyklai. Tai mokymas dirbti su informacija, naudotis įvairiausių formatų šaltiniais, juos vertinti, dirbti su duomenimis ir kurti naujus žinių produktus. Ne mažiau svarbu ir skaitymo įgūdžių ugdymas: pasirengimas skaityti mokslinį tekstą ar grožinį kūrinį, susikaupti, mėgautis skaitymu, kalbėti apie knygas.

Esminę mokyklos bibliotekininko darbo dalį sudaro bendradarbiavimas su mokyklos administracija ir mokytojais. Tik turėdamas palaikymą, mokyklos bibliotekininkas savo žiniomis ir įgūdžiais, susijusiais su informacijos teikimu ir išteklių naudojimu, gali sėkmingai prisidėti prie mokymo ir mokymosi veiklos, ją išplėsti ir individualizuoti. Gairėse aprašomos keturios mokymo bendradarbiaujant metodikos: mokymas padedant, kai mokytojas atlieka pagrindinį mokomąjį vaidmenį, o bibliotekininkas padeda atskiriems mokiniams, paralelinis, kai mokytojas ir bibliotekininkas dirba tuo pačiu metu skirtingose klasės ar bibliotekos erdvėse su atskiromis mokinių grupėmis, papildomasis, kai bibliotekininkas sustiprina, papildo mokytojo dėstymą, ir komandinis mokymas, kai prisiimama vienodas atsakomybės, lyderystės ir atskaitomybės dalis. Kiekvienam bendro mokymo metodui reikalingas mokytojo dalykininko ir bibliotekininko parengtas medžiagos turinio, dėstymo ir vertinimo planavimas.

Visiškai nauja sritis yra ir mokyklų bibliotekų vertinimas, vertinimo metodai, viešieji ryšiai ir advokacija. Prieduose pateikiami pavyzdiniai bibliotekos ir bibliotekos programų vertinimo klausimai, daug pavyzdžių, išsamus literatūros ir nuorodų sąrašas.

Gairėse atsispindi kompromisas tarp siekiamybės ir to, ko pagrįstai galima tikėtis. Tai dokumentas, skatinantis mokyklų bibliotekų vystymąsi ir interesų gynimą visame pasaulyje, kiekviena šalis jį turėtų prisitaikyti atsižvelgdama į savo švietimo sistemą, įstatyminę bazę, bibliotekininkų profesinį pasirengimą ir kitą kontekstą. LMBDA tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.

LMBDA dėkoja programinės įrangos kūrimo bendrovei „Asseco Lietuva“, parėmusiai gairių vertimą, ir tikisi, kad jos bus reikšmingos tiek Lietuvos mokyklų bibliotekininkų bendruomenei, tiek sprendimus švietimo srityje priimantiems asmenims.

+9

-1114