Etnokultūrinis renginys Nidoje „Ritin kalne smiltatę“

Jau penktus metus iš eilės Neringos meno mokyklos organizuojamas etnokultūrinis festivalis-konkursas „Ritin kalne smiltatę“ kviečia atsigręžti į Kuršių nerijos istoriją ir savąjį žvilgsnį perteikti pasirinkta menine forma. Kaip ir kiekvienais metais, svarbiausias festivalio-konkurso tikslas išlieka per meninę veiklą skatinti vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų domėjimąsi Kuršių nerijos krašto istorija, tradicijomis, kultūriniu paveldu, kraštovaizdžio savitumu ir skatinti viso to puoselėjimą bei tausojimą.

 

2018-ųjų festivalis „Ritin kalne smiltatę“ skirtas prieškario Lietuvos istorijos ir vaizdinių Kuršių nerijoje prisiminimui, Nidos sklandymo mokyklos reikšmės ir istorijos tyrinėjimui (1923–1939 m.) bei artėjančio Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio pagerbimui. Minėtas prieškario laikotarpis Kuršių nerijoje prasideda svarbiausiu įvykiu – šio krašto prijungimu prie Lietuvos teritorijos (1923 m.).

 

Nuo XIX a. antros pusės iki 1945 m. Nidoje vyko dailininkų kolonijos judėjimas. Įvairių stilistinių krypčių lietuvių ir vokiečių menininkai vykdavo į šią žemę ir perteikdavo jos kraštovaizdžio išskirtinumą savo kūryboje. Nidoje tuo metu išliko gyva „laisvojo meno“ dvasia, priešingai nei kitose tuometinės Europos šalyse, kurstančiose nacionalistinę pasaulėžiūrą, nuteikusią visuomenę prieš modernųjį meną. Ilgą laiką Nidos dailininkų kolonijoje vyravo ekspresionistinė tendencija, kurios ryškiausi atstovai, kūrę Nidoje, buvo Maksas Pechšteinas, Ernstas Molenhaueris, Ernstas Bischofas-Kulmas, Hansas Borschke. Prieškario laikotarpiu Nidoje su šeima viešėdavo taip pat pasaulyje pripažintas ir gerai žinomas vokiečių rašytojas, Nobelio premijos laureatas – Tomas Manas. Nidoje praleistas vasaras Tomo Mano akimis galima pamatyti beskaitant jo eseistiką „Mano vasarnamis“, parašytą būtent čia, Nidoje.

Iki karo pradžios, 1933–1939 m. Nidoje veikė Nidos sklandymo mokykla. Kauno apylinkių Pažaislio kalvos jau nebetenkino sklandytojų, todėl 1933 m. sklandymo mokykla buvo perkelta į Nidą, kur aukštos kopos ir pučiant rytų vėjui susidaro skriejimui tinkamas šlaito antvėjis. Atvykę sklandytojai savo jėgomis montavo angarą, statė valgyklą, mokyklos pastatą. Sklandymo mokyklos auklėtiniai tuo metu naudodavosi aukščiausia Kuršių nerijos kopa, kuri dabar ir vadinasi Sklandytojų kopa. Ji yra antroji už Parnidžio kopos, Kaliningrado srities link. Čia buvo pagrindinė Lietuvos sklandytojų vasaros stovyklavietė, kurioje pilotavo žinomi sklandytojai Gregorius Radvenis, Bronius Oškinis ir kiti.

 

Sausio 11 d. Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre (KTIC) „Agila“ vyko baigiamasis etnokultūrinio festivalio-konkurso „Ritin kalne smiltatę“ renginys. Šiais metais sulaukta kūrybinių dailės darbų iš įvairių Vakarų Lietuvos miestų ir miestelių, kuriuos vertino profesionali komisija, o jos narius sudarė Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus menininkai bei Neringos miesto žymūs veikėjai. Prizininkais komisija paskelbė dalyvius iš Šilutės, Rietavo, Palangos ir Neringos. Renginį vedė visuomenininkė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser, kuri pasidalijo itin įdomiais faktais apie šionykštį gyvenimą iš tuometinės spaudos. Prisiminimais bei nuotraukomis dalijosi ir vieno pirmųjų Nidos sklandymo mokyklos pilotų, Broniaus Oškinio, dukra Dovilė Oškinytė, taip pat tapusi konkurso prizininke. Savo sukurtus muzikinius, poezijos kūrinius ir teatrines kompozicijos pristatė Neringos meno mokyklos mokiniai bei kūrėjai iš Klaipėdos, Rietavo, Juodkrantės.

Etnokultūrinį festivalį-konkursą „Ritin kalne smiltatę“ kasmet organizuoja Neringos meno mokykla, idėjos autorius – mokyklos mokytojas, menininkas Albertas Danilevičius. Šių metų renginys įgyvendintas bendradarbiaujant su Nidos KTIC „Agila“ bei Neringos savivaldybe.

 

Neringos meno mokyklos inf.