Etatinis darbo užmokestis – daugiau stabilumo ir saugumo…

Nors apie pedagogų etatinį darbo užmokestį, jo planavimą kalbama antrus metus, bet su juo susijusių iššūkių vis dar esama. Su kokiomis problemomis susiduriama ir į ką derėtų atkreipti dėmesį mokyklų vadovams, kalbamės su Tauragės Martyno Mažvydo progimnazijos direktoriumi Remigijumi MASTEIKA, turinčiu patirties patariant pedagogams, kaip skaičiuoti etatinį darbo apmokėjimą ir išspręsti su juo susijusius iššūkius.

 

Sakykite, į ką svarbiausia derėtų atkreipti dėmesį, siekiant sklandžiai įgyvendinti etatinį darbo apmokėjimą?

Svarbu tinkamai susiplanuoti, koks etatų skaičius, ir atitinkamai lėšos mokyklai bus skiriamos ugdymo planui įgyvendinti pagal mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašą. Atsižvelgiant į tai ir remiantis mokyklos ugdymo planu, formuojamos mokytojų pareigybės, paskirstomi darbo krūviai (etatai). Remiantis teisės aktais mokykloje svarbu susitarti dėl mokytojų darbo krūvio sandaros sistemos, veiklų mokyklos bendruomenei, profesinio tobulėjimo. Visais aspektais svarbu ir būtina tartis su darbuotojais (darbo taryba, profesine sąjunga) ieškant optimaliausių sprendimų. Atsižvelgiant į įstaigos specifiką svarbu pasirengti darbo apmokėjimo sistemą, nusimatyti atvejus, kuriais didinami mokytojų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientai dėl veiklos sudėtingumo.

 

Su kokiais iššūkiais vis dar susiduria mokyklų vadovai? Kokių klausimų iš jų sulaukiate dažniausiai?

Kadangi šiais mokslo metais vyksta antrasis etatinio darbo užmokesčio įgyvendinimo etapas, tai ir iššūkių tikriausiai mažiau. Kita vertus, mokyklų vadovams yra parengti įrankiai, padedantys planuoti įstaigos lėšas, etatų skaičių, apskaičiuoti mokytojų darbo krūvius ir pan. Kalbu apie skaičiuoklę mokyklų vadovams, esančią svetainėje www.etatinis.lt. Toje pačioje svetainėje patys mokytojai gali pasinaudoti jiems sukurta skaičiuokle ir skaičiuoti savo darbo krūvį. 2019 m. kovo 1 d. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsakymai detaliai reglamentuoja, kaip nustatomos valandos už pasiruošimą pamokoms, mokinių pasiekimų vertinimą, vadovavimą klasei. Daugiau klausimų kyla specifinėms mokykloms, pavyzdžiui, neformaliojo švietimo įstaigoms, kur reglamentavimo nacionaliniu mastu mažiau, o daugiau susitarimų ir sprendimų yra savivaldybės ir pačios mokyklos lygmeniu. Vienas dažnesnių klausimų, ar (kaip) keisis finansavimas nuo rugsėjo 1 d., įgyvendinant antrąjį etatinio apmokėjimo etapą, kai bus finansuojamos visos etato valandos, t. y. 1512 val. (iki rugpjūčio 31 d. buvo 1386 val.). Vadinasi, ir ugdymo lėšos mokykloms didės maždaug 9 proc.

 

Kaip manote, kodėl etatinis darbo užmokestis sukėlė tiek daug iššūkių, kur matote tokio užmokesčio modelio diegimo į ugdymo institucijas trūkumus? Ar jie visi jau ištaisyti?..

Pastaruoju laikotarpiu švietimo sistemoje reformų ir naujovių būta nemažai. Ir visokių jų buvo, tad į bet kokius pokyčius žiūrima įtariai ir su tam tikru nepasitikėjimu, abejonėmis. Nepamirškime, kad praėjusiais metais etatinio modelio diegimas buvo labai įrėmintas laike, nes mokyklų bendruomenėms nuo įstatymo priėmimo pasiruošti buvo likę mažiau nei du mėnesiai. Lygiagrečiai su etatinio darbo užmokesčio diegimu keitėsi ir mokyklų finansavimo tvarka. Tad pokyčiai buvo sisteminiai, natūralu, kad buvo juntama sumaištis.

 

Ar matote etatinio darbo užmokesčio teigiamą ilgalaikę perspektyvą?

Manau, kad taip. Darbuotojams atsiranda daugiau stabilumo ir saugumo, nebelieka darbo užmokesčio svyravimo dėl vienos ar kitos kontaktinės valandos pokyčio. Vadovams yra galimybė apmokėti už mokytojų papildomai atliekamas funkcijas, planuoti mokyklos mokytojų profesinį tobulėjimą. Ugdymo lėšos (t. y. mokytojų darbo užmokesčio lėšos) privalo būti visos panaudotos mokytojų darbo užmokesčiui. Statistiniai duomenys rodo, kad mokytojų darbo užmokestis didėjo.

Reikia suprasti, kad etatinio darbo užmokesčio diegimas negali išspręsti demografinių ar nesutvarkyto mokyklų tinklo problemų. Jei mokykloje mažėja mokinių ir klasių komplektų skaičius, nei etatinio darbo užmokesčio modelis, nei finansavimo modelio keitimas problemų neišspręs. Siekiant racionalaus lėšų naudojimo, reikalingi ir racionalūs sprendimai visais lygmenimis.

 

Dėkoju už informaciją.