Etatinį apmokėjimą įgyvendiname sklandžiai ir apgalvotai

Jurgita Nemanienė
,
Vilniaus Jono Basanavičiaus prog-jos direktorė

Susumavusi pirmuosius rezultatus, galėčiau teigti, kad mūsų mokykloje etatinio apmokėjimo sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas prasidėjo sklandžiai ir apgalvotai. Iš mokyklos turimų etatų 85 proc. panaudoti visa apimtimi – jų neskaidant. Remiantis besimokančių mokinių ir dirbančių mokytojų statistika, mūsų mokykloje vienam mokytojui vidutiniškai tenka 16 vaikų. Toks vidurkis būdingas švietimo sistemoje lyderiaujančioms šalims, pavyzdžiui, Suomijai.

 

Visiems mokytojams skirti didžiausi koeficientai. Mūsų mokykloje atlyginimai padidėjo absoliučiai daugumai mokytojų: nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų eurų, pavieniais atvejais – dar daugiau. Atlyginimo didėjimas priklausė nuo lanksčios etatinio apmokėjimo sistemos suteiktų galimybių – daugumai mokytojų skirtas didžiausias valandų skaičius per metus, susitariant dėl valandų paskirstymo pagal mokinių ir visos mokyklos poreikius. Taip pat atlyginimo didėjimą lėmė ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, prisidėjo vienas klasės komplektas. Nors mokytojų atlygis netapo svajonių atlyginimu už labai atsakingą ir daug kūrybos bei atsidavimo reikalaujantį darbą, bet didėjimo tendencija – teigiama. 

Etatinio apmokėjimo iššūkiai: dėl principinių dalykų sutarta

 

Jei pirma ir antra etato dalis – pamokos ir su jomis susijusios darbo valandos (pasiruošimas pamokoms, mokinių vertinimas) – buvo pakankamai gerai pažįstamos anksčiau, tai dėl bendruomenės valandų teko aiškintis ir diskutuoti bei sutarti dėl principinių dalykų. Dar liko nuspręsti, kaip vykdysime sutartos sistemos monitoringą ir vertinimą. Yra ir daugiau klausimų, kuriems atsakymų dar neturime: pavyzdžiui, kaip spręsime namų mokymą, kaip įvertinsime pavadavimo procentus / įkainius. Labai laukiame, kada savivaldybė perskirstys lėšas ir žinosime savo finansines dalis, priklausančias nuo mokyklos steigėjo sprendimų.

 

Didžiausias iššūkis, sukeliantis daugiausia sumaišties, tai žiniasklaidoje kuriama neigiama atmosfera, pripildyta negatyvių pasisakymų: pavyzdžiui, kad mokytojai masiškai išeina iš darbo, atlyginimai mažėja ir taip toliau. Tokios tendencijos veikia mokytojus ir sukelia nereikalingą nerimą ar grėsmių laukimą. Tai, manau, yra gilūs psichologiniai dalykai, dar vadinami masių psichologija, kai, pavyzdžiui, važiuodamas keliu, kuriuo kartu važiuoja greitį viršijančios mašinos, pats nejučia ir tarsi nenoromis pradedi viršyti greitį… Tokios atmosferos visuomenėje kūrimas tikrai neprisideda prie mokytojo prestižo kėlimo.

Aiški sistema ir susitarimas, palankios darbo sąlygos

 

Etatinio apmokėjimo sistemos privalumų būtų keletas. Pirmiausia, aiški sistema, koks bus atlyginimas: kokios etato sudėtinės dalys, koeficientas, kurį paprasta padauginti iš bazinio dydžio ir sužinoti savo atlyginimą. Ankstesnėje tarifikacijoje buvo sudėtinga paskaičiuoti savo darbo užmokestį, tam reikėjo vos ne ekonominio išsilavinimo. Sudėtinga buvo skaičiuoti ir finansininkams.

Aiškus ir teisinis darbo susitarimas tarp vadovo ir mokytojo dėl visų darbų. Ankstesnė sistema darbuotojo sutartyje leido numatyti tik kontaktines valandas, todėl visi kiti darbai ne pamokų metu turėjo tilpti daugiausia į 3,5 organizacines valandas.

 

Dabar pradėjome planuoti visas veiklas: kiek bus skirta laiko pasiruošti pamokoms, kiek – renginiams, metodinei veiklai, edukacinėms išvykoms ir panašiai per metus. Anksčiau planuoti veiklas buvo įprasta tik pamokose, bet be jų vyksta ir kita ne mažiau svarbi ugdymo proceso dalis.

Taip pat atsirado galimybė sudaryti etatą tiems mokytojams, kurie pagal ankstesnę tvarką turėjo mažiau pamokų: pavyzdžiui, informacinių technologijų, gamtos mokslų, kūno kultūros. Jie dirbo per kelias mokyklas ir negalėjo visu pajėgumu atsiduoti darbui vienoje ugdymo įstaigoje. Dabar, pridedant bendruomenės valandas, galima tokiam mokytojui, ypač reikalingam mokykloje, sudaryti patrauklias darbo sąlygas.

Kitais metais, kai etatinis apmokėjimas bus finansuojamas visa apimtimi, atsiras galimybė pridėti už veiklos sudėtingumą, pagal su darbo taryba suderintus kriterijus mokėti priedus ir tokiu būdu skatinti mokytojus prisiimti didesnę atsakomybę bei siekti lyderystės.

Klasei – vadovas ir pavaduotojas

 

Sprendėme iššūkį, kaip į ypač svarbią mokyklos gyvenime sritį – klasių vadovavimą – įtraukti visus mokytojus, remiantis socialiai teisingais principais. Nusprendėme kiekvienai klasei skirti po du vadovus: klasės auklėtoją ir jo pavaduotoją. Sutarėme dėl atitinkamo valandų skaičiaus. Kitais metais jie keisis savo vaidmenimis, tokiu būdu į šį svarbų vadovavimo procesą bus įtraukti beveik visi vyresniųjų klasių mokytojai. Laimėjo visi: vaikai patiria dviejų žmonių rūpestį ir pagalbą, vienam iš vadovų susirgus nebelieka problemų, kas pavaduos auklėtoją, o per išvyką nereikia ieškoti kolegos, kuris lydės didelę klasę.

Simonos Stankutės nuotr.

Griežtai draudžiama svietimonaujienos.lt paskelbtą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, socialiniuose tinkluose, perkurti ar platinti kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti svietimonaujienos.lt kaip šaltinį.

Vienas komentaras

  • Dominykas

    Koktus padlaižiavimas, gėda skaityti.
    Tai kaip sklandžiai viskas pagerėjo, jei jūs pati rašote:
    „Yra ir daugiau klausimų, kuriems atsakymų dar neturime: pavyzdžiui, kaip spręsime namų mokymą, kaip įvertinsime pavadavimo procentus / įkainius. Labai laukiame, kada savivaldybė perskirstys lėšas ir žinosime savo finansines dalis, priklausančias nuo mokyklos steigėjo sprendimų.“ ??? Gal žinote kiek žmogui su aukštuoju išsilavinimu šioje valstybėje dar teks LAUKTI, kol jis žinos savo FINANSINES DALIS??? Ko ne vergija?