„Esu įsitikinęs, kad mokytojas yra kūrėjas“

Remigijus POZNIAKOVAS, dirbantis Šiaulių Lieporių gimnazijoje, inovatyviausių mokytojų apdovanojimuose buvo paskelbtas inovatyviausiu fizikos mokytoju. Po apdovanojimų redakcija gavo pedagogo kolegių Ritos Norkutės ir Aidos Šliažienės laišką. Jos rašo: „Be fizikos, mokytojas gimnazistus moko ir inžinerijos subtilybių. Pamokos išsiskiria veiklų įvairove: domimasi skaičiavimais ir matavimais gamtoje, ergonomikos dalykais, statybos inžinerija, mokomasi rasti energijos taupymo būdų, o kiek gerų emocijų sukelia pačių rankomis sukonstruotas namo modelis, tiltas, suręstas iš makaronų… Didžiausia mokytojo svajonė – vykdytojus paversti kūrėjais.“ Mokytojų pasakojimas tapo pretekstu pakalbinti šį pedagogą ir paklausti apie jo nuveiktus darbus bei aktyvų visuomeninį gyvenimą.

 

Tapote inovatyviausiu mokytoju, todėl kyla natūralus klausimas, kokias naujoves taikote ugdymo procese?

Mano pamokos neatsiejamos nuo informacinių ir komunikacinių technologijų (IKT) naudojimo, nes esu baigęs ne tik fiziką, bet ir IT mokslus. Mėgstu mokinius išstumti iš komforto zonos, reikalaudamas surasti ryšį tarp fizikos ir meno, fizikos ir IT, fizikos ir literatūros, inžinerijos, matematikos ir t. t. Taip mokinys tampa aktyviu tyrinėtoju, juolab kad niekada neapsiriboju iš mokinio gavęs tik trumpą atsakymą, reikalauju bent jau keliais sakiniais atsakyti į pateiktą klausimą.

 

Inovatyvios priemonės, naudojamos ugdymo procese, yra ir mokytojo pagalbinė priemonė, ir įrankis mokinių susidomėjimui skatinti. Pamokose naudojamų priemonių spektras gan platus. Nuo paprasto popieriaus lapo (jis skirtas ne tik rašyti ar bandymams atlikti, bet ir kaip medžiaga darbui) iki kompiuterio su interaktyviąja lenta „Smart“, „GLX Explorer“, nuo laboratorinių priemonių, gautų iš gamtos mokslų laboratorijų įrengimo projekto, iki mano kurtų mokomųjų priemonių (tokių kaip mokomosios svetainės „Fizika kiekvienai pamokai ir kiekvienam“, „Astronomija“, „Fotometrija“, „Optika“ ir kt.) bei įvairių interaktyvių resursų internete (emokykla ir pan.). Inžinerijos pamokose panaudoju virves, medžio šakas. Kartais net ir paprastas popieriaus lapas gali tapti puikia priemone eksperimentams ir tyrimais pagrįsto eksperimento medžiaga. Viskas priklauso nuo mokytojo išmonės ir noro, deja, ir nuo egzaminų… Todėl tikrai nereikėtų nuvertinti ir markerio su balta lenta…

 

Laimėjote galimybę nuvykti į bet kurią norimą tarptautinę konferenciją švietimo tema užsienyje. Gal jau turite konkrečių idėjų, į kokią šalį ir kokį renginį vyksite arba kur norėtumėte?

Esu nemažai keliavęs po Europą, tad tikrai nugalės ne konkreti šalis, o konferencijos tema.

Man patinka vesti pamokas netradiciškai ir norisi jas organizuoti „kitaip“, kad nuo pirmų minučių mokinys pasijustų aktyviu pamokos dalyviu. Dažnai atsinešu įvairių daiktų, iškeliu problemą, siūlau rasti sprendimą. Esu įsitikinęs, kad mokytojas yra kūrėjas, todėl visada gali sukurti įdomesnę, „kitokią“ pamoką.

 

Kaip skatinate mokinį tapti aktyviu pamokos dalyviu, ne tik klausytoju, kūrėju, ne tik vykdytoju?

Man patinka vesti pamokas netradiciškai ir norisi jas organizuoti „kitaip“, kad nuo pirmų minučių mokinys pasijustų aktyviu pamokos dalyviu. Dažnai atsinešu įvairių daiktų, iškeliu problemą, siūlau rasti sprendimą. Esu įsitikinęs, kad mokytojas yra kūrėjas, todėl visada gali sukurti įdomesnę, „kitokią“ pamoką. Paskutiniais metais fiziką integruoju su inžinerija, kurios, kaip pasirenkamojo dalyko, jau trečius metus mokau pagal savo sukurtą programą. Siekiu, kad mokinys taptų tyrinėtoju, o ne tik klausytoju ar užduočių atlikėju. Man labai svarbus mokinių įsivertinimas pamokoje: stengiamės aptarti, kas pavyko, kas ne, į ką reikia atkreipti dėmesį, ką pakartoti, manau, kad pats sau paliktas mokinys sunkiai motyvuosis siekti asmeninės pažangos – jis turi jausti padrąsinantį mokytojo žodį ar bent žvilgsnį.

Mano pamokoje dažnai jaučiamas darbinis šurmulys – tai tyrėjų atliekami bandymai ar kitokios praktinės užduotys. Pamokoje naudoju savo kurtą metodinę medžiagą, mokomąsias priemones.

 

Šiuo metu mokyklose trūksta jaunų pedagogų, abiturientai retai renkasi studijuoti šią specialybę. Kaip manote, kas padėtų jų pritraukti daugiau?

Dabartiniai valdančiųjų veiksmai, mokytojų streikas tikrai dar labiau tolina, manau, utopinį norą, kad mokytojo specialybė būtų prestižinė. Aišku, tai svajonė, siekis, kad kuo daugiau jaunų mokytojų ateitų į mokyklas, bet jų ir toliau niekas nepritrauks, jei nemotyvuos geras atlyginimas ir „į rėmus įspraustas darbas“. Būtų galima sakyti, kad mokytojo specialybė reikalauja atsidavimo, pašaukimo, bet pašaukimo ir atsidavimo pietums nesuvalgysi.

 

Atnaujinant ugdymo turinį siūloma iki 10 klasės gamtos mokslų mokyti integruotai. Ar pritariate šiam siūlymui?

Kaip žinome, mokytojai buvo rengiami mokyti vieno iš gamtos mokslų – fizikos, chemijos arba biologijos. Ir logiška, kad tada kiekvienas lenks į savo pusę. Jau ir taip savo rezultatais nesiekiame pasaulio gamtamokslių tyrimų rezultatų vidurkio, o tas liapsusas tikrai nepadėtų pakilti aukščiau.

Jokiu būdu negaliu pritarti tokiam, drįsiu teigti, trumparegiškam pasiūlymui. Tai neabejotinai planuojama daryti dėl to, kad trūksta mokytojų. Galvoju, kad tai daroma siekiant bent jau keliems–keliolikai metų atitolinti nenumaldomai artėjantį suvokimą, kad mokytojų stygius yra didelis. Kaip žinome, mokytojai buvo rengiami mokyti vieno iš gamtos mokslų – fizikos, chemijos arba biologijos. Ir logiška, kad tada kiekvienas lenks į savo pusę. Jau ir taip savo rezultatais nesiekiame pasaulio gamtamokslių tyrimų rezultatų vidurkio, o tas liapsusas tikrai nepadėtų pakilti aukščiau. Tegul tokių pasiūlymų autoriai atsako į klausimą: „Ar jau turime parengę kvalifikuotų visų trijų gamtos mokslų mokytojų?“Aš tikrai nenorėčiau, jei atėjus pas kardiologą mane gydytų proktologas ar psichologas.

 

Ar dažnai tenka vesti integruotas pamokas su kolegomis (galbūt ne tik gamtos mokslų mokytojais)?

Dažnai vedu integruotas pamokas, bet beveik visas jas vedu vienas. Per savo mokytojavimo laikotarpį teko mokyti gamtos pažinimo, geografijos, matematikos, IT, inžinerijos ir fizikos dalykų, nepatingiu ir papildomai pasiskaitinėti reikiama tema, tad manau, kad galiu integruoti dalykus ir pats vienas.

 

Tyrimus atliekate buityje, su namuose esančiais daiktais. Kokie tai daiktai, kaip atrodo tokie tyrimai?

Siekiu mokiniams įrodyti, kad eksperimentams nereikia didelių laboratorijų, juos galima atlikti ir namuose, kur tikrai galima rasti paprasčiausių priemonių. Pateiksiu kelis tokių eksperimentų pavyzdžius. Elementari fizikos namų darbų užduotis II klasės gimnazistams – apskaičiuoti maistinio aliejaus lūžio rodiklį. Beje, mokiniai patys turi sugalvoti visą eksperimento eigą, jį atlikti ir paskelbti išvadas. Šiaulių Lieporių gimnazijos III klasės gimnazistai rašo metinius projektus, tad tokie vis tobulėjantys eksperimentavimo įgūdžiai skatina sėkmingą tų projektų atlikimą. Mokinio pasirinktas projektas „Saulės elektrinė ant mokyklos stogo“ vienas iš tokių pavyzdžių.

 

Jūsų žmona – matematikos mokytoja, 2014 m., kurie buvo paskelbti šeimų metais, Šiauliuose buvote apdovanoti kartu su 4 kitomis mokytojų šeimomis. Kaip sekasi sugyventi dviem pedagogams vienoje šeimoje?

Universitete mokėmės vienoje grupėje, dabar dalijamės ir džiaugsmais, ir vargais. Kartu su žmona Vaida kuriame mokomąsias priemones ir matematikos pamokoms (mokomosios svetainės „Matai“, „Geometrija“, „Matematika ir IT“, mokomosios priemonės „Šaknis“, „Laipsnis“, „Matavimo vienetai“, „Reiškiniai“ ir kt.). Nuolat dalyvaujame Šiaulių švietimo centro organizuojamose mokomųjų priemonių parodose. Esame pelnę padėkų ir diplomų. Keliaujame (savo automobiliu esame apkeliavę didžiąją dalį Europos), visa šeima užsiimame skautų veikla.

 

Kas Jus paskatino tapti mokytoju?

Dvyliktoje klasėje dar nežinojau, kuo norėčiau tapti ateityje. Svarsčiau apie galimybę keliauti į profesinio rengimo centrą ir mokytis staliaus amato. Vieną dieną per pokalbį dėl profesijos pasirinkimo klasės auklėtojas Vytautas Polikaitis tarė: „Žinai, man rodos, kad būtum visai neblogas mokytojas…“ Pasijuokiau iš tos minties, bet sėkla jau buvo pasėta. Nusprendžiau pasidomėti, kokie reikalavimai stojant į aukštąsias mokyklas, ir įstojau. Baigiau, dirbu (šypsosi – aut. past.).

 

Papasakokite keletą įsimintiniausių – gražiausių arba sukėlusių daugiausia iššūkių – įvykių, nutikusių per Jūsų mokytojavimo praktiką.

Per 21 mokytojavimo metus jų būta tikrai daug. Tai, kas nutinka klasėje, ten ir pasilieka, tad norėčiau pasidalyti mintimis apie pirmąją savo darbo dieną, nes visada sakiau, kad mokykloje nedirbsiu. „Ne mano nervams“, – taip save raminau ir tuo metu dirbau vienoje įmonėje administratoriumi-apsauginiu. Taip jau sutapo, kad, žmonai išeinant į dekretines atostogas, mokyklos direktoriui paprašius, teko ją vieną mėnesį pavaduoti. Pabandžiau, patiko, pasilikau ir tas mėnuo vis dar tęsiasi… Kasdien reikalauja aiškintis naujas neatrastas tiesas, kasdien kelia vis naujų, didesnių iššūkių. Teisybės dėlei reikėtų paminėti, kad iki pat šios minutės nepasigailėjau tapęs mokytoju ir net neįsivaizduoju savęs dirbančio kitokį darbą.

 

Kaip Jūsų gyvenime atsirado skautų veikla ir ką ji Jums reiškia?

Prieš pustrečių metų baigęs antrąją Šiaulių miesto metodinės Tarybos pirmininko kadenciją pradėjau aktyviau rūpintis skautų veiklos populiarinimu mieste ir šalyje. Šiuo metu vadovauju Lietuvos skautijos Šiaulių krašto Šiaulių tuntui, esu Saulės draugovės draugininko pavaduotojas, vadovauju Lieporių gimnazijos skautų būreliui. Bet tai tik pareigos, daug įdomesnė veikla: su skautais esame apkeliavę daug regioninių parkų, vykdomi įvairūs projektai (garsiausiai nuskambėjęs projektas „Skautai Šiauliams“, per kurį Šiaulių miesto parke „Beržynėlis“ pasodinome 13 ąžuolų labiausiai nusipelniusiems skautams, pastatėme skautų judėjimo šimtmečiui skirtą suoliuką). Mano pastangomis Lietuvos skautijos istorijoje atsirado ir žvejo specialybė, tad organizuoju ir skautų žūklės savadarbėmis plūdinėmis meškerėmis varžybas. Smagu, kai atitrauki jaunimą nuo telefonų, kompiuterių ir parodai jiems, kiek daug įvairiausios veiklos galima prasmingai vykdyti lauke, miške. Mokomės ir išgyvenimo subtilybių, tad galbūt dėl to 2018 m. atsirado ir pirmoji mano autorinė knyga skautams „Mazgai“.

 

Esate įvairių gimnazijoje vykstančių renginių iniciatorius ir dalyvis – papasakokite apie juos. Juk ir dainuojate, ir šokate?

Siekdamas įtraukti mokinius ir jų tėvelius į kiek kitokią popamokinę veiklą, penkerius metus vedžiau „Protų mūšius“ Lieporių gimnazijos bendruomenei ir bendradarbiaujančių progimnazijų ugdytiniams.

Dar vienas renginys – „Inžinerinis ŠOU“ Šiaulių miesto progimnazijų auklėtiniams, per kurį mokiniai, naudodami visiškai primityvias medžiagas, gamina įvairius gaminius, stato statinius. Parašyta inžinerijos mokomojo dalyko programa I–II klasėms ir gimnazistams vedamos inžinerijos pamokos. Esu ir mokyklos bendruomenės choro narys, šoku mokyklos mokytojų šokių kolektyve. Kasmet gimnazijoje organizuojama „SkautNaktis“, tai renginys, vykstantis kelias dienas, per jį gimnazistus supažindinu su skautų judėjimu, pagrindinėmis skautų vertybėmis, tad veiklos bendruomenei tikrai pakanka.

 

Ką dar norėtumėte nuveikti, išmokti, sukurti, jei Jūsų para truktų ne 24, o 36 valandas?

Jei para truktų 36 valandas, ko gero, laiko vis tiek pritrūktų. Esu ir užkietėjęs žvejys, tad dalį laiko tikrai skirčiau žvejybai, ir numizmatas, tad norisi gausinti savo kolekciją (turiu tikslą – surinkti viso pasaulio valstybių monetas. Šiuo metu turiu 210 pasaulio valstybių monetų). Dalį laiko tikrai skirčiau nelabai tobulai mokamos anglų kalbos įgūdžiams tobulinti, italų ar ispanų kalboms mokytis, grafiniams ir vaizdiniams animuotiems objektams kurti, pradėtiems ir nebaigtiems darbams pabaigti, grožinės literatūros knygoms perskaityti, teatre apsilankyti… Savo pavyzdžiu ir savanoryste gimnazijos mokinius po pamokų skatinu užsiimti įvairia veikla. Deja, bet bent jau artimiausiu metu tų papildomų 12 valandų negausiu…

 

Ačiū už įkvepiantį pokalbį.