Estijos švietimo sėkmės paslaptys: pokalbis su švietimo eksperte Maie Kitsing

Estija lietuviams yra tapusi kokybiško švietimo sinonimu. Sėkmingą Estijos švietimo sistemos veiklą liudija ir kas trejus metus atliekamos studijos. 2015 m. atliktame Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Tarptautiniame penkiolikmečių pasiekimų tyrime (PISA) Estijos mokiniai pasirodė kaip vieni geriausių Europoje, o pasaulyje pagal surinktus taškus gamtamokslio raštingumo srityje juos aplenkė tik Japonijos ir Singapūro mokiniai. Lietuvoje lankėsi Estijos švietimo ir mokslinių tyrimų ministerijos atstovė Maie Kitsing. Ji mielai sutiko atsakyti į keletą klausimų apie švietimo sistemos sėkmę savo šalyje.

Gal galite plačiau papasakoti, kas lėmė Estijos mokinių įsiveržimą į geriausiųjų pasaulyje viršūnes?

Vieno sėkmės recepto neturime. Manau, aukštus Estijos mokinių kognityvinius gebėjimus, kurie matuojami PISA tyrimu, lėmė keletas priežasčių. Pirmiausia turime atkreipti dėmesį į Estijos istoriją – valstybinis švietimas Estijoje jau yra sukaupęs ilgą patirtį: pirmosios viešosios mokyklos mūsų šalyje atsidarė daugiau nei prieš tris šimtus metų, o berniukai su mergaitėmis kartu mokosi jau daugiau nei šimtą metų. Taip pat svarbi ir kultūrinė aplinka. Pavyzdžiui, prieš šimtą metų liuteronas estas, prieš norėdamas vesti, būtinai turėjo suprasti Bibliją, o tam vyrai privalėjo mokėti skaityti – tai priartino švietimą prie masių ir vertė kiekvieną mokytis. Taigi istorinės ir kultūrinės patirtys jau keletą amžių lemia tvirtai įsišaknijusį visuomenės tikėjimą švietimo nauda.

Žmonių pasitikėjimas švietimu yra sklandžios švietimo sistemos veiklos raktas. Estijoje klesti įsitikinimas, kad išsilavinusiam žmogui atsiveria daugiau durų. Šeimos lūkesčiai ir mokyklos įvaizdis kuria pozityvią mokymosi atmosferą, nesupriešina mokinio ir mokytojo, deda pamatą stipresniam tarpusavio ryšiui. Kai patys tėvai nuo mažens skiepija mokymąsi kaip vieną svarbiausių vertybių, tai anksčiau ar vėliau atsispindi vaikų pasiekimuose.

 

Estijoje dedamos ypač didelės pastangos vaikų socialinei, ekonominei ir kultūrinei (SEK) atskirčiai mažinti. Beveik visi mokiniai Estijoje lanko darželį, viena vertus, tai padeda tinkamiau pasiruošti mokyklai, didina vaiko socializaciją, gebėjimą bendrauti ir bendradarbiauti, kita vertus, sumažina skirtumus, kuriuos lemia SEK aplinka. Prie socialinės lygybės didinimo prisideda ir kiti veiksniai, pavyzdžiui, nemokamas maitinimas, vadovėliai, transportas ir medicininė priežiūra, būreliai mokyklose, finansuojamas neformalusis ugdymas, dėmesys socialiniams ir emociniams įgūdžiams tobulinti, taip pat labai svarbu, kad mokymuisi skiriama įvairi parama. Be abejo, socialinės garantijos, motinystės ir tėvystės atostogos, išmokos ir kita valstybės skiriama parama daro teigiamą poveikį užtikrinant teisingumą. Galbūt todėl Estija gali pasigirti labai tolygiais mokinių pasiekimais, itin mažu, t. y. vienu mažiausių pasaulyje, mokymosi rezultatų atotrūkiu, nulemtu SEK atskirties. Tos mokyklos, kuriose yra daugiau specialiųjų poreikių vaikų ar joms dėl kitų priežasčių yra reikalingas didesnis finansavimas, jį gauna iš savivaldybių. Didesnės mokyklos paprastai turi savo psichologus, specialiuosius pedagogus, kalbos terapijos ir kitos pagalbos specialistus, o mažų mokyklų mokiniams švietimo pagalbos specialistai pasiekiami vietos konsultacijų centruose.

Taip pat reikia įvertinti mokytojo vaidmens svarbą ugdymo procese. Estijoje teikiami aukšti reikalavimai mokytojų išsilavinimui: kiekvienas privalo būti įgijęs magistro laipsnį, o darželio auklėtojams būtinas bakalauro laipsnis.

 

Lietuvoje šiuo metu labai daug kalbama apie mokytojo specialybės vaidmenį švietimo sistemoje, tačiau susiduriame su sunkumais pritraukdami jaunus žmones imtis šio darbo. Ar Estiją šios problemos aplenkė?

Mūsų mokyklose, ypač užmiestyje, taip pat jaučiamas mokytojų trūkumas, o vidutinis pedagogų amžius šalyje perkopė 50 metų. Beveik pusė Estijos mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Kai mokytojų atlyginimai Estijoje lygiuojasi į kitų specialistų su panašiu išsilavinimu, ši profesija išlieka nepopuliari. Ministerija ieškojo galimybių tai keisti. Pakeitėme mokytojų kvalifikacijos reikalavimus, pavyzdžiui, mokyti gali bet kuris asmuo, turintis magistro laipsnį bet kurioje srityje ir baigęs pedagoginį kursą. Be to, mokyklos direktorius pradedantiesiems mokytojams, dalyvaujantiems įvadinėje programoje, turi paskirti mentorių, kuris nebūtinai turi būti to paties dalyko mokytojas. Kai kurių mokyklų direktoriai sumažina ir pradedančiųjų mokytojų darbo krūvį. Tai ne tik padeda išvengti įtampos ir stresinių situacijų pirmaisiais darbo metais, bet ir sudaro sąlygas mokytojams augti ir adaptuotis mokykloje patiems semiantis patirties iš labiau patyrusių kolegų.

 

Taip pat imamasi iniciatyvų skatinti mokytojus dirbti kaimo vietovėse. Pavyzdžiui, jei mokytojas per 18 mėnesių nuo pradinio mokytojų rengimo įsidarbina mokykloje, kuri įsikūrusi ne Taline ir ne Tartu, jam suteikiama parama. Šiemet tokiems mokytojams trimis dalimis buvo suteikta vienkartinė 12 783 eurų išmoka, su sąlyga, kad mokytojas liktų dirbti užmiesčio mokykloje penkerius metus.

 

Gal galite išskirti šiuo metu vykstančius svarbiausius pokyčius Estijos švietimo sistemoje?

Pagrindiniai dabartinės švietimo sistemos principai, bendrojo ugdymo mokykla, decentralizuota sistema, išorinio studijų rezultatų vertinimo sistemos ir kita buvo suformuota per pirmuosius dešimt Estijos nepriklausomybės metų. Paskutinį dvidešimtmetį vyko smulkesnės iniciatyvos, pokyčiai ir sistemos tobulinimai, skirti modernizuoti nusistovėjusiems metodams.

 

Vienas esmingiausių pokyčių švietimo sistemoje įvyko prieš 20–25 metus, kai mokyklų valdymui perimtas verslo modelis. Tai buvo atskaitos taškas priimant duomenimis grįstos vadybos praktikas. Estijos švietimo informacinė sistema buvo įkurta 2004 m. Šiuo metu duomenų bazėje kaupiama išsami informacija apie švietimo įstaigas, studentus, dėstytojus, baigimo dokumentus, studijų medžiagą ir mokymo programas. Nuo 2018 m. teikiame centralizuotus mokinių, mokytojų ir tėvų vaikų bei vaikų gerovės ir aplinkos tyrimus darželiuose, pagrindinėse ir vidurinėse mokyklose, profesinėse įstaigose. Patikima informacija ir sociologų atliktų tyrimų duomenys mokyklų vadovams suteikia galimybę išgirsti kiekvieną mokinį, jo šeimą – išklausyti jų poreikius ir nuomones, suprasti elgesį. Mokytojams skirtos apklausos padeda mokyklos vadovui sukurti mokymosi ir mokymo aplinką, kuri skatintų ir mokinių, ir mokytojų augimą. Klausimynai taip pat padeda stebėti ir Estijos 2020 m. Mokymosi visą gyvenimą strategijos tikslų įgyvendinimą. Taip kiekvienos mokyklos vadovybė skatinama pažinti ir palaikyti grįžtamąjį ryšį su savo bendruomene, o šalies mastu ministerija sužino, ką ir kaip reikėtų keisti – išgirsti ir atsakyti į švietimo bendruomenės norus. Svarbu tai, kad valstybė pateikia mokykloms mokslininkų parengtus klausimynus, tačiau tai, kaip konkreti mokykla jais naudosis, netikrina. Kitaip tariant, valstybė paruošia įrankius, kurių naudojimą pasirenka pati mokykla.

 

Kalbant apie mokyklų priežiūrą, 2014 m. ėmėme taikyti kitokią išorinio mokyklų vertinimo prieigą. Šalies lygmeniu siekiama teikti paramą ir analitinę pagalbą bei toliau naudoti duomenų bazes, kurias pasitelkę galime ne tik pateikti grįžtamąjį ryšį mokykloms apie jų veiklą, bet ir apie švietimo situaciją informuoti visuomenę. 2017 m. vykdėme administracinę reformą, per kurią buvo panaikinta mokyklų priežiūra apygardų lygmeniu. Šiuo metu Estijoje ir privačių mokyklų, kurios sudaro 5 proc. visų ugdymo įstaigų, nagrinėja skundus, vykdo priežiūrą 7 ekspertai.

 

Nuo 2018 m. pradėjome taikyti rizikomis grįstą mokyklų stebėseną. Tai reiškia, kad, vadovaudamiesi surinktais duomenimis, patikrinimui atrenkame tik keletą silpniausių mokyklų visoje šalyje. Šiuo metu valstybinių mokyklų priežiūrą Estijoje vykdo komanda, sudaryta tik iš dviejų žmonių. Svarbu paminėti, kad svarbiausias ir didžiausią darbą atliekantis šios poros žmonių partneris – mokyklos steigėjas, dažniausiai tai yra vietos valdžia. Taip yra todėl, kad pirmiausia mokyklos steigėjas yra atsakingas už kokybišką įstaigos darbą – vietinė valdžia turėtų suteikti visas sąlygas sklandžiam mokyklų darbui ir patys prižiūrėti jų būklę. Stengiamės taupyti išteklius, taigi nusprendėme daugiau dėmesio skirti mokyklų tobulėjimui, turimų finansų nešvaistyti kontrolei. Estijoje koncentruojamasi ne į nuobaudas pačioms silpniausioms ugdymo įstaigoms, bet į pagalbą joms. Tokioms mokykloms siūlomos konsultacijos, klausiama, kaip jos panaudojo specialistų rekomendacijas ir pagalbą. Estijoje ministerija mokykloms suteikia įrankius tobulėti, o kaip juos naudoti, kiekviena mokykla turi teisę apsispręsti pati.

 

Manau, kad tarimosi, laisvės, savarankiško veikimo ir bendradarbiavimo, pasitikėjimo ir pagarbos švietimui tradicija yra būdinga visai Estijos švietimo sistemai. Nuolatinis švietimo svarbos ir mokyklos kaip vienos iš svarbiausių institutų šalyje išskyrimas, jautrumas ir adekvati reakcija kiekvieno mokinio mokymuisi, švietimo pagalbos veiksmingumas, mokytojo parengimas ir jo darbo reikšmės akcentavimas yra tai, iš ko susideda Estijos švietimo sėkmė.