Esė apie profesijos Mokytoją, arba pokalbis apie tai, kaip nedirbti sukandus dantų

Aušra Židžiūnienė
,
„Švietimo naujienų“ korespondentė

Nors požiūris į profesinį mokymą Lietuvoje vis dar velka sovietmečio šleifą, iš tiesų kasdien šis sektorius tobulėja, vykdomos įvairios pertvarkos, sutelkiamos investicijos, mėginama pritraukti geriausius profesijos mokytojus ir pan. Verslo sektorius taip pat diktuoja savo sąlygas ir dažnai reikalauja jau nebe aukštojo mokslo diplomą turinčių kandidatų, o praktiškai amatą išmanančių jaunuolių. Žinoma, kad įvyktų tikri kokybiniai pokyčiai, matyt, dar prireiks laiko, bet siekiama, kad jau iki 2020 m. mokinių ir studentų santykis profesinio ir aukštojo mokslo institucijose būtų kaip Europoje 50 ir 50, dabar yra 30 ir 70.

 

Geresnes profesinio ugdymo galimybes, be abejo, lemia ir ten dirbantys žmonės. Galima pasidžiaugti, kad bene kasmet tarp Švietimo ir mokslo ministerijos renkamų Metų mokytojų būna ir profesijos mokytojas. Vienas iš 2017-ųjų Metų mokytojo vardą pelniusiųjų – Gintautas DERVINIS, Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro (TVPMC) profesijos mokytojas metodininkas, Sektorinio praktinio mokymo centro vadovas. Tai reiškia, kad profesinio mokymo sektorius turi gerai pasirengusį personalą, kuris gali profesines studijas pasirinkusius mokinius parengti puikiais, darbo rinką atitinkančiais specialistais.

 

Pasak G. Dervinio, jo vadovaujamame sektoriniame centre dirba aukštos kvalifikacijos profesijos mokytojai, tobulinę savo kompetencijas įmonėse ir per stažuotes užsienyje. Visaginiečiai nuolat laimi nacionalinius mechatronikos ir suvirintojų konkursus. Sektorinis praktinio mokymo centras yra skirtas trims profesinės veiklos sritims – mechatronikos, elektros ir suvirinimo – rengti. Visagino TVPMC yra sukurta šiuo metu šalyje stipriausia ir geriausiai aprūpinta moderniausia įranga mechatronikos ir elektros, suvirintojų praktinio mokymo bazė.

 

Kaip teigia G. Dervinis, būti išrinktam Metų mokytoju reiškia įpareigojimą ir toliau dirbti savo darbą. „Įvertinimas – tai tarsi stotelė, kurioje įsitikini, kad eini teisingu keliu“, – sakė jis.

Mokytojas galėtų įvardyti ir daugiau savo laimėjimų, bet šis bene vienintelis – oficialus ir konkretus. Tačiau aš sakyčiau, kad jis pernelyg kukliai kalba apie savo pasiekimus, nes, kaip žinoma, G. Dervinis – tarptautinio profesinio meistriškumo konkurso „EuroSkills“ mechatronikos ekspertas. Paklaustas, ką šios pareigos jam reiškia, nedaugžodžiavo: „Tai reiškia, kad mano kompetencija atitinka tam tikrus reikalavimus, esu išlaikęs pasirengimo testus, gebu dirbti tarptautinėje komandoje (čia formalioji dalis). Asmeniškai man – tai iššūkis, jaudulys, atsakomybė ir jausmas, kad dirbi prasmingai.“

Pasiteiravus, kaip pasirinko mokytojo kelią, G. Dervinis teigė, kad būtent jo savo gyvenime visiškai neplanavo, nors paprastai viską stengiasi racionaliai įvertinti ir suplanuoti: „Mokytojo kelią pasirinkau prieš šiek tiek daugiau kaip dešimtmetį. Turėjau apie 17 metų inžinerinio ir šiek tiek vadovaujamo darbo patirties. Viskas įvyko savaime…“

 

Pasak Metų mokytojo, profesijos mokytojo darbas labai dinamiškas, reikalaujantis naujausių technologinių žinių ir sugebėjimo visa tai perduoti mokiniams. Paprastai profesijos mokytojai neturi konkrečių vadovėlių, todėl yra priversti naudotis įvairesniais informacijos šaltiniais. G. Dervinio nuomone, tai yra privalumas, o ne trūkumas. „Mokytojas privalo būti savo dalyko profesionalas, saikingai charizmatiška ir stipri asmenybė“, – pabrėžė jis.

 

Jau anksčiau švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė yra sakiusi, kad profesinio mokymo kokybę daugiausia lemia siūlomos programos, bet vis dar rengiant profesinės srities specialistus trūksta lankstumo. Pernelyg lėtai yra pereinama prie modulinio mokymo. Kuriantis naujam verslui, specialistų reikia tuojau pat. Lankstumo trūksta ir tęstiniam mokymui, kai įgyti kvalifikaciją ateina jau išsilavinimą turintys žmonės, todėl svarbu pasiūlyti daugiau mokymosi formų.

 

G. Dervinis, paklaustas, ar jų profesinio rengimo centras taip pat išgyvena permainų laikotarpį, ar patiria naujų iššūkių, atsakė ramiai, trumpai ir aiškiai: „Stengiamės lanksčiai reaguoti į pokyčius darbo rinkoje ir kasmet koreguojame siūlomų programų spektrą.“ Mokytojo manymu, dauguma profesinio rengimo centrų stengiasi ir geba patenkinti darbo rinkos poreikius ir parengti trūkstamų specialistų.

 

Prakalbus apie šiandieninių mokinių motyvaciją mokytis, pritraukimą į profesinio rengimo centrus, mokytojas neslėpė, kad reikia įdėti pastangų, todėl organizuojami įvairūs renginiai, aktyvūs užsiėmimai, profesinio veiklinimo pamokos ir kt.

O štai pats sako, kad niekada nedirba sukandęs dantų, jam šis reiškinys – svetimas: „Jei dirbi, vadinasi, esi motyvuotas, jei nemotyvuotas, tai nedirbi ir susirandi veiklą ten, kur patinka.“

 

Kaip teigia G. Dervinis, ir mokinius, ir save lengviausia motyvuoti parodant praktinę mokymosi reikšmę. „Labai dažnai pamokos temą susieju su konkrečiomis gamyboje naudojamomis technologijomis, netgi su konkrečioje darbo vietoje veikiančiais įrenginiais. Prieš tai mokiniams organizuoju išvykas į gamybos įmones, supažindinu su automatinės gamybos sistemomis“, – sakė jis.

Mokytojas turi tikslų ir netolimai ateičiai: „Užmegzti kontaktus su dar keliomis verslo įmonėmis, įvaldyti modernesnes technologijas („Industry 4.0“ elementus).“

 

Prisiminus, kad Metų mokytojo apdovanojimas skiriamas ir už pilietiškumo bei žmogiškųjų vertybių ugdymą, mokytojas apgailestavo nedaug šioje srityje tegalintis nuveikti, bet tai, ką gali, atlieka: „Skatinu mokinius pasilikti savo mieste, regione, Lietuvoje, padedu jiems susirasti tinkamą darbo vietą. Bendrauju su daugybe darbdavių, kurie įdarbina absolventus.“

G. Dervinis pastebi, kad šių dienų vaikai pragmatiškesni, smalsesni, laisvesni ir labai sumanūs, todėl net ir šiandieniniame nuolatiniame klausimų apie mokytojo prestižą kontekste jis didžiuojasi esąs mokytojas.

 

Pakviestas „pažaisti“, Metų mokytojas neatsisakė ir pasistengė apibūdinti žodžius pirmu į galvą atėjusiu sakiniu:

Namai… tai vieta, kurioje gera, saugu ir jauku.

Šeima… tai gyvenimo pagrindas.

Vaikai… džiaugsmas, malonūs rūpesčiai.

Pomėgis… meistrauti iš medžio, gaminti maistą.

Sėkmė… daug atkaklaus darbo.

Atradimas… kai savyje atrandi naujų savybių, gebėjimų.

Knyga… nuolatinis palydovas, akiračio praplėtimas.

Filmas… pramoga (į atmintį įstrigusius suskaičiuoju ant vienos rankos pirštų).

Svajonė… išlikti aktyviam, nepasenti savo vidumi.

 

Dėkoju Mokytojui už skirtą laiką, linkėdama būtinai įgyvendinti savo svajonę…

Mielai sutinkame pasidalyti „Švietimo naujienų“ svetainėje skelbiamais tekstais ir nuotraukomis, tik prašome nurodyti informacijos šaltinį ir autorius.