ES mokslo ir inovacijų programa bei Lietuvos galimybės joje dalyvauti

Šiandien, sausio 24 d., Vilniuje surengta konferencija „Europos horizontas: naujos galimybės Lietuvos tyrėjams 2021–2027 m.“, skirta naujai Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai pristatyti. Į Vilnių atvyko Europos Komisijos mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato generalinis direktorius Jeanas-Ericas Paquet.

 

Svečias pabrėžė, kad vienas svarbiausių bendros ES mokslo ir inovacijų programos tikslų – sukurti bendrą Europos tyrimų ir inovacijų erdvę, tad platesniam visų šalių narių įsitraukimui bus skiriama dar daugiau dėmesio būsimojoje „Europos horizonto“ programoje. Joje planuojama dvigubai didinti programos prieinamumui skirtą biudžetą ir numatyti platesnį įsitraukimo priemonių spektrą, tai sudarys sąlygas Lietuvai plačiau joje dalyvauti.

 

„Mokslo kokybė Lietuvoje yra labai gera, biotechnologijos, fotonika yra puikūs pavyzdžiai – tai aukščiausios pasaulinės kokybės mokslas. O jūsų šiuo metu atliekama tyrimų ir inovacijų reforma dar padidins galimybes dalyvauti ateities „Europos horizonte“, – sakė Jeanas-Ericas Paquet.

„Labai skatinu visus tyrėjus ir institucijas teikti kuo daugiau paraiškų. Teikite daugiau paraiškų – tokia yra mano žinutė šiandien. Ir nors jums nepasiseks kiekvieną kartą, niekam nesiseka visą laiką, tai padidins jūsų dalyvavimą Europos tyrimuose. O rytoj turėsite dar didesnį priemonių rinkinį su didesnėmis galimybėmis“, – sakė EK mokslinių tyrimų ir inovacijų generalinio direktorato vadovas.

 

Konferencijos tikslas – Lietuvos institucijoms, įmonėms, tyrėjams ir mokslininkams bei visuomenei pristatyti, kaip pasirengta naujajai 2021–2027 m. Europos Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų bendrajai programai „Europos Horizontas“, aptarti Lietuvos dalyvavimo joje galimybes ir iššūkius.

Programa „Europos horizontas“ – tai pagrindinis Europos Sąjungos finansinis instrumentas, skirtas aukšto lygio tyrimams ir mokslu grįstoms inovacijoms kurti, tarptautiniam bendradarbiavimui skatinti, ES konkurencingumui didinti ir bendrai Europos mokslinių tyrimų erdvei formuoti. Ji bus įgyvendinama 2021–2027 m., tai jau devintoji bendra ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programa.

 

Renatos Česnavičienės nuotraukos

„Europos horizonto“ programa bus ambicingesnė nei ankstesnės – joje išryškinami aukščiausio lygio moksliniai tyrimai siekiant spręsti globalias problemas ir kurti mokslu grįstas inovacijas. Daug dėmesio bus skiriama mokslo rezultatams visuomenei ir verslui perduoti. Programos tikslas – mokslą, verslą ir visuomenę įtraukti į didelio masto veiklas – misijas, siekiančias kovoti su vėžiu, mažinti vandens užterštumą plastiku, kurti išmanius miestus mažinant oro užterštumą, tvarias apsirūpinimo maistu sistemas, prisitaikyti prie klimato ir socialinių pokyčių.

Būsimai 7-erių metų programai numatytas rekordinis biudžetas – 100 mlrd. eurų.

 

Ši ES programa labai svarbi Lietuvos mokslininkams. Mažėjant ES struktūrinių fondų finansavimui, programa yra viena pagrindinių mokslo finansavimo šaltinių šalia valstybės biudžeto lėšų.

Lietuvos dalyvavimo dabartinėje 2014–2020 m. ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programoje „Horizontas 2020“ sėkmės rodiklis – apie 12 proc., pagal jį užimame 24 poziciją iš 28 ES šalių narių. Pastebimos ir teigiamos tendencijos: auga Lietuvos koordinuojamų projektų dalis, didėja mažų ir vidutinių įmonių įsitraukimas į programą.

 

Mažą Lietuvos gaunamų lėšų kiekį lemia tiek nacionalinės, tiek tarptautinės priežastys. Tai žemi tyrėjų atlyginimai Lietuvoje, pagal kuriuos jiems skaičiuojamas užmokestis ir dalyvaujant tarptautiniuose „Horizonto“ projektuose, nedidelis tyrėjų aktyvumas, polinkis dažniau rinktis nacionalinius ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamus projektus, nepakankama paraiškų kokybė, dideli konkursai.

Mūsų šaliai išlieka aktuali atskirtis tarp ES senbuvių ir naujųjų valstybių narių: jei ES senbuvių 15-tuko mokslininkai „Horizonto 2020“ konkursuose gauna apie 88 proc., tai ES 13-tukui, į kurį įeina Lietuva, pavyksta laimėti tik 4 proc. lėšų.

 

Lietuva derybose dėl 2021–2027 m. bendrosios programos „Europos Horizontas“ siekia, kad vienu iš programos tikslų taptų inovacijų atotrūkio tarp ES valstybių narių mažinimas ir aukščiausio lygio tyrimų skatinimas visoje ES. Būtinos konkrečios priemonės, kurios užtikrintų platesnį dalyvavimą, padidintų programos atvirumą ir prieinamumą dalyviams iš naujojo ES 13-tuko, stiprintų bendradarbiavimą tarp senųjų ir naujųjų ES valstybių.

 

Parengta pagal ŠMSM inf.