ES finansuojamas projektas padeda augti ateities inovatoriams

Neformalusis vaikų švietimas padeda ugdyti sąmoningą, pilietišką ir kūrybingą jauną žmogų, gebantį sėkmingai integruotis į visuomenę ir dinamišką socialinę bei ekonominę aplinką, tapsiantį sėkmingos Lietuvos kūrėju. Būtent tokius uždavinius sau kelia Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras, įgyvendindamas Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“. Projekto tikslas – plėtoti ir įgyvendinti neformaliojo vaikų švietimo (NVŠ) paslaugas Lietuvoje. Siekiama, kad šias paslaugas gautų kuo daugiau šalies vaikų: lankytų NVŠ užsiėmimus savo gyvenamosiose vietovėse, būtų fiziškai aktyvūs, per patirtinį mokymąsi įgytų žinių ir įgūdžių netradicinėse ugdymo(si) erdvėse, mokytųsi ir neakivaizdžiai.

Projektas suteikė galimybę įvairių sričių būrelius lankyti maždaug 165 tūkst. šalies vaikų, mokyklos aktyviai naudojasi ir Kultūros paso teikiamomis galimybėmis.

 

Du šimtai mokyklų jau dalyvavo edukacinėse programose netradicinėse ugdymo(si) aplinkose ir savo patirtį perteikė kūrybiniuose projektuose (su projektais galite susipažinti čia). Mokiniai – nuo pradinukų iki abiturientų – lankėsi teatruose, muziejuose, nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, ekologiniuose ūkiuose, dirbtuvėse ir laboratorijose. Per edukacijas susipažino su Lietuvos biologine įvairove, mokėsi kurti kiną, programuoti robotus, susipažino su bio-, nano- ir lazerių technologijomis, vandenilio, saulės, vėjo ir vandens energetika, konstravo, tyrinėjo ir lavino kūrybiškumą.

„Dalyvavome edukacijoje „Mikroorganizmai mūsų aplinkoje“. Per ją mokslininkė Alisa Gricajeva papasakojo apie bakterijas, mieles ir kitus mikroorganizmus. Informaciją suprasti padėjo kūrybiškai pateikta mokomoji vaizdinė medžiaga. Labiausiai patiko užsiėmimo praktinė dalis. Juk mes buvome tikroje laboratorijoje… Apsivilkome baltus chalatus, užsimovėme vinilines pirštines, gavome „Petri“ lėkšteles, kuriose lektorė jau buvo užauginusi įvairių mikroorganizmų pasėlius. Mes patys paruošėme stebėjimo stikliukus tyrimui: nuvalėme, ant jų užtepėme pasėlio dalelytę, išdžiovinome, nudažėme ir paruošėme stebėjimui. Turėjome galimybę dirbti su paprasta ir automatine pipete. O svarbiausias prietaisas šiame tyrime – mikroskopas. Patys galėjome padėti savo stebėjimo mėginį, reguliuoti mikroskopą ir, pamatę mikroorganizmus, nustatyti jų rūšį. O vaizdą mikroskope dar galėjome nufotografuoti ir savo telefonais. Ši edukacija leido pasijusti tikrais mokslininkais ir tyrinėtojais“, – neeiline patirtimi Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centro Jaunojo tyrėjo laboratorijoje džiaugėsi Kybartų „Saulės“ progimnazijos mokiniai ir mokytojai.

 

„Projektas suteikė galimybę mūsų mokiniams dalyvauti šešiose nemokomose edukacinėse kelionėse į Vilniaus ir Kauno muziejus, mokymo įstaigas, regioninius parkus ir draustinius. Edukacijoje „Scenografijos paslaptys“ Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus gotikiniame rūsyje dirbdami grupėmis mokiniai turėjo sugalvoti renginio temą, idėją, veikėjus, nupiešti scenos galinės uždangos eskizą, iš detalių sukonstruoti scenos apstatymo maketą, sukurti veikėjams kostiumus ir jais aprengti manekenus. Darbas buvo linksmas, tačiau skatino kūrybiškai mąstyti, o patirtis pravers organizuojant mokyklos renginius ir spektaklius“, – kur vaikai pritaikys įgytas žinias pasakojo Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos mokytoja Lina Žukauskienė.

 

Mintimis po edukacijų pasidalijo ir projekte dalyvavusi Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos bendruomenė: „Projekto „Neformaliojo vaikų švietimo paslaugų plėtra“ edukacinės programos buvo įdomios, naudingos, gerai paruoštos. Programos lektoriai – žmonės, turintys daug žinių, mokantys dirbti su šiuolaikiniu jaunimu, sudominti ne tik pasirinkta tema, bet ir asmeniniu pavyzdžiu. Dėkojame už išvykas į nuostabias Lietuvos vietas, pamatytus nepakartojamus gamtos vaizdus, išgirstus įdomius pasakojimus, malonaus bendravimo akimirkas, įgytus įgūdžius ir suteiktą galimybę dalyvauti, kurti ir dalytis patirtimi su profesionalais.“

 

Apie patirtį organizuojant ir vedant gamtines-ekologines programas papasakojo VšĮ „Paslaugos gamtai“ vadovė Ingrida Meškinytė: „Šiandieniniai vaikai yra gana nutolę nuo gamtos, o šis projektas kiekvienam mokiniui leido suprasti gamtoje vykstančius procesus pasitelkiant patirtinį mokymą, suteikė galimybę pamokas perkelti į gamtą, komandinis darbas per edukacijas leido ir lydintiems mokytojams įvairiapusiškai pažinti vaikus, pamatyti tas jų savybes, kurių klasėje nepastebėtum. Svarbiausia yra nusiteikimas, pozityvumas ir motyvacija – tą ir siekėme skatinti per edukacijas. Be abejo, reikia paminėti, kad projekte lygiomis teisėmis galėjo dalyvauti visi Lietuvos vaikai ir ne kartą teko išgirsti mokinius sakant, kad pirmą kartą išvažiavo iš savo gyvenamosios vietovės. Man pačiai šis projektas suteikė galimybę augti, tobulėti ir pažinti įvairius mokinius bei jų mokytojus. Didžiausias džiaugsmas buvo parodyti, kokia visgi nuostabi mūsų šalies gamta ir kaip ją reikia saugoti“, – sakė I. Meškinytė.

 

Projektas vaikams suteikė puikias galimybes lavinti įvairias bendrąsias ir dalykines kompetencijas, technologinius įgūdžius, ugdyti ekologinę savimonę, gilinti žinias įvairiose srityse. Pavasarį taip pat baigėsi dar viena projekto veikla, leidusi 800 vaikų ir jaunimo žinias ir įgūdžius gilinti pasirinktose neakivaizdinio mokymosi programose. Per jas daug dėmesio skirta savarankiškam ir patirtiniam mokymuisi, problemoms spręsti naudojant kūrybišką, kritinį mąstymą ir technologijas, pabrėžta komunikacinio, technologinio, finansinio raštingumo svarba, gebėjimas pritaikyti turimas žinias ir įgūdžius. Svarbia projekto dalimi tapo „mokymasis per (techninę) kūrybą“ ir „(techninė) kūryba per mokymąsi (angl. „learning by making and making by learning“). Mokiniai galėjo rinktis keleto krypčių neakivaizdines programas: fizinių, gyvybės ir žemės ūkio mokslų, inžinerijos ir technologijų mokslų, išmaniųjų specializacijų, matematikos ir informatikos mokslų, menų, socialinių, ugdymo mokslų ir teisės, sveikatos ir veterinarijos mokslų krypties.

 

Žalioji energetika, bepiločių orlaivių technologijos, išmaniojo šiltnamio konstravimas, bioinžinerija, fotonikos laboratorijos, šiuolaikinės statybos konstrukcijos ir saugos sistemos, dizaino technologijos ir inovacijos, naujų gaminių kūrimas, vizualinis raštingumas, kino menas, visuomenės sveikata ir aplinka – tai tik kelios iš 40-ies programų, į kurias kvietė projektas. Daugiau nei 140 valandų mokymąsi per sesijas ir savarankiškai vainikavo įvairūs baigiamieji mokinių projektai.

„Fotonikos ir biofotonikos programose kartu su mokiniais kūrėme įvairius nesudėtingus, bet išmanius daiktus drauge susipažindami su optikos ir šviesos manipuliacijos ir principų panaudojimu techninėje kūryboje – nuo informacijos perdavimo iki optinių reiškinių, iliuzijų ar šviesos efektų. Detales spausdinome naudodami atviro kodo 3D ir 2D modeliavimo programas, gamindami elektroninę daikto dalį mokiniai mokėsi naudoti skaitmenizuotos gamybos ir litavimo įrangą, mikrovaldiklius ir įvairius elektronikos, optikos, fotonikos komponentus, programuoti“, – pasakojo vienas programų kūrėjų Justas Ingelevičius.

 

„Lankydamas programą sukonstravau išmanųjį vazoną. Vazonas rodo temperatūrą, šviesos ir drėgmės lygį. Kol kas tai tik prototipas, bet ketinu jį patobulinti – sumontuoti laistymo sistemą, kad augalas būtų automatiškai laistomas kompiuterinei programai įvertinus drėgmės lygį, ir violetinės šviesos spektro apšvietimą, kad augalas geriau augtų. Toks vazonas tikrai galėtų būti naudingas gėlininkams ar sodininkams“, – įsitikinęs Deividas Potionovas iš Vilniaus Adomo Mickevičiaus licėjaus. Deividas lankė fotonikos krypties neakivaizdinę programą.

„Neakivaizdinė programa man buvo galimybė patobulėti ir pagilinti fizikos žinias. Įdomiausia buvo laboratoriniai darbai, nes mokykloje neturime galimybių atlikti tiek eksperimentų, praktiškai ištestuoti visus dėsnius, kuriuos mokomės. Ne tik daug išmokau ir sužinojau, bet ir sutikau naujų žmonių, bendraminčių, su kuriais buvo smagu bendrauti, visi – tiek vadovai, tiek mokiniai – labai draugiški ir mielai padeda, paaiškina, jei ko nors nesupranti. Todėl mokykla – tikrai visapusiškai naudinga“, – pasakojo Kamilė Maziliauskaitė, Vilniaus tarptautinės Meridiano mokyklos dešimtokė. Kamilė žinias gilino programoje „Mokinių gebėjimų ugdymas sprendžiant padidinto sudėtingumo fizikos teorines užduotis ir atliekant nestandartinius eksperimentus“.

 

Visos neakivaizdinio mokymosi programos buvo aktualios šiandieninei socialinei, ekonominei situacijai, orientuotos į ateities mokslo ir technologines tendencijas, skirtos saviraiškai ir mokinių specialiesiems gebėjimams atskleisti. Jos padėjo vaikams ir jaunimui planuoti savo ateitį ir „pasimatuoti“ dominančią profesiją, gilinti ir stiprinti per pamokas įgytas žinias, skatino generuoti inovatyvias ir originalias idėjas, plėsti akiratį, leido susipažinti su panašių interesų turinčiais bendraamžiais iš visos Lietuvos.